Joje šiemet buvo pristatyti 60 įvairių mokslo sričių darbų, tarp kurių – grupė robotų, inovacijų, skirtų žmogaus sveikatos priežiūrai, mokomųjų žaidimų.
Tiek parodos rengėjai, tiek patys studentai gali paliudyti, kad jų kūriniai skirti ne tik ekspozicijoms. Nemaža dalis jaunųjų mokslininkų kūrinių sėkmingai naudojami praktikoje. Kai kurių plėtrą finansuoja valstybinės institucijos, kitais susidomi verslo įmonės.
„Pirmąjį kompiuterinį žaidimą, kuris naudojamas Lietuvos mokyklose, sukūrėme dar net nestudijuodami, būdami dvyliktoje klasėje. Mums padėjo Švietimo ministerija. Svarbiausia – nesustoti“, – sakė edukacinius žaidimus švietimo įstaigoms kuriančios ir parduodančios įmonės direktorius ir KTU Informatikos fakulteto ketvirtakursis Mantas Kavaliauskas. Pasak jo, šiuo metu jis ir kolegos jau gali pragyventi iš parduodamų savo išradimų licencijų.
„Mes parduodame svetainės www.mokinukai.lt, kurioje yra įvairių pradinių klasių moksleiviams skirtų edukacinių žaidimų, licencijas. Nusipirkusi ją metams mokykla gali laisvai naudoti per 100 svetainėje esančių edukacinių žaidimų, demonstracijų ir kt. Kaina 450–750 Lt. Mūsų akimis, tai nebrangu. Pačios sistemos sukūrimo sąnaudos gerokai didesnės“, – sakė M.Kavaliauskas.
Sėkmingai Lietuvoje savo produktus platinantys jaunieji išradėjai ir verslininkai žvalgosi ir į užsienio rinkas, pirmiausia – Lenkijos. „Esame išvertę turinį į lenkų kalbą. Kol kas atlikti pirmieji žingsniai. Lenkijos ir Lietuvos švietimo sistemos panašios, nereikia keisti metodikos. Pavyzdžiui, tiek pas mus, tiek Lenkijoje auga eglė ir ąžuolas, o Ispanijoje tai jau būtų palmė. Tikimės sėkmės“, – neslėpė edukacinius žaidimus mokykloms kuriantis KTU studentas.
Vieną dieną trukusi kasmetinė paroda „Technorama“ baigėsi geriausių darbų autorių apdovanojimais.
