Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė 15min.lt konferencijoje: valstybė pinigų turi tik tiek, kiek gyventojai sumoka mokesčių (nuotraukos, video)

Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį į „15min“ redakciją atvyko finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji atsakė į skaitytojų užduotus klausimus apie 2011 metų biudžetą, kokį finansinį šalies gyvenimą planuoja valdžia ir kitomis temomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: prisiimu atsakomybę už biudžetą, kurį teikiu

– Jau žinome, kad kitąmet brangiau mokėsime už elektrą. Kas dar brangs kitais metais Lietuvos gyventojams dėl Vyriausybės sprendimų? (Klemensas)

– Cigaretės – Europos Sąjungos (ES) dėka. Ir dyzelinas, taip pat ES dėka, t.y. didės akcizai. O ar prekės brangs, nepriklauso vien nuo Vyriausybės.

– Apklausos rodo, kad pusė bedarbių Lietuvoje gauna neoficialių pajamų. Kaip su tuo kovoti? (Andrė)

 – Manau, kad socialinės paramos sistema galėtų tai spręsti. Jei socialinė parama Lietuvoje anksčiau ar vėliau baigtųsi, tai yra būtų paskata žmogui išeiti iš tos sistemos, nes žmogus žinotų, kad kažkada nebegaus pašalpų ar kompensacijų, tai spręstų klausimą iš dalies. Apskritai turime tokią problemą kaip tolerancija įvairiausiems mokesčių nemokėjimams: ne tik nelegalioms pajamoms, ir kontrabandai, ir kai įmonės neapskaito pajamų, nors realiai nuskriaudžia šalies gyventojus.

– Ar Lietuvoje bus bent kiek geriau eiliniams valstybės piliečiams? Kokiems projektams valstybė skirs daugiausia pinigų? (Renatas)

 – Kadangi gauname nemažai ES paramos, žinoma, savo lėšų kažin kiek investuoti negalime, nes tam reikėtų dar daugiau skolintis, o skolinamės ir taip per daug gana daug. Prioritetas bus projektams, kuriems galime skirti ES pinigų. Kitais metais prioritetas bus mokslo ir verslo slėniai, infrastruktūros ir aplinkosaugos projektai, kuriems turime nemažą ES paramos sumą.

Manau, kad eiliniams piliečiams geriausia tai, kad jie nenuskurdo per praėjusius metus ir kad kitais metais mums nebereikia svarstyti, ką dar mažinti. Žinia, kad esame pasiekę tam tikrą stabilumo laipsnį, yra labai gera. Tiesą sakant, manau, kad negatyvo nebuvimas yra pozityvas.

– Ministre, kokiu būdu vyksta išlaidų skirstymas ministerijoms? Ateina kiekvienas ministras ir prašo pinigų? (Irgi Ingrinda)

 – Kiekvienas ministras prašo pinigų, bet pradinis paskirstymas vyksta pagal tai, ką valdo ministrai. Tarkime, didžiausia dalis lėšų tenka Finansų ministerijai, bet mes valdome valstybės skolą, pervedame įmokas į ES biudžetą, skirstome tikslinę dotaciją savivaldybėms (tam skiriame 3 mlrd. Lt), taigi Finansų ministerijos „maišas“ siekia apie 7 mlrd. Lt, nors pati ministerija kaip įstaiga kainuoja apie 30 mln. Lt. Tai priklauso nuo, koks yra ministro „daržas“. Faktas, kad kiekviena ministerija visą laiką prašo daugiau pinigų negu jai yra numatoma.

– Ministre, kokia jūsų mėgstamiausia knyga, filmas ir spektaklis? (Vilija)

 – Knyga – „Šveiko nuotykiai“. Filmas... negaliu pasakyti, koks mėgstamiausias. „Perskaityk arba sudegink“ ir apskritai brolių Coenų filmai. Spektaklis – „Dėdė Vania“.

