Jos visuomenei pristatytos Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, teigiama Lietuvos banko pranešime.
Dėl paskelbto valstybinio gedulo santūraus ir trumpo renginio pradžioje tylos minute pagerbtas velionio Prezidento Algirdo Brazausko atminimas.
– Nuo mokyklos kiekvienas Lietuvoje žinome, jog 1410 metų liepos 15 dieną įvykęs Žalgirio mūšis, kai tuometinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė nugalėjo Ordino pajėgas, – ypatingas mūsų istorijos momentas, lėmęs ne tik Lietuvos didžiosios kunigaikštytės ir apskritai Lietuvos valstybingumo raidą, bet ir kaimyninių kraštų, visos Rytų Europos likimą XV amžiuje ir vėliau. Įvertindamas šio įvykio svarbą, Lietuvos bankas reagavo kūrybiškai – pirmą kartą iš karto išleidome trijų skirtingų metalų ir skirtingų nominalų monetas, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Monetų dailininkas Rytas Jonas Belevičius vienoje monetų pusėje pavaizdavo Žalgirio mūšio scenas.
– Auksinės ir sidabrinės monetų reverse raiteliai ir pėstininkai pavaizduoti remiantis viduramžių knygų piešiniais. Kova vaizduojama šiek tiek teatrališkai, figūrų dydis skirstomas pagal svarbą kompozicijoje ir to laikmečio hierarchiją. Kiek įmanoma tiksliau, perteiktos laikmečiui būdingos aprangos, šarvų, ginkluotės detalės. Vieno lito monetos reverse dekoratyvus iečių išdėstymas šiek tiek primena paties mūšio eigą, – pasakojo dailininkas.
Kitose monetų pusėse – stilizuotas Vytis arba to laikotarpio valstybės valdovo antspaudai. Lietuvos banko išleistame lankstinuke, kuris palydi naujas monetas, turiningoje istorinėje apžvalgoje dr. Rimvydas Petrauskas pažymi: „Pagaliau Žalgirio mūšis – tai istoriškai susiklostęs Lietuvos politinio suverenumo simbolis, jį atspindi kolekcinėje monetoje vaizduojamas didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotinis antspaudas, sukurtas vos keleri metai prieš mūšį“.
Auksinės ir sidabrinės monetų briaunose – stilizuoti XV amžiaus ietigaliai, vieno lito – rantai su tarpais.
Žalgirio mūšio 600-mečiui skirtos auksinė ir sidabrinė monetos – jau 63-oji ir 64-oji kolekcinės (proginės) monetos pagal temą ir vaizdą, kurias yra išleidęs Lietuvos bankas atkūrus Nepriklausomybę. Be to, jau išleistos šešios apyvartinės vieno lito monetos, tokio pat ar panašaus dizaino kaip kolekcinės (proginės) monetos – naujausia tokia moneta skirta Žalgirio mūšio sukakčiai.
Monetas nukaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“. Penkių šimtų litų auksinės monetos tiražas – 5 000 vienetų, penkiasdešimties litų sidabrinės monetos tiražas – 10 000 vienetų, vieno lito vario ir nikelio lydinio monetos tiražas – vienas milijonas vienetų.
Naujų kolekcinių (proginių) monetų galima įsigyti Lietuvos banko kasoje Vilniuje (Totorių g. 2/8), taip pat Lietuvos banko skyriuose Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16). Penkių šimtų litų auksinės monetos reprezentacinėje dėžutėje kaina – 3600 litų. Penkiasdešimties litų sidabrinės monetos reprezentacinėje dėžutėje pardavimo kaina – 150 litų (su PVM), be dėžutės – 130 litų (su PVM).
Žalgirio mūšio 600-mečio proga kolekcines (progines) monetas šiemet išleidžia dar trijų valstybių centriniai bankai – Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Jų vaizdai parodyti renginio Vilniuje metu.
