Ministrų kabineto nutarime teigiama, kad priverstinis gydymas negali būti grindžiamas atsižvelgiant vien į nusikaltimą, o ne jo priežastis, be to, abejojama, ar tai atitiktų tarptautinių dokumentų nuostatas.

„Sisteminė analizė, kurią atliko Teisės institutas apžvelgdamas ir kitų šalių praktiką, neleidžia teigti, kad būtent cheminė kastracija, kaip siūloma, galėtų padėti pasiekti esminių rezultatų“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Ministro teigimu, tarptautinės konvencijos leidžia tik savanorišką cheminę kastraciją, tačiau šiuo atveju būtų sunku tai užtikrinti.Ekspertų nuomone, kurią palaiko Vyriausybė, priverstinei cheminei kastracijai nepritaria Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, Europos Sąjungos (ES) ekspertai. Be to, abejotina, ar tai atitiktų Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Ekspertų vertinimu, asmenims, įvykdžiusiems seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus, gali būti tik sudaromos galimybės pasinaudoti gydymu.

Keliolika parlamentarų pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias teismas seksualinius nusikaltėlius įpareigotų naudoti lytinį potraukį mažinančias medicinos priemones nuo vienerių iki penkerių metų, o už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus – nuo 5 iki 10 metų.

Pasak ministro R.Šimašiaus, priėmus tokį įstatymą, gali kilti problemų dėl jo įgyvendinimo. Be to, abejotina, ar jis atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ir ar tai nebūtų laikoma žmogaus kankinimu.

Ministro teigimu, tarptautinės konvencijos leidžia tik savanorišką cheminę kastraciją, tačiau šiuo atveju būtų sunku tai užtikrinti.

„Yra problema dėl galimybės užtikrinti, kad tai būtų daroma. Paprastai šnekant, cheminė kastracija yra tablečių gėrimas. Jei žmogus nuspręstų gerti tabletes, tai kiltų klausimas, kaip tai patikrinti. Tablečių gėrimas tik akivaizdoje jau nebūtų savanoriškumas. Tai turint omenyje, tas savanoriškumas yra ne bausmė, o gydymo procesas, todėl taip, kaip siūloma, nėra realizuotinas“, – sakė ministras.

R.Šimašiaus teigimu, tinkamą asmenų, linkusių daryti lytinius nusikaltimus, priežiūrą užtikrintų parengtas Probacijos įstatymas ir siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos.

„Žmogus yra kiek sudėtingesnė struktūra negu vien tik atskirų organų sistema, todėl cheminei kastracijai išjungus vieną arba kitą žmogaus organą arba psichosąryšį su tuo organu, automatiškai polinkis daryti nusikaltimus nedingsta. Cheminės kastracijos procedūrą atliekantys asmenys nebūtinai yra paveikiami šitų priemonių“, – pridūrė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, cheminė kastracija gali būti efektyvi tuomet, kai bus viena iš kompleksinių priemonių gydant tam tikrus asmenybės ir elgesio sutrikimus, sakė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

„Jeigu mes kalbame apie pedofiliją, tai pedofilija iš tiesų yra ir asmenybės, ir elgesio sutrikimai, kai ne visada lytinis potraukis būna padidintas. Lytinis potraukis tokiu atveju būna iškreiptas. Taigi vien chemine kastracija šios problemos mes neišspręsime – tai turėtų būti gydoma kompleksiškai, taikoma ir psichoterapija ir kitas medikamentinis gydymas“, – po Vyriausybės posėdžio sakė viceministrė.

N.Ribokienė pabrėžė, kad cheminės kastracijos sėkminga baigtis gali būti tik tuo atveju, jei pavyktų užtikrinti, kad pacientas reguliariai vartotų jam skirtus preparatus.

„Nutraukus preparatą, grįžtame į pirminę padėtį, ir iš tiesų efektas tampa nulinis. Kad tai neįvyktų, pacientas turi sutikti su chemine kastracija. Ministerijos prielaida yra tokia: cheminė kastracija bus efektyvi ir rezultatyvi pacientui savanoriškai sutikus taikyti tą gydymo metodą, ir kad jis būtų taikomas nuolat ir reguliariai“, – teigė viceministrė.

Diskusijos dėl cheminės kastracijos įteisinimo Lietuvoje kilo po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo. Įtariama, kad kaunietis Drąsius Kedys pernai spalį nušovė du žmones, kuriuos kaltino savo dukros tvirkinimu arba sąvadavimu. Vyro šiuo metu ieško teisėsauga.