Tarkime, didžiausia dalis lėšų tenka Finansų ministerijai, bet mes valdome valstybės skolą, pervedame įmokas į ES biudžetą, skirstome tikslinę dotaciją savivaldybėms (tam skiriame 3 mlrd. Lt), taigi Finansų ministerijos „maišas“ siekia apie 7 mlrd. Lt, nors pati ministerija kaip įstaiga kainuoja apie 30 mln. Lt. Tai priklauso nuo, koks yra ministro „daržas“. Faktas, kad kiekviena ministerija visą laiką prašo daugiau pinigų negu jai yra numatoma.– Sveiki, norėjau paklausti, kokie planai dėl degalų akcizo? Ar yra galimybė, kad kitais metais degalų kainos mažės,ar jau vartotojai neturėtų apie svajoti, kad pigiau važinės automobiliais? Ir kokiomis priemonėmis žadate mažinti kontrabandinius srautus iš Baltarusijos ir Kaliningrado? (Karolis)

 – Dėl akcizų, kitais metais didės akcizas dyzelinui, nes turime tokį įsipareigojimą ES. Kuro kainų santykis su akcizų politika nėra toks tiesioginis.– šįmet dyzelis su mažesniu akcizu kainuoja brangiau nei pernai, kai buvo su didesniu. Kodėl taip atsitiko? Nes ekonomika atsigavo, eksportas atsigavo ir reikia vežti, nes dyzelis pirmiausia yra verslo kuras. Kaina auga dėl pasaulinės naftos kainos.

O šiaip ilguoju laikotarpiu, per 10, 15, 20 metų tai vartotojams pigų kurą reikėtų pamiršti, nes dėl išteklių sekimo kaina didės. Nebent atsiras naujų kuro rūšių, kurios bus labai pigios.

 Dėl kontrabandos – galima nustatyti tam tikrus kiekinius ribojimus, kas yra nustatyta cigaretėms ar alkoholiui. Tačiau tam, kad spręstum kažkokią problemą, reikia žinoti, kur jos šaknys. Manau, cigarečių nelegalios rinkos kilmė nėra žmonės, kurie per sieną galėdami atsinešti du pakelius, užima 40 proc. rinkos. Yra nusikalstama veikla, su kuria kovoti turi atitinkamos institucijos.

Prašau paaiškinti, kodėl 2011 m. neįvedamas nekilnojamo turto mokestis? Gal valdžia gina tik turtingų piliečių interesus? Kodėl dėl ekonominės krizės susiveržti diržus reikia tik pensininkams, neįgaliems žmonėms, vaikus auginančioms šeimoms, bei nepasiturintiems Lietuvos piliečiams? Norėčiau sužinoti, kodėl nepranešama, kada ir kaip bus sugrąžintos atimtos pensijos, pašalpos? Ko tikėtis žmonėms kuriems daugiau kaip 80 m.? Ar jie dar sulauks savų pinigėlių, kurie iš jų buvo atimti? Prašau pasakyti, kiek apytiksliai per metus nuo savo pajamų sumoka mokesčių litais Lietuvos milijonieriai? Ačiū, pagarbiai Rūta.

Pirmiausia, niekas nieko iš nieko neatima. Valstybė gali finansuoti kažkokių paslaugų ar mokėti išmokų tiek, kiek surenka mokesčių ir kiek gali pasiskolinti. Jei negali – reikia arba didinti mokesčius, arba dar didinti skolą, bet dabar jau puikiai suprantame, kokia didelė problema yra auganti skola. Suprantu žmonių nuoskaudą, kad sumažėjo gerovė, bet pirmiausia jie turėtų prašyti atsakomybės tų žmonių, kurie jiems pažadėjo nerealius dalykus, kurie padidino išlaidas, bet nesirūpino, kaip reikės tai apmokėti.

Apie nekilnojamo turto mokestį – aš tą mokestį remiu jau 15 metų, bet nėra politinio sutarimo.

Norėčiau paklausti finansų ministrės, kada bus padidintos nedarbingumo išmokos? (Paulius)

Bet kokios išmokos gali didėti tik tada, kai bus pinigų, iš kurių bus tas išmokas didinti. Kitąmet, manau, neverta to tikėtis.

Norėčiau paklausti, ar kitąmet didės atlyginimai ne tik valstybinėse, bet ir AB, UAB įmonėse? (Laura)

Kitąmet atlyginimai ir didės tik privačiame sektoriuje. Valdiškame sektoriuje didėti atlyginimams nėra prielaidų. Darbo užmokesčiui skiriamų lėšų kitąmet nebus daugiau, nei šįmet.

