Interneto tiekėjai: blokuoti tinklalapių neturime techninių galimybių (papildyta 17.26 val.)

Teisme pradėtas nagrinėti asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ ir bendrovių „TopSport“ bei „Orakulas“ ieškinys, kurio suma siekia 1,096 mln. Lt. Teismas patvirtino laikinąsias apsaugos priemones, leidžiančias blokuoti prieigas prie svetainių www.bwin.com, www.unibet.com, www.triobet.com, www.sportingbet.com ir www.bet365.com. Be to, leista areštuoti įmonių, kurioms priklauso šio svetainės, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Tačiau didžiausias Lietuvoje interneto tiekėjas TEO LT teigia šiuo metu neturintis techninių galimybių vykdyti tokius antstolio reikalavimus. „Interneto svetainių blokavimas yra technologiškai labai sudėtingas ir brangus procesas. Geriausiai tai iliustruoja Kinijos pavyzdys – daugelį metų ši šalis kuria interneto cenzūros sistemą „Žalioji užtvanka“ (angl. „Green Dam“), kuri apima tiek interneto paslaugų tiekėjų įrangą, tiek vartotojų namuose esančius kompiuterius. Kinams šios sistemos kūrimas kainuoja milijardus, jos kūrimas trunka daugelį metų“, – naujienų portalui 15min.lt sakė TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Technologiškai tai yra įmanoma, tačiau ne šiandien. Tam reikia daugiamilijoninių investicijų. Lietuvoje iki šiol nebuvo interneto cenzūros, dėl to tokių sistemų niekas nekūrė, – sakė A.Bubnelis.Jis pridūrė, kad šiuo metu bendrovė neturi techninių galimybių blokuoti pavienius interneto portalus. „Šiuo metu TEO LT neturi technologinių galimybių įgyvendinti tokio blokavimo. Jeigu Lietuvos valstybinės institucijos nuspręstų įvesti visuotinę interneto cenzūrą ir įpareigotų operatorius tai padaryti, technologiškai tai būtų įmanoma ir mūsų šalyje. Tačiau nemanau, jog nors vienas iš telekomunikacijų operatorių turės galimybę investuoti į tai tokias lėšas“, – sakė A.Bubnelis.

Jis pridūrė, kad bendrovė prieš pietus dar nebuvo gavusi antstolių kreipimosi. „Gavę šiuos raštus turėsime galimybę išsamiai išanalizuoti prašymą. Technologiškai tai įmanoma, tačiau ne šiandien. Tam reikia daugiamilijoninių investicijų. Lietuvoje iki šiol nebuvo interneto cenzūros, dėl to tokių sistemų niekas nekūrė“, – teigė TEO LT atstovas spaudai.

Panašiai kalba ir bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovai. Į šią bendrovę taip pat žadėta kreiptis dėl prieigos prie tinklalapių blokavimo.

„Oficialaus kreipimosi apriboti prieigą prie minėtų svetainių kol kas dar negavome, todėl tolimesnius savo veiksmus svarstysime, kuomet mus pasieks antstolių kreipimasis. Dabar galime pasakyti, kad sukurti ir nuolatos palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių pareikalaus nemažai investicijų ir laiko. Visgi besilažinančių nurodytose svetainėse apribojimas iš esmės klausimo neišspręs – interneto vartotojai lengvai randa būdus, kaip apeiti techninius interneto tiekėjų apribojimus“, – sakė „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.

Gali tapti atsakovais

Ieškovams byloje atstovaujančios advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ partneris Evaldas Rapolas patvirtino, jog teismas sprendimo byloje dar nepriėmė, o tik patvirtino laikinąsias apsaugos priemones. „Bet mes tikimės, kad sprendimas bus lygiai toks pats“, – 15min.lt sakė E.Rapolas.

Anot jo, antstoliai teismo nutartį pradėjo vykdyti ketvirtadienį ryte. Pasak jo, techninės galimybės riboti priėjimą prie tam tikrų tinklalapių yra ir jos gali būti įgyvendinamos per pusvalandį ar valandą.

„Mes išsiaiškinome technines galimybes, jos yra realios, šitie dalykai padaromi greitai. O tie, kurie neturi techninių galimybių, labai greitai gali atsidurti kaip atsakovai šioje byloje, nes teismas yra uždėjęs areštą 1 mln. Lt. Turbūt nė viena įmonė nelabai džiaugtųsi, jei tas areštas paliestų ir ją iš tų interneto tiekėjų“, – sakė E.Rapolas. Jis negalėjo patikslinti, kaip būtent toks ribojimas būtų atliekamas ir kokia techninė ar programinė įranga tam turėtų būti naudojama.

E.Rapolas pabrėžė, kad internetu lažybas vykdančios bendrovės privalo turėti licenciją šiai veiklai bei mokėti mokesčius valstybei, o anksčiau minėtos bendrovės šių reikalavimų nesilaiko.

„Lažybų verslas yra reglamentuojamas, jis yra licencijuojamas, tos įmonės, kurios užsiima lažybomis Lietuvoje, galiausiai moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Moka mokesčius nuo pajamų. Tad konkurencinės sąlygos nėra lygios, jei aš dirbu Lietuvoje ir viską atlieku legaliai, laikausi tų įstatymų, moku mokesčius ir šalia turiu konkurentų, kurie nei moka mokesčių, nei paiso reikalavimų, nei visa kita. Žaidimo sąlygos, mano galva, turėtų būti vienodos“, – sakė E.Rapolas.

Plačiau apie ketinimus blokuoti prieigą prie kelių lažybas internetu organizuojančių svetainių galite pasiskaityti čia.