Žalimas: Seimui bus siūloma pasirinkti, ar karinis rengimas Lietuvoje bus privalomas, ar savanoriškas

Krašto apsaugos ministrės patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas BNS sakė, kad šiuo metu rengiama nauja Karo prievolės įstatymo koncepcija, pagal kurią bus parengtas naujas Karo prievolės įstatymas.

Pasak jo, pagal rengiamą koncepciją Seimas galės pasirinkti iš kelių karo prievolės atlikimo būdų – 12 mėnesių nuolatinės privalomosios karo tarnybos ir kelių mėnesių trukmės būtinųjų karinių mokymų, kurie, atsižvelgiant į parlamentarų valią, galės būti tik savanoriški arba privalomi.
 

„Seimas iš esmės turės tris galimybes. Pirma – spręsti, ar šaukti 12 mėnesių privalomąją nuolatinę karo tarnybą, ar ne. Jei nuspręs, kad jos nereikia atitinkamais metais, tada bus sprendžiama, kiek žmonių reikia pakviesti į kelių mėnesių bazinius karinius mokymus, – aiškino D.Žalimas. – Spręsdamas dėl bazinių karinių mokymų Seimas galės nustatyti, ar šaukimas į juos galimas privaloma tvarka, ar tik savanoriškumo pagrindu. Jei galima privaloma tvarka, principas bus toks: kiek nesurenkama savanoriškumo pagrindu, tiek bus imama privaloma tvarka.“Kiek nesurenkama savanoriškumo pagrindu, tiek bus imama privaloma tvarka.

„Kiekvienais metais nustatomas ribinis skaičius, kurio negalima viršyti. Tarkime, Seimas nustatys ribinį skaičių 1000 ar 2000. Jei toks skaičius susirinks savanoriškumo pagrindu privaloma tvarka šaukimas nebus vykdomas, jei tiek nesusirenka, likusius galima šaukti privaloma tvarka“, – sakė ministrės patarėjas.

Vis dėlto, jo teigimu, 12 mėnesių tarnyba palikta daugiau kaip pasirinkimo galimybė, tačiau šiuo metu ji nelabai realistiška. Toks pasirinkimas lieka tam, kad keičiantis geopolitinei situacijai valstybė galėtų sustiprinti karinį parengimą.

Koncepcijoje, anot teisininko, siekiama gerokai sumažinti atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos pagrindų skaičių. Ta praktika, kurią Seimas dabar daro, t.y., nustato kad, pavyzdžiui, gali būti tik baziniai kariniai mokymai ir tik savanoriškumo pagrindu, bus labai aiškiai išdėstyta įstatyme.

„Dabar atidėjimo ir atleidimo pagrindų yra apie 17. Jei būtų koks nors šaukimas privaloma tvarka – ar 12 mėnesių, ar į bazinius karinius mokymus – būtų taikoma burtų arba atsitiktinės atrankos tvarka, t.y. nepaisant, ar asmuo studentas, ar bedarbis, jis vienodus šansus turėtų būti atrinktas. O svarbiausias atleidimo pagrindas galėtų būti tik sveikata, na dar tradicinių bažnyčių dvasininkams“, – kalbėjo D.Žalimas....svarbiausias atleidimo pagrindas galėtų būti tik sveikata, na dar tradicinių bažnyčių dvasininkams.

Atsitiktinės atrankos tvarka, teisininko nuomone, leis pašalinti prielaidas korupcijai siekiant išvengti karo tarnybos ir kokių nors socialinių grupių išskirtinumą.

„Jiems bus pranešta, bus patikrinta sveikata. Sveikata tikrinama pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, bet galutinį verdiktą turėtų tarti mūsų Karo medicinos tarnybos specialistai. Bet tikrai nenorėčiau sakyti, kad būtent taip bus. Vienas iš tikslų yra tai, kad realizavus tą instituciją, prielaidų korupcijai dar labiau sumažėtų“, – kalbėjo D.Žalimas.

Kita vertus, jo teigimu, bus siekiama sudaryti galimybes piliečiams atlikti karo tarnybą savanoriškai – stojant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas arba per Šalių sąjungos karinį rengimą. Toks karinis rengimas bus įskaitomas kaip atlikta pradinė privalomoji karo tarnyba.
 

Pasak ministrės patarėjo, tikimasi, jog naujos redakcijos įstatymas bus priimtas liepą, o pradėti galioti turėtų nuo 2011-ųjų sausio.
 
„Mes tikimės Seimui pateikti balandžio–gegužės mėnesiais. Seimas dar svarstys, ir tai nėra vienareikšmis klausimas, sunku pasakyti, kokiu pavidalu galutinai tas įstatymas atrodys“, – teigė teisininkas.

Naujos Karo prievolės įstatymo koncepcijos, pasak jo, prireikė 2009-ųjų rugsėjį Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad teisės aktai, kuriais atsisakoma šauktinių kariuomenės, neprieštarauja Konstitucijai, ir pareiškus, kad Seimas privalo nustatyti kitokias veiksmingas karo prievolininkų rengimo ginti valstybę priemones.
 
„Dabar formaliai galioja ankstesnės Vyriausybės patvirtinta koncepcija, kur yra gerokai liberalesnis variantas, bet nelabai atitinka Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris nurodė, kad piliečiams turi būti sudarytos sąlygos atlikti karo prievolę ir turi būti pakankamas karinį parengimą turinčių piliečių skaičius. Pagal tą koncepciją visas rengimas buvo atiduotas tik savanoriams ir šauliams, bet praktiškai jokių bazinių mokymų nebuvo vystoma“, – sakė D.Žalimas.Keičiama karo prievolės administravimo sistema, mažinamas biurokratinių ir gyvenime mažai vykdomų pareigų skaičius.

Kita svarbi rengiamų pataisų kryptis, anot teisininko, yra biurokratinio Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) aparato sumažinimas. Pasak jo, iš dabartinės KPAT liks tik centrinė įstaiga, nes kiekvienoje savivaldybėje esančių teritorinių poskyrių nebereikės.
 
„Keičiama karo prievolės administravimo sistema, mažinamas biurokratinių ir gyvenime mažai vykdomų pareigų skaičius. Pavyzdžiui, kad kiekvienas karo prievolininkas, sulaukęs atitinkamo amžiaus, turi registruotis, pasitikrinti sveikatą, pranešti apie darbovietės pakeitimus ar išvykimą. Popierinių liudijimų nebus išduodama. (...) Yra gyventojų registras, iš jo galima gauti duomenis apie amžių, o jei būtų reikalas jį pašaukti, tada būtų aiškinamasi, ar jis pagal sveikatą gali, ar ne“, – dėstė D.Žalimas.

Pasak jo, sumažinus įstaigų, administruojančių karo prievolę, skaičių, tikimasi sutaupyti apie 5 mln. litų, tačiau išlaidos savanoriškam kariniam rengimui ateityje turės augti.

2008 metų kovą Seimas priėmė rezoliuciją, kuria remiantis tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo. Konservatoriams ši rezoliucija sukėlė abejonių ir 2009-ųjų pavasarį buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl jos atitikimo Konstitucijai.