Per pirmąjį šių metų pusmetį sau gyvenimo siūlą nukirpo 470 lietuvių. Pernai per tą patį laikotarpį nusižudė 496 žmonės. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais sau gyvybę atėmė 1018 Lietuvos gyventojų – beveik pusė Pagėgių miestelio. Kraupi ir statistika jaunų žmonių grupėje. Praėjusiais metais nusižudė 20 vaikų ir jaunuolių iki 19 metų – tai prilygsta vienai klasei.
Priežastis išskirti sunku
Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorės Inetos Pačiauskaitės, palyginus dešimties metų statistiką matomą, kad savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo beveik 3 kartus, tačiau šis reiškinys vis dar skausmingas. Neramina, kad savižudybės itin paplitusios kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Lentelėse, kuriose matoma dešimtmečio statistika, matoma, kad labiausiai išsiskyrė 2009-ieji. Tais metais savižudybių rodiklis vėl šoktelėjo – 100 tūkst. gyventojų teko 4,19 savižudybės.
Neramina ir jaunų žmonių apklausa, parodžiusi, kad maždaug 2,5 proc. dešimtokų yra bandžiusių nusižudyti.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis įsitikinęs, kad pakalbėti ir padejuoti apie liūdinančią statistiką – nepakanka. „Turi būti atliekami moksliniai tyrimai – analizuojami tiek tie atvejai, jau pasibaigę savižudybėmis, tiek bandymai. Reikalinga užtikrinti prevencija – palaikyti anoniminės pagalbos linijas, jos dabar prieinamiausias būdas į neviltį puolusiam žmogui. Jei toliau nieko nedarysime – kasmet šią dieną susitiksime ir vėl matysime liūdną vaizdą“, - teigė medikas.
Pasak jo, vis dar dažnai klaidingai manoma, kad pagrindinės savižudybės priežastys – psichikos ligos. „Po nelaimingo atvejo neretai mums skambinama ir klausiama, ar šis žmogus buvo ligonis. Iš tiesų psichinėmis ligomis sergantys žmonės žudosi itin retai“, – aiškino medikas.
Išskirti pagrindines priežastis, kodėl žmonėms vienintelė išeitis atrodo savižudybė – sudėtinga.
Su liūdesiu prislėgtais žmonėmis bendraujantys specialistai dažniausiai girdi, kad juos kamuoja vienatvė, bendravimo stoka, asmeninės problemos.
Reikia antros linijos
Klaipėdoje veikiančios „Vilties linijos“ koordinatorė Violeta Kniukštienė teigė, kad didžiausia problema – užimtos linijos. Dažniausiai pagalbos telefonu bandoma prisiskambinti vakare arba naktį. Tačiau veikia tik viena linija ir konsultaciją gali suteikti tik vienas specialistas. Paprastai konsultacija trunka apie valandą. Tuo metu pagalbos ieškantys žmonės lieka su savo neviltim vieni patys.
Prieš kelerius metus „Vilties linija“, kuriai finansavimą skiria Klaipėdos miesto savivaldybė, savaitgaliais galėjo konsultuoti ir antrąja linija. Tačiau sumažinus finansavimo, tos linijos teko atsisakyti. Skaičiuojama, kad antroji linija kainuotų apie 30 tūkst. Lt.
Per metus šios linijos darbuotojai atsiliepia į maždaug 15 tūkst. skambučių. Maždaug tiek anoniminės psichologinės pagalbos ir suteikiama. Teigiama, kad dar maždaug antra tiek lieka neprisiskambinę. „Dažniausiai skambina žmonės, kuriems – maždaug 30 metų. Vis dažniau paskambina ir vyrai, nes statistika rodo, kad būtent jie labiau linkę į savižudybes“, – teigė V. Kniukštienė.
Klaipėdoje veikia ir mobili krizių įveikimo komanda, reaguojanti į pagalbos šauksmus ir vykstanti į vietą pagelbėti žmogui.
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 116 111 | Kasdien 11.00–21.00 val. |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | Visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 116 123 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I–V 10.00–21.00 val. |
| „Linija doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I–V 16.00–20.00 val. |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras |
8 800 26161, (8 5) 277 3135 |
I–V 8.00–16.00 val.,
Visą parą |
| Panevėžio paguodos telefonas | (8 45) 500 965 | I–V 20.00–8.00 val. |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I–V 9.00–17.00 val. |
| Vaiko raidos centras | (8 5) 275 7564 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.
