Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiaulių bendruomenės kiemus sutvarkytų keliskart pigiau nei valdžia, bet niekas neleidžia

Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne tik Šiaulių, bet ir kitų miestų bendruomenės kasmet laukia lėšų, kurias sudaro 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tvarka paprasta – bendruomenės už jiems skirtą sumą gali susitvarkyti vaikų žaidimo aikšteles, šaligatvius ar kitas viešas vietas. Pateikia projektą savivaldybei, o ši skelbia konkursą ir viską padaro. Tiesa, kelis kartus brangiau nei tai padarytų pačios bendruomenės.

Zoknių bendruomenės narys Modestas teigia, kad Šiaulių politikai manipuliuoja lėšomis, kurios galėtų ir turėtų būti atiduotos pačioms bendruomenėms: „Tai tarsi politinis tūzas, kuriuo politikai puikuojasi lyg savo kilniais darbais visuomenei.“

Prieš kiekvienus rinkimus – tas pats. Visi rinkimuose dalyvaujantys politikai lekia pasipuikuoti prie sutvarkytų šaligatvių ar paremontuotų sūpynių.

„Prieš savivaldybių rinkimus vėl regėsime tą patį vaizdą. Neva domisi, ko žmonėms reikia. Gaila, kad ne visi žmonės suvokia, kad yra maustomi už jiems priklausančius pinigus“, – piktinosi Modestas.

Už sūpuoklių grandines – 600 litų

Zokniškis mano, kad ne tik puikią reklamą politikai gauna už bendruomenių pinigus, bet ir „atkatus“. Visi kiemuose ar kitur atliekami darbai kelis kartus brangesni, nei galėtų kainuoti įprastai. „Nepatikėsite, bet mūsų kieme plyteles klojo „Šiaulių plentas“ – didžiausia regiono kelių tiesimo bendrovė. Namo pirmininkas norėjo visą šaligatvį nutiesti, o pagal sąmatą tik borteliai išėjo“, – piktinosi pašnekovas.

Po visų konkursų uždėjo keturias grandines, dvi sūpynių lenteles ir už tai paskaičiavo 600 litų.

Kokie darbai ir kiek kainuoja? Zoknių kieme stovėjo metaliniai sūpynių rėmai. Savivaldybė po visų konkursų uždėjo keturias grandines, dvi sūpynių lenteles ir už tai priskaičiavo 600 litų.

Paklausti, kodėl taip brangiai, atsakė – viskas sertifikuota. Netrukus viena lenta sulūžo – sertifikuota grandinė išsipešė iš sertifikuotos lentos.

Kitos miesto bendruomenės pirmininkė,  panorusi likti anonimiška, pripažino, kad pinigai galėtų būti panaudoti efektyviau. Kai kurias atvejais – dvigubai ar net keturgubai darbai kainuotų pigiaui.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė

„Dabar esame tarsi ne bendruomenės ar savo kiemų šeimininkai, o kažkokie darbininkai, pranešantys, kur ir ką reikėtų tvarkyti. Aš žinau, kad betonines šiukšliadėžes galima įsigyti ir po 70 litų, tačiau jos kažkodėl perkamos už 140 Lt. Sūpuoklių kėdutės su grandinėmis kainuoja šimtą, o ne 400-600 litų“, – teigė pašnekovė.

Bendruomenės pinigai – Salduvės kalnui

Šimšės bendruomenės pirmininkas ir Jaunųjų gamtininkų centro direktorius Gintaras Oliškevičius teigė, kad trims bendruomenėms – Šimšės, Pabalių ir Zoknių – šiemet skirta apie 38 tūkst. litų. Šimšei, kaip įprasta, teko didesnė dalis, nes čia daugiau gyventojų – 18 tūkst. litų.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė

Pirmininkas taip pat mano, kad bendruomenės savo pinigus turėtų naudoti savarankiškai: „Nežinau, kiek kartų viskas atpigtų. Net jei bendruomenės privalėtų skelbti konkursus, lėšos būtų naudojamos gerokai efektyviau.“

Šiemet pinigus nusprendėme skirti visiškai suniokotiems Salduvės kalno laiptams.

O gal bendruomenės rastų būdų „nurašyti“ pinigus kam nors į kišenę?

„Bent jau mūsų bendruomenė pinigų stengiasi neinvestuoti į šaligatvius šalia kokio konkretaus namo. Pernai šalia Talšos ežero atsirado žaidimų aikštelė, pavėsinė, laužavietė. Šiemet pinigus nusprendėme skirti visiškai suniokotiems Salduvės kalno laiptams“, – tvirtino pirmininkas.

O ar Salduvės kalnas nėra savivaldybės rūpestis?

„Be abejonės. Tačiau šis kalnas įeina ir į mūsų bendruomenės teritoriją. Mes rūpinamės savo įvaizdžiu. Ant kalno lipa visas miestas ir miesto svečiai, tačiau tai mūsų apylinkės – čia turi būti gražu. Tai daug naudingiau, nei pakloti kelis metrus šaligatvio prie vieno namo ir pyktis su kitų namų bendrijomis. Džiaugiuosi, kad ir kiti bendruomenės tarybos nariai mano panašiai.“

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių bendruomenės už jiems skirtas lėšas padarytų daugiau nei savivaldybė
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šimšės bendruomenė sutvarkys sugriuvusius laiptus į Salduvės kalną, nes miesto savivaldybei tai nerūpi.

G.Oliškevičius teigia savo kailiu patyręs, kad tariantis su darbų vykdytojais galima išsiderėti ne tik geresnes medžiagų kainas, bet ir mažesnį užmokestį už darbą. „Jei laiptus ant Salduvės kalno galėtume daryti be konkurso, manau, jie būtų ąžuoliniai, o ne spygliuočių“, – tvirtina bendruomenės pirmininkas.

Tvarką nustato ir keičia ministerija

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Algimantas Beinoravičius pritaria, kad bendruomenėms skiriami pinigai iš tiesų galėtų būti panaudojami efektyviau.

„Reikėtų tobulinti tvarką, domėtis, kaip sekasi kitiems rajonams. Kol kas šie pinigai skirstomi taip, kaip ir nurodyta ministerijos raštuose – bendruomenės pareiškia, ko joms reikia, o savivaldybė rengia konkursus ir prisiima finansinę atsakomybę“, – teigė A.Beinoravičius.

Administracijos direktoriaus manymu, finansavimas galėtų keliauti tiesiai į bendruomenių sąskaitas: „Manau, kad ministerija pakeistų tvarką, tačiau tam reikia ir bendruomenių iniciatyvos – jos turi kreiptis ir reikalauti.“

 
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min