Ir ar bus kompensuotos motinystės išmokos, kurias „nuėmė“ nuo antrų vaiko priežiūros metų? Ir ar dar kada bus 2 metus prižiūrint vaikelį 100 proc. atlyginimo vertės, kad būtų galima ramiai sėdėti ir auginti mažylius? Ar Lietuvoj gimstamumas mažės , nes nebus, iš ko išlaikyt vaikus? (Laura)

Tokio dydžio išmokas galėsime mokėti tik tada, kai galėsime mokėti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BPV) mokesčių. Vargiai žmonės sutiks mokėti tokius mokesčius. Net Švedija, kuri perskirsto per 50 proc. BVP, neleidžia sau mokėti tokių išmokų mamoms.

Jus biudžetus sudarinėjate Lietuvos žmonių sąskaita – atimdami iš jų paskutinius pinigus. O kada bus galvojama apie žmogų, kaip jam išgyventi, kai mokesčiai viršija jo gaunamas pajamas, o ką kalbėti apie maistą, vaistus ir t.t.? Tik nelyginkite su kitomis pasaulio šalimis, nes tai lengvabūdiški pasiteisinimai. Žinot, kai žmogus neturi, kuo sumokėti mokesčių, niekam neįdomu, o Jūs tuoj iš žmogaus atimate, nepagalvodami ar jis turės, iš ko gyventi... (Diana)

Tiesą sakant, biudžetas yra sudaromas iš mokesčių. Pajamų mokestį moka tas, kas turi pajamų, pelno – tas, kas turi pelno. Nežinau, kaip galima mokesčiais iš žmonių atimti pinigus, jei mes perskirstome tik 30 proc. to, ką sukuriame, taigi 70 proc. lieka ne viešajame sektoriuje. Žmonės turi suprasti, kad jei jie tikisi kažko iš valstybės – švietimo, sveikatos apsaugos, policijos, kelių – visa tai gali būti apmokėta tik iš sumokėtų mokesčių.

Laba diena, ar 2012 metais planuojama statutinių pareigūnų bazinę algą grąžinti, kad būtų 490 Lt? (Kastytis)

Išlaidų didinti neturėsime galimybės. Jei bus sprendimas didinti bazinę algą, vadinasi turės mažėti žmonių skaičius.

Gyventojai komerciniuose bankuose laiko per 20 mlrd. Lt indėlių. Ar jūs nemanote, kad valstybė turi ieškoti efektyvesnių būdų, kaip skolintis iš fizinių asmenų? (Mindaugas)

Mes už taupymo lakštus, pavyzdžiui, siūlome nemažas palūkanas, ypač pernai siūlymo. Stebiuosi, kodėl žmonės tuo nesinaudojo. Šįmet mes negalime mokėti daug daugiau, nei vidaus aukcionuose, kai skolinamės. Tiesiog tiek patiems ir kitiems mokesčių mokėtojams būtų per brangu tai dengti, nes iš skolos apmokamos iš biudžeto lėšų.

Mūsų valstybės turtas vertinamas 18 milijardų litų. Lyginant su kitomis valstybėmis, tai daug ar mažai? Ir kas sudaro didžiąją Lietuvos turto dalį? (Mykolas)

Didžiąją turto dalį sudaro energetika ir kita infrastruktūra, taip pat miškai ir žemė. Lyginant su kitomis valstybėmis, dalis nuo BVP yra panaši.

Jūs kaltinate praėjusią valdžią, kad jie Jums paliko blogą padėtį. O ar galite pateikti savo, kaip buvusios finansų ministerijos darbuotojos prie socialdemokratų, raštus, kuriose pateikiate išvadas buvusiam finansų ministrui dėl galimų blogų pasekmių? Jei ne, tai ar neteisinga būtų iš dalies prisiimti atsakomybę už ankstesnės valdžios sprendimus? Dėkui. (Artūras)

Jie buvo paskelbti viešai 2009 metų pavasarį, galite pasiskaityti Vyriausybės tinklalapyje.

