Tyrimas: Lietuva neteikia prioriteto šeimai

Šeimos politikos instituto parengta kasmetinė studija, raginanti ES šalis vykdyti į šeimą orientuotą politiką, trečiadienį pristatyta Europos Parlamente.

Pasak tyrimo, ES valstybės vidutiniškai skiria 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šeimoms paremti, tačiau Lietuva, kaip ir Bulgarija su Malta, – 1,1 procento.

Daugiausiai finansinės paramos šeimos gauna Danijoje, Liuksemburge bei Vokietijoje – per 3 proc. BVP. Mažiausiai – Lenkijoje – 0,8 proc. BVP.  Remdamiesi šiuo rodikliu tyrėjai konstatavo, kad Lenkija, Lietuva, Bulgarija ir Malta neteikia prioriteto šeimoms.

Tokie skirtingi duomenys, pasak tyrėjų, veda prie šeimų diskriminacijos Europoje: vienos šeimos gauna daugiau nei 2 tūkst. eurų (apie 6886 litus) asmeniui per metus, kitos negauna nė 100 eurų (apie 344 litų).  Šeimos politikos institutas siūlo skatinti Europos demografinį atsinaujinimą, nes vidutinis Europos gyventojų amžius siekia 40,3 metų.

Šiuo metu Europoje gyvena daugiau 65 metų sulaukusių žmonių nei keturiolikmečių. Tai ypač būdinga Italijai ir Vokietijai, kur vidutinis gyventojų amžius – 42,5 metai, t.y. 1 iš 5 gyventojų yra sulaukę 65 metų.  Jauniausia šalis ES – Airija. Airių vidutinis amžius – 35,1 metai. Lietuvių vidutinis amžius siekia 39 metus.

Šiuo metu ES šalyse gyvena apie 500 mln. gyventojų, iš jų 29 mln. – imigrantai.  Pasak tyrėjų, imigracija labai prisideda prie gimstamumo didėjimo Europoje: 8 iš 10 kūdikių gimsta imigrantų šeimose.

Pavyzdžiui, Italijoje imigrantų gimstamumas 9 kartus didesnis nei pačių italų. Tik Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Slovakijoje vidaus gimstamumas didesnis nei imigrantų.  Europoje mažėja gimstamumo tempai: 1980–2009 metais gimstamumas didėjo 9,5 proc., tačiau nuo 1999 metų žmonių padaugėjo vos 3,8 procento.

Iš senųjų Europos narių gimstamumas didėja Prancūzijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Iš 2004 metais prie bloko prisijungusių šalių daugiau kūdikių gimsta tik Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kipre, Čekijoje ir Maltoje. Kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gimstamumo mažėjimas pastebimas nuo 1980 metų.  Palyginti su 1982 metais, gimstamumas Europos Sąjungoje sumažėjo 12,5 procento.

Viena iš gimstamumo mažėjimo priežasčių – gimdančių moterų amžius. „Evolution of the family in Europe 2009“ tyrimo duomenimis, vėliausiai gimdo italės, ispanės ir airės – vidutiniškai sulaukusios 31,37 metų.  Tyrėjų teigimu, kita priežastis, kodėl nedidėja gimstamumas – abortai. Nuo 1990 metų ES šalyse padaryta 28 mln. abortų. Tyrėjų skaičiavimais, Europoje kas 25 sekundes padaromas vienas abortas.

Daugiausiai jų padaroma Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Italijoje, abortų sparčiai daugėja Ispanijoje. Joje 1997 metais abortų padaryta per 49 tūkst., o 2007 metais – daugiau nei 112 tūkst.

Taip pat ES mažėja santuokų skaičius – per 28 metus jų sumažėjo 725 tūkst. Tuo metu skyrybų per tą patį laikotarpį padaugėjo 358 tūkst., t.y. skyrybomis baigiasi viena iš dviejų santuokų.  Tai veda prie didėjančio nesantuokinių vaikų skaičiau – kasmet gimsta 2 mln. nesantuokinių vaikų.  Iš viso Europos valstybėse 67 proc. šeimų neturi vaikų, 33 proc. augina vieną vaiką.

Tyrėjų skaičiavimais, jei šios tendencijos nesikeis, 2050 metais Europoje gyvens 27,3 mln. žmonių mažiau.