Čigono ašaros teisėjo nesugraudino (atnaujinta 14.23 val.)

„Kai tingima ieškoti, randama atpirkimo ožių – kitą žmogų apkaltinti lengviausia. Lietuvoje teisingumo nėra, teismuose dažnai būna cirkai. Teismas turėtų atsižvelgti ne į tai, kad jis čigonas, o dirbti, ištirti visas aplinkybes!“ – išgirdęs apie sudėtingą žmogžudystės bylą, portalui „15min.lt“ pareiškė Radžis.

Dainininkas kalbėjo apie savo tautietį 17-metį čigoną Nikolajų, kuriam Vilniaus apygardos teismas penktadienį skyrė 9 metų nelaisvės. Nužudytosios tėvo Viktoro naudai teismas priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nuosprendį dar galima apskųsti.

Sukrėčianti 16-metės Jovitos S. žmogžudystė įvykdyta pernai per Jonines. Žiauriai nužudytos merginos kūną Nemenčinėje (Vilniaus r.), atokioje vietoje, ant Nemenčios upelio kranto, rado butelius ten rankiojęs benamis.

Anot dainininko Radžio, Lietuvoje teisingumo nėra, o teismuose dažnai tebūna cirkai.

Alibi neįrodė

Tą patį vakarą, įtarus šiuo nusikaltimu, buvo sulaikyti žinomo sostinės akušerio, Vilniaus universitetinės ligoninės gimdymo skyriaus vedėjo Romoaldo Juršėno sūnus Paulius su bičiuliu Viliumi Žiūku. Tačiau po kelių mėnesių abu dvidešimtmečius iš kalėjimo paleido, o prieš teismą stojo kitas kaltinamasis – būtent čigonas Nikolajus.

Į teisėsaugos akiratį jis pakliuvo, kai tą pačią vasarą esą gindamas savo seserį užmušė jos sugyventinį. Pastarąją netyčinę žmogžudystę Nikolajus pripažino ir dėl jos atgailavo. Dėl Jovitos mirties su ašaromis akyse Nikolajus tikindavo esąs nekaltas. Jo gynyba visą laiką buvo paremta teiginiu, jog nužudymo momentu jis buvo už 70 kilometrų nuo Nemenčinės – Semeliškėse, kur šventė Jonines. Tačiau teisme įtikinamai sudėlioti savo alibi vaikinas nesugebėjo.

Tyrimą labai apsunkino tai, jog į šią istoriją įsipainiojusių nepilnamečių būrys nuolat keitė parodymus.

Milijono nereikalauja

Šio prailgusio teismo proceso unikalumas: paskelbus nuosprendį net aukos artimieji netiki, jog bausmė skirta tikrajam kaltininkui. Mergaitės tėvai reikalautų iš žudiko milijoninės kompensacijos, tačiau iš čigono jiems nieko nereikia.

Nuteistojo motina sūnų iš paskutiniųjų drąsino: „Lietuvoje teisybės nėra! Viską milijonai daro. Antakalnyje namą pardavė ir išsipirko! Sūnau, laikykis! Tu turi atsakyti tik už Rimą Petrošių, o dėl tos panelės tu neturi kentėti... Žudikai laisvėjė vaikšto ir juokiasi iš tavęs. Bet Dievas juos vis tiek nubaus. Ką čigonai sako, taip ir būna“, – savo mintis energingai dėstė motina Zarina.

Tuo, kad šiuo atveju buvo rastas atpirkimo ožys, teismą negailėdama jėgų nuolat tikino ir visa plati Nikolajaus giminė.

Dvi motinos atsikvėpė lengviau

Savo vaikų nekaltumu nuo pat pradžių tikėjo ir abiejų vaikinų iš sostinės, be kaltės laikytų už grotų, motinos.

Pauliaus mama Loreta Juršėnienė teismo proceso metu yra sakiusi: „Kaip sakiau, taip ir yra – mano sūnus nekaltas! Tikėjimas mano koks buvo, toks ir liko. Paulius bijojo tik to, kad nepilnametė liudininkė vėl nepakeistų parodymų ir jam netektų grįžti į kalėjimą. Sakė, jau jokiu būdu daugiau nenorėtų“.

Ji yra minėjusi, kad iš košmariškos istorijos išsikapstęs Paulius dirba patalpų valymo firmoje, ir darbdaviai juo yra patenkinti.

Savo ruožtu Viliaus mama Auksė Žiūkienė kalbėjo: „Galiu tvirtai pasakyti: nuo pat pradžių tiek aš, tiek visi kiti, kas gerai pažįsta Vilių ir Paulių, tikėjo, kad jie negalėjo taip padaryti. Vilius ir Paulius patys be galo išgyveno šios mergaitės žūtį. Vieną kartą net nugirdau jų tarpusavio pokalbį, kad jie labai norėtų aplankyti jos kapą“.

Advokatai patarė to nedaryti, kad nekiltų kokių nors įtarimų.

A.Žiūkienė pasakojo, ką Vilius ir Paulius patyrė kalėjime: „Kas pats nėra to patyręs, vargu ar supras. Kai kas sako, kad kalėjimas nors ir ne kurortas, bet kas čia tokio? Iš tiesų, niekuo nekaltam žmogui siaubinga būti vienoje kameroje su žmogžudžiais. Todėl atgavus laisvę buvo labai sunku grįžti įprastą gyvenimą.“

Motina džiaugėsi, kad iš kalėjimo išleistas sūnus irgi sėkmingai įsidarbino vienoje firmoje.