Ar sutinkate, kad smulkus verslas yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai? Ar Lietuvoje kada nors bus skatinamas smulkus verslas? Ar nemanote, kad smulkaus verslo žlugdymas yra žmonių besiverčiančių pagal individualią veiklą užkrovimas 52,5 proc. mokesčiais yra smulkaus verslo žlugdymas? (gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 15 proc.; valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) – 28,5 proc.; valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) – 28,5 proc.). Žmogus uždirbęs 1000Lt, turi sumokėti valstybei 525 Lt. Tokia nesuvokiamai didelė mokesčių našta skatina šešėlinę ekonomiką. (Snozas)

Virš 50 proc. mokesčių sumokama nuo darbo pajamų, jei skaičiuosime ir darbdavio ir darbuotojo mokesčius. Individualios veiklso vykdytojai tiek mokesčių nesumoka. Jie sumoka kiek daugiau nei 30 proc. nuo veiklos pelno, ne nuo pajamų. Skatinsime smulkų verslą visais būdais, bet bijau, kad teiginys, kad smulkų verslą žlugdo mokesčiai yra klišė, nes skaičiai rodo, kad mokesčiai yra nuosaikūs.

2011 metų biudžete numatyta surinkti net 45 proc. daugiau pajamų už atsitiktines paslaugas nei 2010 metais. Kokios to priežastys? Gal galėtumėte detalizuoti kas tai per pajamos? (Snozas)

Tai yra tos lėšos, kur institucijos gauna „atsitiktinių pajamų“ už suteiktas savo paslaugas. Pačios institucijos įvertina, kiek jos galėtų kitais metais uždirbti, ir pateikia mums savo duomenimis. Planuojama pagal institucijų planus, kiek jos numato uždirbti ir tos lėšos lieka pačioms institucijoms.


 

2011 metais numatyta asignavimų padidėjimas lyginant su 2010 metais. Ar tai reiškia, kad taupymas po truputį atšaukiamas? Ar nemanote, kad dar yra kur susiveržti diržus valstybinėms institucijoms? (Snozas)

Manau, kad yra, kur susiveržti diržus. Bet išlaidos didėja dėl aiškių priežasčių – reikia daugiau išleisti aptarnauti skolai, kurią sukaupėme ir kuri dar didės kitais metais, taip pat dėl didėjančių socialinių pašalpų savivaldybėse.

Ką manote apie FNTT perdavimą Finansų ministerijos žinion? (Gedas)

Manau, kad pagrindinis tokio sprendimo privalumas yra tas, kad vienas ministras būtų atsakingas už rezultatą kovos arba nekovojimo su mokesčių vengimu. Dabar, kai atsakomybė padalinta, abu ministrai ir jiems pavaldžios institucijos gali vienas į kitą rodyti, ir nelabai aišku, ar Mokesčių inspekcija parengę blogai medžiagą byloms, ar jos buvo blogai ištirtos. Bet šiaip manau, kad ne pavaldume esmė, o darbe.

Ar yra svarstoma galimybė mažinti mokesčius pradedantiems verslą jauniems žmonėms? Ne vienas žmogus dėl to išvyko iš Lietuvos, kad neįstengė susimokėti mokesčių. Kodėl valstybė skolinasi daugiau, negu reikia? Ar pakėlus akcizus kurui, pasitvirtino prognozės, kad bus surinkta daugiau pinigų į valstybės biudžetą? Kodėl stipriai nukritus dolerio kursui, nekrenta kuro kainos degalinėse? Kas už to stovi? (Vytas)

Dėl mokesčių – pateikti pasiūlymai Seimui dėl GPM sumažinimo individualią veiklą vykdantiems žmonėms, tiek jauniems, tiek seniems. Raginame pradėti.

Norėčiau pamatyti, kokių mokesčių nesugebėję susimokėti žmonės, išvykę iš Lietuvos. Greičiausiai mokesčių už šildymą, o gal mokesčių bankui už kreditą. Tikrai neįsivaizduoju tokios situacijos, kad nebūtų galima sureguliuoti savo mokesčių valstybei skolą: įstatymai leidžia viską atidėti, nukelti...

