Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vojtekui paso pagrindiniame lape nelemta tapti Wojteku (papildyta 12.21 val.)

Gintaras Songaila
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / G.Songailos siūlymas dėl pavardžių rašymo sulaukė daugiau palaikymo nei premjero A.Kubiliaus.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Wojtekas lietuviškame pase kol kas liks Vojtekas. Seimas ketvirtadienį atmetė siūlymą leisti rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Tačiau parlamentarai sutarė svarstyti kitą idėją – leisti asmenvardžius rašyti originalia forma nepagrindiniuose dokumentų puslapiuose.

Už premjero, konservatorių ir krikdemų lyderio Andriaus Kubiliaus pristatytą projektą, kuriuo siūloma liberalizuoti asmenvardžių rašymą, po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Balsuojant valdančiosios koalicijos ir opozicijos balsai pasiskirstė daugmaž po lygiai. Parlamentas netgi nusprendė negrąžinti Vyriausybei tobulinti šio dokumento – jis atmestas visiškai.

Tuo tarpu 75 Seimo nariai pritarė kitų konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko siūlymui remtis Latvijos pavyzdžiu, kur pagrindiniame asmens dokumentų lape asmenvardžiai rašomi latviškai, o Vojtekas gali įsirašyti esąs Wojtekas papildomuose dokumentų lapuose. Šiam siūlymui po pateikimo nepritarė 3, susilaikė 10 parlamentarų. Pasak G.Songailos, latvių kalba yra artimiausia lietuvių kalbai, todėl šalyje kaimynėje galiojantis variantas turėtų būti lietuviams priimtiniausias. Esą Latvijoje galiojančiai tvarkai neprieštarauja ir lenkai. Šie Lietuvoje aštriausiai ir kelia klausimą dėl pavardžių rašybos.

Pristatydamas savo projektą A.Kubilius sakė, jog latviškasis variantas nelatviškų pavardžių turėtojams sukelia daug problemų išvykstant į užsienį. Žmonės tuomet turi pristatyti papildomų pažymų, patvirtinančių, jog skirtingai užrašytos pavardės reiškia tą patį asmenį.  

 Asmenvardis – lietuvių kalbos ar asmens nuosavybė? (papildyta 12.21 val.)

„Norėčiau padėkoti visiems, išdrįsusiems balsuoti už.  Dėkoju tiems, kurie pasirinko Vakarų, o ne Rytų kryptį“, – sužinjęs balsavimo rezultatus sakė parlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius dėkojo premjerui už iškeltą idėją. „Nors Lietuvos visuomenė gal ir nesubrendo dar priimti tokį įstatymą, pirmas žingsnis jau padarytas. Yra supratimas, kur reikia eiti, kur Europa eina, kaip visur yra. Seime jau yra 30 žmonių, kurie supranta. Gaila, kad dauguma nesupranta“,  – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė esąs optimistas: esą kada nors teisė rašyti savo pavardę ne vien lietuviškais rašmenimis bus iškovota.

Šitam projektui pritrūko preambulėje parašyti „Lietuva – lietuviams“, „Juden – raus“ ar ką nors dar tokio. Ne ten einam.M.Mackevičius teigė, kad jo netenkina G.Songailos ir R.Kupčinsko siūlomas projektas: „Šitam projektui pritrūko preambulėje parašyti „Lietuva – lietuviams“, „Juden – raus“ ar ką nors dar tokio. Ne ten einam.“

Pats premjeras A.Kubilius pristatydamas projektą siūlė žvelgti į ateitį. „Turime matyti Lietuvos situaciją ir perspektyvą. Gyvenimas darosi atviresnis ir demokratiškesnis, žmonės tuokiasi nežiūrėdami į pavardes. Pagal dabartines taisykles, jei lietuvaitė išteka už užsieniečio, kurio pavardėje yra tokių raidžių kaip w, moteris gali įsirašyti į pasą pavardę su lotyniškomis raidėmis. Tačiau jei gimtų vaikas, jam tektų rašyti sulietuvintą pavardę“, – pristatydamas projektą Seime kalbėjo A.Kubilius. Jis akcentavo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra išaiškinusi, kad asmenvardis yra unikalus, konkretaus asmens tapatybės žymuo. Vyriausybė į jį žiūri ne kaip į lietuvių kalbos reguliavimo dalyką.

A.Kubiliaus frakcijos kolegė Vida Marija Čigriejienė mano priešingai. „Lietuvių kalba yra didžiausia lietuvių tautos vertybė, todėl kaip tautos atstovai turime ginti tautines vertybes ir piliečių interesus. Negaliu suprasti, kodėl asmenvardžiai nepriklauso kalbos sistemai, kalbos dėsniai jiems negalioja, todėl balsuosiu prieš“, – prieš balsavimą sakė ji. 

Pasibaigus balsavimui vardų ir pavardžių rašymo klausimu džiaugsmo dėl jo baigties neslėpė lietuvių kalbos profesorius Vitas Labutis. Jis aiškino, kad profesorė, leksikologijos ekspertė Evalda Jakaitienė yra nustačiusi, jog asmenvardžiai yra kalbos dalis: „VLKK nėra tokio lygio specialisto.“

Be to, kalbininkas akcentavo, kad gimimo vieta taip pat yra tikrinis vardas. „Negi priėmus tokį sprendimą rašytume „Troki“?“ – dėl Trakų klausė jis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min