Nauja paslaptis garsios žmogžudystės byloje

Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) iš peties buvo užsimojęs toliau narplioti baudžiamąją bylą dėl šešiolikmetės nužudymo Nemenčinėje per 2007-ųjų Jonines.

Į pakankamai erdvią posėdžių salę po vidurdienio grūste grūdosi žmonės: žmogžudyste kaltinamas čigonas ir keturi jį saugantys policininkai, kolegija iš trijų teisėjų, du advokatai, prokurorė, keliolika liudytojų bei žiūrovų.

Iškalbinga detalė: kai šios dienos posėdis pagaliau buvo baigtas, teismo rūmuose jau buvo užgesintos šviesos, o sargas jau senokai buvo užrakinęs duris.

Ji tikino, kad karstas buvo tuščias, tačiau šie jos žodžiai sukėlė aukos tėvo įtūžį. „Nemeluok! Aš galiu atnešti“, – teismui pasiūlė ponas Viktoras, teigiantis, jog viduje matyti ir lavonas.Po ilgiau nei penkias valandas be pertraukų vykusio posėdžio jo dalyvių neapleido jausmas, kad klaustukų šioje byloje kol kas nesumažėjo, tik iškilo naujų.

Atsisakė priteistų pinigų

15min.lt primena, kad po nepilnametės Jovitos S. nužudymo tą patį vakarą, įtarus šiuo nusikaltimu, buvo sulaikyti žinomo sostinės akušerio, Vilniaus universitetinės ligoninės gimdymo skyriaus vedėjo Romoaldo Juršėno sūnus Paulius su bičiuliu Viliumi Žiūku. Tačiau po kelių mėnesių abu dvidešimtmečius iš kalėjimo paleido, o prieš teismą stojo kitas kaltinamasis – nepilnametis čigonas Nikolajus S.

Nors žemesnės instancijos teismas jau nuteisė šį žmogžudystėmis apkaltintą romų tautybės 17-metį, Nemenčinėje nužudytos mergaitės tėvas Viktoras prašė teismo čigoną išteisinti. Maža to, nužudytosios tėvas ankstesniame LAT posėdyje nedvejodamas pareiškė, kad atsisako 220 tūkst. litų, kuriuos teismas jam priteisė iš čigono Nikolajaus kaip turtinę ir neturtinę žalą. Nikolajų visomis išgalėmis gina ir plati romų giminė.

Trečiadienį LAT posėdyje vėl liudijo būrys nepilnamečių, kurie ligšiol po keletą kartų keitė parodymus ir taip įstūmė žmogžudystės tyrėjus į aklavietę.

Teismas šiandien vėl gavo tiek daug informacijos, dalis iš kurios buvo visiškai nauja, jog daryti išvadas, ar istorija tapo aiškesnė ar tik dar painesnė, bus galima tik viską kruopščiai išanalizavus.

Karstas – tik žaisminga dovana?

Teisėjai šiandien nepamiršo pasidomėti ir karstu, kuris buvo padovanotas Jovitai per gimtadienį prieš jos nužudymą.

Septyniolikmetis čigonas Nikolajus viliasi, jog LAT teisėjai patikės jo nekaltumu.

Šią dovaną įteikusi nepilnametė A.K., savo akimis mačiusi žmogžudystę, pasakojo, kad į du delnus telpantį molinį karstą savo gimtadieniui išsirinko pati nužudytoji. „Mes ėjome per turgų. Pardavėja pasiūlė, Jovitai tas karstelis patiko, aš nupirkau. Per gimtadienį mokykloje jį padovanojau. Jis toks juokingas, kaip peleninė!“, – apie šiurpoką dovanėlę draugei ramiai pasakojo A.K.

Ji tikino, kad karstas buvo tuščias, tačiau šie jos žodžiai sukėlė aukos tėvo įtūžį. „Nemeluok! Aš galiu atnešti“, – teismui pasiūlė ponas Viktoras, teigiantis, jog viduje matyti ir lavonas.

Trečiadienį teisme pasirodė ir paslaptingasis operatyvininkas Grigorijus Aleksa, kuris anksčiau buvo įtarinėjamas, kad turėjo, bet esą kažkur pradangino žmogžudystės vietoje rastą aukos mobilųjį. G.Aleksa šiandien teisme aiškino, kad įvyko nesusipratimas: vienoms mergaitėms jis rodė savąjį telefoną ir klausė, ar tokį patį turėjo Jovita. Buvo neteisingai suprasta, jog pareigūnas turėjo rankose nužudytosios mobilųjį, kuris, atsikratant įkalčių, tikriausiai buvo išmestas į upelį. 

Ilgo posėdžio pabaigoje iš vėžių visus dar labiau išmušė prokurorė, perdavusi teismui paslaptingą prašymą. Jo esmė – kad kažkokie asmenys pageidauja anonimiškai suteikti šiai bylai gyvybiškai svarbios informacijos, tačiau reikalauja suteikti jiems įslaptintų liudytojų statusą. Prokuratūros atstovė sakė ir pati nežinanti, nei kiek tų liudininkų, nei kas jie, nei kokių žinių jie galėtų suteikti.

Teismas pavedė prokurorei išsiaiškinti, apie ką eina kalba. Kai teisėjai žinos bent jau esmę, galės spręsti, ar tenkinti į paslaptingą prašymą.