Dėl skolinimosi, tai valstybė skolinasi tik tiek, kiek reikia, bet mes neisime skolintis paskutinę minutę, nes tai kainuoja labai brangiai. Mes galime „išsišluoti“ iki dugno visus likučius, ir tada eiti skolintis, bet tada skolintojas, žinodamas, kad skoliniesi desperatiškai, skolins už atitinkamą kainą – tai yra greitųjų kreditų bendrovės politika.

 Dėl akcizų kurui – pasitvirtino. Tačiau sumažinus juos nebuvo surinkta daugiau.

Kodėl nekrenta kuro kainos dėl dolerio kurso? Už to tikrai stovi ne mokesčiai.

Ar nereikėtų pagalvoti kodėl Lietuvos piliečiai planuodami pradėti savo verslą vis dažniau dairosi į užsienio valstybes? Gal jeigu būtų sudarytos tinkamos ir palankios sąlygos jie kurtų naujas darbo vietas savo gimtinėje taip kurdami naujas darbo vietas ir pildydami ir taip kiaurą biudžetą? Tokį biudžeto planavimą galima palyginti su sodu. Vienų obelų šakas, vedančias vaisius, išpjaukime, kitas obelis truputį patręškime, tačiau dėl to derlius didesnis tikrai nebus (Inga Daukantaitė)

kalbant apie paviršutinišką planavimą, manau, kad žmonėms dažnai paviršutiniškai atrodo, kad biudžetas yra paviršutiniškai planuojamas. Už biudžeto yra labai daug analitinio darbo, analizių, vertinimų, lyginimų, įvairiausių dalykų, kurių žmonės nemato.Labai gerai, bet tai yra toks siūlymas, kaip „kurkite darbo vietų“ ar „skatinkite ekonomiką“. Klausimas yra – kas trukdo? Mokesčių našta Lietuvoje, bendrai paėmus, yra viena mažiausių ES. Kas neleidžia čia pradėti savo verslo? Manyčiau, kad ne paskutinis dalykas yra ir tai, kad dažnas apskritai galvoja apie samdomą darbą, kaip geriausią alternatyvą, ypač valstybės tarnyboje. Bent jau yra įsitikinimas, kad yra kažkokios ypatingos socialinės garantijos, gal ir nieko daryti nereikia... Manau, iniciatyviam žmogui bent mokesčiai neturėtų būti kliūtis. Vakarų verslininkai pavydėtų tų mokesčių, kuriuos mes Lietuvoje turime.

Gerbiama ministre, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūs suinteresuota mažinti bedarbystę ir valstybės išlaikytinių skaičių. 2009 metais mano žmonos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal LR BK 182 straipsnio antrą dalį, dėl neva per didelio atlyginimo – 5000 Lt neatskaičius mokesčių. Tyrimą atliekančioms institucijoms įtarimą sukėlė didesnis atlyginimas nei kitų darbuotojų. Minėtos institucijos nematė ir išsilavinimo skirtumų – mano žmona švietimo vadybos magistrė, kiti darbuotojai – mechanizatoriai su profesiniu išsilavinimu. Kol žmona dirbo septynis mėnesius ir buvo mokami visi privalomi mokesčiai, viskas buvo gerai. Žmonos ir jos darbdavio persekiojimas prasidėjo žmonai išėjus vaiko auginimo atostogų. 2011 metų vasarį baigiasi vaiko auginimo atostogos. Norėčiau sužinoti Jūsų nuomone, kaip elgtis? Galima būtų dirbti toliau, mokėti valstybei mokesčius ir laukti persekiojimo, revizijų darbo inspekcijos vizitų. Galima ir papildyti bedarbių gretas, laukti pašalpos, emigruoti...Iš anksto dėkoju. (Marius)

Aš manau, kad žmogus, kurio sąžinė yra švari, turi tiesiog gyventi ir dirbti. Aš suprantu, kad žmogus teigia, kad nedalyvavo jokioje neteisėtoje veikloje, tai vis tiek teisybė anksčiau ar vėliau išaiškėja. Jei žmogui nėra ko bijoti, jis vis tiek yra teisus.

