Trys iš keturių apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria, kad būtų leista balsuoti internetu

41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Apklausa atskleidė, kad atsiradus elektroninio balsavimo galimybei ja naudotųsi 47 proc., o sena tvarka balsuotų 37 proc. respondentų.Tyrimas parodė, kad daugiausiai teigiančių, jog naudotųsi elektroninio balsavimo galimybe, buvo tarp jaunų (iki 30 metų) respondentų. Didžiųjų miestų gyventojai, pasak apklausos, yra didesni elektroninio balsavimo entuziastai nei gyvenantys miesteliuose ir kaimuose.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė manantys, kad galimybė balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė politologas Antanas Kulakauskas, elektroninį balsavimą pirmosios įsivedusios Estijos patirtis parodė, jog rinkėjų aktyvumą naujoji galimybė paveikė nežymiai, tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje efektas galėtų būti didesnis dėl gausesnio emigrantų skaičiaus.

„Mūsų emigracija daug didesnė negu estų ir, žinoma, pirmiausia emigrantams susidarytų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, neatitrūkti. Tikriausiai – bent jau iš mano paties pokalbių – atrodytų, kad dalyvaujančių būtų daugiau“, – dėstė A.Kulakauskas.

Tuo metu Lietuvoje gyvenančių piliečių aktyvumas, politologo vertinimu, balsuojant internetu būtų mažesnis nei apklausoje parodytas entuziazmas, nes nedalyvavimą rinkimuose paprastai lemia ne „vargas nueiti iki rinkimų apylinkės ir įmesti balsus, bet nematoma prasmės dalyvauti rinkimuose, neturima, už ką balsuoti“.

Spaudos konferencijoje, be kita ko, pristatytas kreipimasis į Seimą, kuriuos prašoma „objektyviai apsvarstyti elektroninio balsavimo įvedimą mūsų šalyje ir priimti balsavimą internetu įteisinančias įstatymų pataisas“. Žmonės bus kviečiami apsirašyti po kreipimusi, kuris vėliau bus įteiktas Seimui.

„Šiuo atveju mes, kaip Pilietinių iniciatyvų centras, inicijuojame tokį veiksmą, kad žmonės galėtų pasakyti savo nuomonę dėl elektroninio balsavimo“, – spaudos konferencijoje sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

Svarstant galimybę per rinkimus leisti balsuoti internetu būtina atsižvelgti į visuomenės nuogąstavimus, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybės vadovas elektroninį balsavimą įteisinusią Estiją pavadino „įdomiu pavyzdžiu“, bet pabrėžė, kad kitos valstybės neskuba ja sekti.

„Ne mes vieni į demokratijos ir naujųjų technologijų apjungimą žiūrime pakankamai atsargiai“, – žurnalistams Vilniuje sakė A.Kubilius.

„Turime atsižvelgti ir į dalies visuomenės nuogąstavimą, kad panaudojant tokias technologijas gali kilti įtarimų, kad balsavimo slaptumas yra pažeidžiamas, kitų nuogąstavimų“, – kalbėjo premjeras.

Pasak premjero, Seime šis klausimas dar bus svarstomas.

Ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 75 proc. apklaustų šalies gyventojų sutinka, jog Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.

41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.