Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos patobulintam 2010 metų valstybės biudžeto projektui ir artimiausiu metu jį teiks Seimui. Pataisytame projekte numatytos 13,378 mlrd. litų siekiančios biudžeto pajamos ir 18,308 mlrd. litų išlaidos. Planuojama Europos Sąjungos parama – 7,891 mlrd. litų. Valstybės biudžeto deficitas sudarys 4,929 mlrd. litų, arba 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Projektą persvarstęs ministrų kabinetas biudžeto asignavimus siūlo padidinti 161 mln. litų. Išmokoms vaikams numatyti papildomi 27 mln. litų. 41 mln. litų suplanuota skirti vaikų išlaikymo fondui, o 53,5 mln. litų – neįgaliųjų transporto išlaidoms kompensuoti.
Po LŽ publikacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės ketinimus tęsti Ermitažo–Guggenheimo muziejaus projektą Vyriausybė nubraukė šiam reikalui planuotus skirti pinigus. Ankstesniame biudžeto variante sostinės tarptautinį konkurencingumą neva turėjusiam didinti projektui buvo numatyti 600 tūkst. litų.
Smulkios korekcijos
Komentuodamas patobulinto biudžeto projektą, premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad korekcijos buvo minimalios. „Seimo grąžintą valstybės biudžetą sėkmingai peržiūrėjome ir patvirtinome su mažesniu nei 6 proc. deficitu. Palyginti su pradiniu variantu, iš esmės nieko daug ir nekeitėme. Apsvarstėme kai kurias smulkmenas“, – pasakojo A.Kubilius.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino, kad patobulinus biudžeto projektą papildomų pajamų tikimasi surinkti pardavus taršos leidimus. Taip pat patikslintos pajamos iš specialiųjų programų ir kai kurių mokesčių.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino, kad patobulinus biudžeto projektą papildomų pajamų tikimasi surinkti pardavus taršos leidimus. Taip pat patikslintos pajamos iš specialiųjų programų ir kai kurių mokesčių.
Už taršos leidimus tikimasi gauti 160 mln. litų. Vyriausybė taip pat peržiūrėjo investicijų programą ir ją sumažino daugiau nei 20 mln. litų. I.Šimonytės teigimu, buvo atsisakyta brangiai kainuojančių ir ilgesniam laikui numatytų programų. „Apsiribota būtinais, daug nekainuojančiais ir greitai įgyvendinamais projektais. Pavyzdžiui, kai kuriose globos įstaigose reikia baigti priešgaisrinių signalizacijų įrengimą. Keliose institucijose serverinė įranga yra „ant krizės ribos“, – aiškino ministrė.
Suplanuotos įplaukos
Vyriausybė planuoja, kad mokesčiai biudžetą papildys beveik 11,6 mlrd. litų. Daugiausia pinigų ketinama surinkti iš prekių ir paslaugų mokesčių. Kiek daugiau nei 6 mlrd. litų tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio, o 3,26 mlrd. litų – iš akcizų. Laukiama, kad į valstybės kišenę subyrės 1,79 mlrd. litų pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.
Planuojama, kad dar 1,7 mlrd. litų pajamų atneš valstybės turtas (palūkanos už paskolas, Lietuvos banko likutinis pelnas ir kt.), taip pat prekės ir paslaugos (įmokos už aukštąjį mokslą, konsulinis ir žyminis mokesčiai, patalpų nuoma ir kt.).
Valstybinėms institucijoms, ministerijoms, savivaldybėms, teismams biudžeto projekte numatomos kuklesnės sumos nei šiemet. Solidžiausios pinigų sumos bus atseikėtos Finansų, žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms – atitinkamai 6 mlrd., 2,4 mlrd. ir 2,35 mlrd. litų.
Mažiau, bet solidžiai
Iš svarbiausių krašto institucijų daugiausia pinigų numatoma skirti Seimo kanceliarijai. Jai suplanuoti 83 mln. litų, iš jų 48 mln. litų būtų skirti darbo užmokesčiui. 54,6 mln. litų biudžeto projekte rezervuoti Valstybės saugumo departamentui, 23,3 mln. litų – Valstybės kontrolei, o 19,4 mln. litų Ministro pirmininko tarnybai.
Vargo turėtų nematyti ir kelios Vyriausybei atskaitingos institucijos. Informacinės visuomenės plėtros komitetui biudžeto projekte numatyti 144 mln. litų. Iš jų darbo užmokesčiui būtų skirti 1,8 mln. litų. Kūno kultūros ir sporto departamentui suplanuota skirti 97 mln. litų. Iš jų – 5,5 darbo užmokesčiui. Aplinkos ministerijai atskaitingai Aplinkos projektų valdymo agentūrai numatyti 855 mln. litų.
Depresijos biudžetas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas LŽ pažymėjo, kad planuojamas kitų metų valstybės biudžetas – „įtempčiausias“ per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau, anot jo, dėl to kalta ne Vyriausybė, o sudėtinga ekonomikos padėtis. „Tai depresijos biudžetas, tačiau kito pasirinkimo neturime“, – pabrėžė jis.
K.Glavecko teigimu, minimalios biudžeto projekto korekcijos žada nemenką mūšį Seime. Jam pritarė ir Seimo BFK narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Anot jo, parlamento opozicija ketina vieningai balsuoti prieš pateiktą biudžetą.
A.Butkevičius nesitikėjo, kad tobulindama Seimo grąžintą projektą Vyriausybė atsižvelgs į opozicijos siūlymus. Tačiau jis dėl to apgailestavo. „Gaila, kad A.Kubilius kaip visada buvo kategoriškai užsispyręs ir pasielgė nelanksčiai. Tokiu šaliai sudėtingu metu taip elgtis nederėjo“, – įsitikinęs socialdemokratas.