Klausimas būtų apie privalomą sveikatos draudimą. Mano vyras rugpjūčio 12 dieną išvyko dirbti i Graikiją, ten jis moka visus mokesčius. Į Lietuvą grįš lapkričio 12 dieną. Išvykimo deklaracijos jis nedeklaravo, nes radome informaciją, kad tik išvykstantiems ilgiau negu šešiems mėnesiams reikia deklaruoti išvykimą. Suprantu, kad jam Lietuvoje nereikia mokėti PSD, bet vis vien kažkur reikia kreiptis, kad įrodytume ,jog vyras tikrai dirbo Graikijoje. Darbo sutartį jis turi anglų kalba. Ačiū (Daiva)

Nieko niekam įrodinėti nereikia, tiesiog Mokesčių inspekcija tikrindama deklaracijas gali paklausti, tai tada turėdami visus įrodymus, visus klausimus jie išspręs.

Ministre, jūs, regis, nepriklausot nei Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, nei jokiai kitai partijai. Kodėl? Ar ateityje stosit į partiją? (Mečys)

Geras klausimas. Ne, nepriklausau jokiai partijai, bet partiškumas nėra problema. Manau, politikoje dalyvaujantys žmonės turi būti partijų nariai, o ne šiaip laisvo oro direktoriai. Arba bent jau labai aiškiai susisieti su kažkokia politine jėga, kad nebūtų taip, kad aš neva kažkoks ekspertas, o čia jie kažkokie politikai... Mane delegavo TS-LKD, ir aš jaučiu atsakomybę, suprantu, kad tai, ką aš darau, teigiamai ar neigiamai įtakoja šią partiją. Neesu narė, bet labai gali būti, kad įstosiu į partiją kokią nors. Tikrai savo partijų nekursiu.

Gerb. I.Šimonyte, kokios jūsų politinės pažiūros? (Algirdas)

Dešinios. Labiau liberalios, jei dėl ekonominės politikos.

Ministre, jūs jauna, protinga, ambicinga, gal ateityje net verta prezidentės posto, tačiau ar nebijote, kad jūsų karjera ir baigsis ties ministrės postu šioje nepopuliarioje vyriausybėje? (Irena)

Nebijau, nes niekada neplanavau būti ministre. Manau, mano karjera ir taip nuėjo toliau, nei planavau.

Ar dalyvausite Seimo rinkimuose? (Daiva)

Tikrai ne.

Kurioje klasėje atradote matematiką? (Irena)

Iki mokyklos, kai tik pradėjau skaičiuoti. Dar patiko rišlioji kalba. Labai nemėgau dailės, visai nemoku piešti.

Ministre, kokie jūsų pomėgiai ir ko labiausiai nemėgstat? (Justė)

Labiausiai nemėgstu veidmainystės, melo ir tinginių. O pomėgiai mano yra dirbti ir kartais ilsėtis.

Kažkada sakėte, kad jūsų kaimynė rūkė kontrabandines cigaretes. Ką darote, jei pamatote, kad žmogus rūko nelegalius rūkalus? (Deivis)

Kaimynė metė rūkyti. Bet metė rūkyti anksčiau, nei aš tai pasakiau.

Tiesą sakant, vargiai ar iš rūkančio žmogaus gali atspėti, kad jis rūko nelegalius rūkalus. Bet jei matau kontrabandinių cigarečių pakelį, stengiuosi visada priminti žmonėms, kad toks rūkymas turi savo kainą, ypač jei jie turi vaikų ar ligonių savo šeimoje, nes nemokant mokesčių yra menkinama švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų kokybė.

Kodėl tokia neteisybė ir net sakyčiau genocidas kūrėjų atžvilgiu. t.y. jų gaunamas pajamos beveik prilyginus pagal mokesčius įprastoms profesijoms. Juk tai iš esmės neteisinga, nes:

a) menininkas gauna honorarą ne už darbą o tik kai jo kūrinys atneša pajamas (pelną) rinkoje. Pvz., gali paskirti net metus tam kad parašyti 3 knygas ir negauti nei cento jei jų niekas nepirks;
b) tam kad sukurti kurini ir gauti honorarą būtinos investicijos (kurių nereikia įprastai dirbančiam) t.y. menininkas kas turi įsigyti ir pastoviai prižiūrėti jam reikalingus instrumentus – darbo įrankius (pvz., muzikiniai instrumentai) , pirkti ir atnaujinti labai retą ir brangią programinę irangą (muzikos kūrimas, kino montažas) kt. profesinę techniką, medžiagas ir pan., kurie įsigyjami irgi tik iš jau apmokestintų lėšų (Menininkas)

Jokiu būdu – visas tas išlaidas galima nurašyti į sąnaudas ir taip sumažinti sumą, nuo kurios yra mokami mokesčių, tai tikrai nuo sąnaudų mokėti mokesčių nereikia. Yra skirtingos situacijos: yra žmonių, kuriems nereikia materialių investicijų, bet yra ir tokių, kuriems reikia – visa tai pagal įstatymus yra leidžiama nurašyti į sąnaudas. Kodėl tuo nepasinaudoti?

