Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti „valstietės“ Rimos Baškienės parengtas Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 26 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 17 parlamentarų. Pakeitimai toliau bus svarstomi kitų metų pavasarį.
Tokia informacija, pasak pataisos autorės, apsaugos vartotojus nuo to, kad į patiekalus nebūtų dedami produktai su genetiškai modifikuotus organizmais (GMO).
Pataisomis taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę nustatyti tvarką, kaip valgiaraščiuose turėtų būti informuojama apie maisto priedus ir GMO – jei maiste jų yra daugiau nei 0,9 procento.
Šių metų balandį Seimas pasiūlė Vyriausybei inicijuoti diskusiją Europos Sąjungos (ES) Taryboje dėl gyvūninės kilmės produktų, gautų naudojant GMO pašarus, privalomo ženklinimo visoje ES.
Lietuva pritaria Europos Komisijos siūlymui ES šalims pačioms spręsti, ar savo teritorijoje leisti auginti GMO, ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti.
Lietuvoje dabar leidžiama prekiauti maisto ir nemaisto produktais, kuriuose yra GMO.
Lietuva 2012 metų rugsėjį tapo trečiąja ES šalimi, ratifikavusi Kartachenos biosaugos protokolo papildomą Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo, kuris yra labai svarbus, Lietuvai siekiant nustatyti ir išsireikalauti žalą dėl GMO, o pavasarį Seimas uždraudė rezervatuose, gamtos paveldo objektų teritorijose ir 5 kilometrų atstumu aplink jas auginti ir dauginti genetiškai modifikuotas kultūras.
Tačiau Seimas kol kas nesutinka griežtinti prekybą GMO turinčiais produktais, esą Lietuva nepajėgi nustatyti, kiek GMO yra produkte – parlamentarai svarstė siūlymus vartotojus informuoti net ir tais atvejais, kai maisto produktuose GMO yra mažiau kaip 0,9 proc., nes viršijus šią ribą gamintojas privalo pranešti, kad produktuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO.
Lietuva pritaria Europos Komisijos siūlymui ES šalims pačioms spręsti, ar savo teritorijoje leisti auginti GMO, ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti.
Šiuo metu visoje ES galioja vienodos prekių etikečių žymėjimo taisyklės, kurios įpareigoja gamintoją ir pardavėją aiškiai išdėstyti maisto produktų sudėtį, naudojamus maisto priedus ir pagrindinius gamybos faktus, tačiau jokios taisyklės nereglamentuoja, kokia informacija privalo būti pateikta viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose.
