Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 100 senų žmonių socialinės globos namų ir nors sąlygos tokiuose pensionatuose ir globos namuose yra pakankamai geros ir finansavimu skundžiasi reta įstaiga, jų vadovai pabrėžia, kad negali patenkinti didelio skaičiaus prašymų priimti.
„Antavilių pensionato“ direktorius Bronislavas Freimantas pasakojo, jog šis pensionatas veikia jau 50 metų ir yra vienas seniausių Vilniuje. Pensionate gyvena virš 250 senyvo amžiaus žmonių.
„Anksčiau galėdavome priimti ir 62-65 metų amžiaus žmones, tačiau dabar eilės yra didžiulės, tad priimame tik 75 m. ribą peržengusius žmones“, – sakė B.Freimantas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 m. pabaigoje veikė 101 senų žmonių socialinės globos namai. Dauguma jų (55) įsteigti savivaldybių, 35 – visuomeninių organizacijų ir parapijų ar privatūs, kiti – apskričių viršininkų ir pan. Visuose šiuose namuose gyvena apie 5 tūkst. žmonių. Senų žmonių globos namų skaičius, lyginant su 1991 m., išaugo beveik 6 kartus. 1991 m. veikė tik 18 senų žmonių globos namų, kurių beveik visi buvo valstybiniai.
Anot jo, kita bėda, kad pastaruoju metu vis daugėja žmonių, atvežamų tiesiai iš ligoninių slaugos skyrių – tai žmonės, kuriems reikalinga intensyvi slauga ir pagalba, todėl laukiančiųjų eilės nuolat auga.
„Nauja vieta atsilaisvina tik tuomet, kai kurį nors mūsų gyventoją Dievas pasišaukia“, – teigė B.Freimantas.
Jo teigimu, padėtį pataisytų nebent naujas, daug vietų turintis pensionatas.
„Didelis pensionatas turi privalumą, kad gali pasisamdyti visą reikalingą personalą, turėti ištisą - maitinimo, priežiūros ir slaugos paslaugų kompleksą. O nedidelis, 20 – 25 vietų pensionatas to negali, neturi pastovaus personalo, budinčio gydytojo“, – įsitikinęs „Antavilių pensionato“ direktorius B.Freimantas.
„Pensionate šiuo metu gyvena 54 žmonės, daugiau sutalpinti nepajėgiame, o eilės – milžiniškos. Tokia situacija yra visame Vilniuje. Pensionatų sostinėje iš tiesų be galo trūksta“, – tvirtino ir Vilniaus „Fabijoniškių pensiono“ direktorė Vilė Suveizdytė.
Privačių pensionatų Lietuvoje kol kas vos keli.
Trypčioja vietoje
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Regimantas Paulionis teigė, jog ši problema savivaldybei žinoma.
„Turime pensionatų plėtros planų, kurie ateinančiais metais bus svarstomi. Tačiau kol kas konkrečių sprendimų nėra. Galvojame apie naujo pensionato statybą, tačiau dabar dar anksti apie tai kalbėti. Konkretūs veiksmai bus tada, bus patvirtintas kitų metų biudžetas“, – teigė R.Paulionis.
Konkrečių sprendimų kol kas negali pasiūlyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Visuomenės senėjimas pastaruoju metu yra vienas iš aktualiausių ne tik šalies, bet ir visos Europos socialinių klausimų. Kaip užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamą socialinę globą bei slaugą senyvo amžiaus asmenims, o kartu ir pagalbą juos prižiūrintiems šeimos nariams, yra viena iš populiariausių temų, aptarinėjama tiek tarp senųjų, tiek tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.
Pasak jos, senstant visuomenei stacionari socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių, tad būtina vystyti ir kitas, nemažiau patrauklias senyvo amžiaus bei jo šeimai socialinės globos formas. „Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, plėtojant socialines paslaugas, prioritetas šiuo metu teikiamas tokioms patrauklesnėms ir pačiam žmogui bei šeimai socialinėms paslaugoms, kaip kompleksinė seno žmogaus socialinė globa-slauga jo namuose, dienos socialinė globa dienos centre, trumpalaikė „atokvėpio“ socialinė globa, suteikiant galimybę laikinai apgyvendinti senyvo amžiaus asmenį globos institucijoje“, – teigė D.Buivydaitė.
Anot jos, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, tad reikalingi globos gyventojai pagalbos turėtų kreiptis būtent ten.
Neigiamas požiūris
„Situacija Lietuvoje labai bloga ne tik su pensionatais, bet ir apskritai su požiūriu į senatvę. Iš sovietmečio užsilikęs negatyvus požiūris: žmonės įsitikinę, kad senais tėvais privalo pasirūpinti vaikai, o jei jie to nedaro, vadinasi, yra nedėkingi, senus tėvus „išmeta“ į globos namus. Tačiau juk šis požiūris nėra teisingas“, – sakė privataus pensionato „Karališkoji rezidencija“ vadovas Vaclovas Kontrauskas.
Jo teigimu, užsienyje senatvės suvokimas yra visiškai kitoks.
„Vokietijoje žmonės puikiai suvokia, kad savo senatve turės pasirūpinti patys, tad iš anksto apgalvoja, ką veiks išėję į pensiją, kaip taupyti, kad ta pensija būtų ori. Tai ilgainiui turėtų pasiekti ir Lietuvą“, – įsitikinęs V.Kontrauskas.
Tačiau, anot jo, turėtų plėstis ir privačių pensionatų rinka.
„Mūsų pensionatas yra prabangus, kainos per mėnesį svyruoja 4 – 7 tūkst. Lt, tačiau žmogui galime pasiūlyti tikrai kokybišką, pilnavertį gyvenimą. Neabejoju, kad ateityje privačių pensionatų daugės“, – vylėsi V.Kontrauskas.