Jei bus įvestas automobilių „Žaliasis mokestis“, tai tik rinksite pinigus ir pildysite biudžetą. Juk jau yra mokamas kuro akcizas, kuris sudaro didelę kuro kainą. Anot Andriaus Kubiliaus, mokėtume už taršą, o kaip jūs tą taršą panaikintumėt: surinktumėt ar kaip kitaip? (Donatas)

Pirmiausia, reikia pasakyti, kad nei finansų ministras, nei A.Kubilius renka mokesčius ne sau. Mokesčiai renkami iš žmonių ir 97 proc. surinktų mokesčių grįžta tiems patiems žmonėms, jeigu valdininkų nelaikysime žmonėmis. Jei ir valdininkus laikysime žmonėmis, tai grįžta 100 proc. mokesčių, nes maždaug 3 proc. mūsų perskirstymo atitinka valstybės tarnautojų, politikų ir visų kitų atlyginimams. Automobilio mokesčio tikrai reikia ne A.Kubiliui ir ne I.Šimonytei. Apskritai, mokesčių reikia tam, kad galėtume apmokėti tuos įsipareigojimus, kuriuos esame prisiėmę.
 

Turime įvairiausių programų biudžete, kurių pinigus išleidžiame ekologiniams reikmėms. Tam galima naudoti automobilio mokestį, o atsilaisvinusias lėtas – kitoms reikmėms. Tarša yra mokesčio objektas, o ne kažkoks tikslas.

Norėčiau paklausti kodėl dažniausiai planuojant biudžetą ar ieškant „iš kur paimti“ papildomus milijonus ar milijardus nežiūrima problemos esmės, o analizuojama paviršutiniškai? Pavyzdžiui:
1. Sprendžiama kaip sumažinti reikalingiausių maisto produktų kainą. Nuspręsta mažinti didžiųjų tinklų antkainius, kai turėtų analizuoti, kodėl duonos ar pieno tiekėjas tas kainas sukėlė.
2. Planuojama kelti kuro kainas, bet nepagalvojama, kad nuo to tik dar labiau kils kitų produktų kainos, tačiau piliečių ar tų pačių pensininkų bei socialiai remtinų žmonių pajamos tik mažėja. (Inga Daukantaitė)

Niekas neplanuoja biudžete kelti kainų, nes kainų biudžetas nereglamentuoja. Kaina yra rinkoje nusistovėjęs dalykas, santykis tarp pasiūlos ir paklausos. Kartais mokesčiai gali įtakoti kainą, bet nebūtinai taip yra. Turėjome tokius laikus iki krizės, kai mokesčiai mažėjo, bet kainos didėjo, nes buvo daug vartojimui skirtų lėšų. Pernai turėjome priešingą situaciją – mokesčiai didėjo gana stipriai, bet kainos mažėjo, nes pardavėjas žino, kad galės parduoti tik už tiek, už kiek žmonės pirks. Dabar, kai yra kainų kilimas, tai rodo, kad pardavėjai galvoja, kad žmonės turi daugiau pinigų. Nes kaina yra rinkos elementas.

O kalbant apie paviršutinišką planavimą, manau, kad žmonėms dažnai paviršutiniškai atrodo, kad biudžetas yra paviršutiniškai planuojamas. Už biudžeto yra labai daug analitinio darbo, analizių, vertinimų, lyginimų, įvairiausių dalykų, kurių žmonės nemato.

Ar kitų metų biudžetas bus priimtas Seime? (Gediminas)

Manau, kad taip, nes kitaip teks gyventi pagal 1/12 šių metų biudžeto.

Konferencija baigta.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min