Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo narių darbą griežčiau reglamentuojantis įstatymas tebekelia aistras Seime

Seimas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Seimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo nariams vis dar kyla abejonių, ar reikia priimti teisės ekspertų tris mėnesius rengtą ir kone prieš pusmetį įregistruotą Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, kuriuo sugriežtinamos Seimo narių darbo taisyklės.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė bandys šį įstatymo projektą dar kartą pateikti Seimui kitą savaitę. Tačiau ji pati abejoja, ar Seniūnų sueiga dar kartą nenuspręs, kad įstatymo svarstymui parlamentarai nėra pasirengę.

„Aš nesu tas kliuvinys, aš tą įstatymą palaikiau ir palaikysiu. (...) Aš jau du kartus buvau įtraukusi įstatymą į darbotvarkę, bet kai jie tarpusavyje nesusišneka ir kažkas kažkam vis kliūva, tai aš ieškojau konstruktyvaus sprendimo būdo“, – aiškino, kodėl iki šiol įstatymo projektas nėra pateikiamas Seimui, I.Degutienė.

Nori skaičių

Pasak Seimo pirmininkės, už kompromiso dėl šio įstatymo paieškas atsakingas jos pavaduotojas Algis Čaplikas ir jis turi pasakyti, kada frakcijos ras sutarimą. Antradienį A.Čaplikas surengė visų Seimo frakcijų atstovų pasitarimą dėl šio įstatymo. Po valandą trukusio pokalbio visi jame dalyvavę politikai sutartinai tvirtino laukiantys įstatymo pateikimo procedūros.

„Reikia kai kurias detales tikslinti. (...) Reikia dirbti, kad įstatymas teiktų naudą ne tik Seimo nariams, bet ir valstybės biudžetui. Reikia dirbti ir skaičiuoti, kiek ekonomiškai pagrįsti kai kurie sprendimai“, – sakė A.Čaplikas.

Anot jo, turi būti tiksliai suskaičiuota, kiek kainuos Seimo viešbučio atsisakymas ir centralizuota automobilių nuoma.

„Gal ir gražiai viskas skamba, bet turi būti suskaičiuota, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams“, – dėstė politikas.

Nepatenkinti išskirtiniu dėmesiu

Tuo tarpu opozicijos atstovai Vytautas Gapšys ir Valentinas Mazuronis įsitikinę, kad į visus klausimus gali būti atsakyta jau pateikus įstatymą Seimui.

„Nesuprantu, kodėl tiek emocijų svarstant šį įstatymą. (...) Įstatymas turi ir gali būti svarstomas, kaip ir visi kiti įstatymai. Visos nuostatos, priimtinos ar ne, paaiškės įstatymo priėmimo metu“, – sakė V.Mazuronis.

V.Gapšys mano, kad toks įstatymas apskritai vargu ar reikalingas, nes, jo nuomone, viską galima numatyti Seimo Statute.

Tuo tarpu, įstatymo projektą ruošęs ir Seimo nariams jo turinį antradienį aiškinęs teisininkas Vytautas Sinkevičius tikino, kad įstatymas Seimo nariams kelia nemažai klausimų ne dėl ekonominių dalykų, o dėl Seimo narių lankomumo griežtinimo ir atostogų.

„Projekte yra tokių dalykų, kurių anksčiau nebuvo. Matyt, su jais reikia laiko susigyventi. (...) Buvo klausiama dėl Seimo nario atostogų trukmės, dėl darbo laiko apskaitos, dėl posėdžių lankymo ar nelankymo“, – sakė jis.

Griežtinamas lankomumas

Primename, kad projekte numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.

Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlo už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos. Tarp naujovių – siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.

Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar tėvystės atostogų būtų galima eiti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būtų mokama ne visa iš karto, o dalimis – kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą, galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio išmokas.

Jokių viešbučių

Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui, giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.

Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.

Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.

Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.

Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min