Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Turistų Lietuvoje nedaug, nes apie Lietuvą mažai kas žino ir į ją sunku atskristi

Trakai
15min.lt skaitytojos Dovilės nuotr. / Trakai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per devynis šių metų mėnesius turizmo sektorius Lietuvoje paaugo 8 proc. Palyginimui: pasaulyje augimas siekė 7 proc., Europoje – 3 proc. Be to, šiais metais užsieniečiai Lietuvoje išleido 13 proc. daugiau pinigų nei pernai. Nepaisant šių džiugių rodiklių, Lietuva dar turi kur augti ir ko siekti. Dvi svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria šalies turizmo sektorius, – Lietuvos žinomumas ir šalies pasiekiamumas oru, teigia Valstybinio turizmo departamento direktorė daktarė Raimonda Balnienė.

„Mes esame žavūs. Kaip parodė šiais metais atlikti tyrimai, Lietuvoje pabuvę užsieniečiai apie šalį atsiliepia taip: „Better than expected“ (liet. k. „Geriau nei tikėjausi“). Visa problema – Lietuvos žinomumas ir pasiekiamumas. Jei šias problemas išspręsime, turizmas tikrai sudarys 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė R.Balnienė.

Šiuo metu Lietuvoje turizmas sudaro 4 proc. BVP, šiame sektoriuje sukurta 4 proc. visų darbo vietų.

Didžioji dalis skrydžių – netinkami turizmui

Kaip pastebėjo R.Balnienė, Rygos oro uostas šiais metais siūlė 107 skrydžių kryptis, Talino – 31, o Vilniaus oro uostas siūlė vos 18 skrydžių krypčių.

Mes esame žavūs. Kaip parodė šiais metais atlikti tyrimai, Lietuvoje pabuvę užsieniečiai apie šalį atsiliepia taip: „Geriau nei tikėjausi.“Turizmo departamento vadovė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 11 mėnesių Lietuvoje pasiekta 88 proc. pikinio, 2008 metų, keleivių vežimo oro uostais lygio. „Problemų Lietuvoje turime tik dėl Vilniaus oro uosto, šiais metais pasiekusio vos 67 proc. 2008 metų keleivių vežimo lygio. Kaune augimas buvo fantastinis – 194 proc., Palangoje – 101 proc.“, – kalbėjo R.Balnienė.

Departamento vadovė taip pat akcentavo, kad iš visų skrydžių Lietuvoje tik 42 proc. yra pritaikyti turizmui, tuo tarpu 58 proc. šiam tikslui yra netinkami. „Turizmui svarbūs skrydžiai – ne bet kokie skrydžiai, bet tie, kurie leidžia turistams atvykti dviem savaitgalio dienoms, savaitgaliui plius vienai darbo dienai ir savaitgaliui plius dviem darbo dienoms, – aiškino R.Balnienė. – Tik labai maža dalis turistų žiemos ir rudens sezonais gali keliauti ilgesniam laikui. Vasarą galbūt, bet tik ne minėtais sezonais. Todėl turizmo prasme labai svarbi galimybė atvykti savaitgalį.“

Ji pridūrė, kad nustatant turizmui tinkamus ir netinkamus skrydžius nebuvo atsižvelgta į skrydžių laiką, todėl rezultatai, Turizmo departamento vadovės įsitikinimu, įvertinus ir šį svarbų kriterijų, būtų buvę dar prastesni.

„Tai nereiškia, kad turizmui netinkamų skrydžių nereikia. Jie gali būti naudingi Lietuvos žmonių ekonominiams, verslo interesams ir t. t. Bet turizmo aspektu tai nėra svarbūs skrydžiai“, – kalbėjo R.Balnienė.

Vilios kinus ir izraeliečius

Departamento direktorės teigimu, dvi svarbios rinkos, iš kurių Lietuva sieks privilioti turistų, – Izraelis ir Kinija. „Šiuo metu mes svarstome galimybes suaktyvinti darbą su Izraeliu – iš ten tikslinė rinka galėtų būti apie 2 mln. Tai žmonės, kuriuos sudominus galima galvoti atsivežti“, – sakė R.Balnienė.

Kita svarbi rinka – Kinija. „Per artimiausius 10 metų visas pasaulis kovos dėl Kinijos. Ten išaugs vidurinioji klasė, kurios pajamos – nuo 35 iki 45 tūkst. dolerių per metus. Tai bus potencialūs turistai po visą pasaulį. Dėl jų jau kovoja ir ruošiasi viso pasaulio šalys“, – kalbėjo R.Balnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šią kovą Lietuva pradeda ne nuo nulio ir kad šioje srityje mūsų šalis jau turi įdirbį. „Tarp viduriniosios Kinijos klasės labai madingas krepšinis – tai yra prestižas, o per krepšinį mes žinomi“, – atkreipė dėmesį R.Balnienė. 

Šiuo metu Turizmo departamentas daugiausia dėmesio skiria Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos rinkoms.

Pasaulinės turizmo organizacijos sudaromame Kelionių ir turizmo konkurencingumo reitinge taro 133 šalių Lietuva užima 49-ą vietą, Latvija 48-ą, Estija – 27-ą.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min