Tokiam nutarimui trečiadienį po pateikimo pritarė 66 Seimo nariai iš 78 balsavusių. Prieštaravo vienintelis „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. Galutinį sprendimą priimti ketinama rytoj.
Beveik esu įsitikinusi, kad beveik visi žino atsakymą jau dabar. Bet kas bus po to, kai Seimas nubalsuos, kad kalėjimo nebuvo, o iš tarptautinių institucijų ateis patvirtintimas, kad buvo? – klausė Loreta Graužinienė.Nutarimu numatoma, kad NSGK turi pateikti atsakymus, ar Lietuvoje buvo slapti CŽV sulaikymo centrai, ar Lietuvos teritorijoje buvo kalinami CŽV sulaikyti asmenys ir ar apie tokią veiklą buvo informuoti tuomet aukščiausiose valstybės institucijose dirbę pareigūnai bei politikai. Komitetas išvadas parengti turėtų iki gruodžio 22 dienos.
Graužinienė siūlo tirti tyliai
Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, svarbiausia yra išsiaiškinti ne faktą, ar Lietuvoje tokių kalėjimų buvo, bet ar juose nebuvo pažeistos žmogaus teisės.
Tačiau ne visi parlamentarai palaikė tokį nutarimo projektą – „darbietė“ Loreta Graužinienė tikino, kad tokio tyrimo nereikia atlikti, nes galutinį sprendimą vis tiek priims Seimas.
„Beveik esu įsitikinusi, kad beveik visi žino atsakymą jau dabar. Bet kas bus po to, kai Seimas nubalsuos, kad kalėjimo nebuvo, o iš tarptautinių institucijų ateis patvirtintimas, kad buvo? Kaip tada atrodys aukščiausi valstybės vadovai ir Seimas? Kaip tada su prestižu?“ – rūpinosi Seimo narė.
Šalies vadovai informaciją neigia
Ji pasisakė už tai, kad šis tyrimas būtų atliekamas kuo tyliau ir tik aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, nes ji bijanti, kad paskui su „paprastais žmonėmis“ susidoros „kai kurių šalių problematinės jėgos“.
JAV žiniasklaidoje vasarą pasirodžiusią informaciją, neva mūsų šalyje iki 2005-ųjų veikė slaptas CŽV kalėjimas, yra paneigusi Užsienio reikalų ministerija, VSD bei buvę šalies vadovai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad „turi netiesioginių įtarimų“, kad tokių kalėjimų buvo.
