Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Panevėžio tragedija: įtariami žudikai romantizavo banditizmą, bet niekas jų nestabdė

Panevėžio policijos pareigūnai operatyviai nustatė bei sulaikė tris panevėžiečius, kuriems pareikšti įtarimai Panevėžio Rožyno rajone nužudžius 26-erių metų Justiną Skaudą. Visus tris jaunuolius, iš kurių du nepilnamečiai, teismas leido suimti.
Banditizmo romantizavimas
Banditizmo romantizavimas / „Facebook“ grupių nuotr.

Kas buvo tie vaikinai, kurie lazdomis iki mirties talžė auką? Dviem iš jų – septyniolika metų. Vienas jau sulaukęs dvidešimties. Iš kur pas jaunimą tiek žiaurumo, kad šie be jokių skrupulų atėmė gyvybę dėl, kaip policija įvardija, menkaverčio motyvo?

15min pabandė panagrinėti visų trijų įtariamųjų profilius socialiniame tinkle „Facebook“. Ką savo naujienų sraute skelbė įtariamieji, kuo dalijosi su savo draugais virtualioje erdvėje, kokias grupes sekė?

Pagrindinis įtariamus žudikus siejantis bruožas – grupių sekimas, kuriose skelbiamos banditizmą šlovinančių muzikos grupių dainos, citatos iš rusiškų filmų apie mafiją, nuotraukos, kuriose vaizduojamas smurtas ir nusikaltėlių vienybė. Daugiau ar mažiau, bet tokių apraiškų galima rasti visų įtariamųjų paskyrose.

„Facebook“ grupių nuotr./Banditizmo romantizavimas
„Facebook“ grupių nuotr./Banditizmo romantizavimas

Banditizmo romantizavimas byloja apie problemas

Tokį jaunimo elgesį pakomentuoti sutiko vienas žinomiausių Lietuvoje vaikų psichoterapeutų bei psichologų Linas Slušnys. Pasak pašnekovo, tai byloja apie spragas ir problemas ugdymo procese ir tai, anot specialisto, yra visos valstybės problema.

„Štai mes turime rezultatą, ką duoda toks jaunimo elgesys. O rezultatas yra tas, kad jie visi tuoj sėdės kalėjime ir ta visa banditizmo romantika galės gėrėtis iš vidaus. Nereikės nei feisbuko. Jei rimtai, tai aš galvoju, kad bet koks veiksmas, kurį tu darai nuolat, nuosekliai ir jei dar turi palaikymą, daro poveikį tavo gyvenimui. Šiuo atveju tas jaunimėlis, kuris tą romantizavo, tiesiog nesuvokė, ką jie romantizuoja.

Būtent banditizmo puslapiuose ir dominuoja jėga, valdymas ir bekompromisis paklusimas kažkam.

Šalia jų buvę suaugusieji, panašu, į tai nekreipė dėmesio ir nereagavo, todėl jaunimui ėmė atrodyti, kad toks elgesys yra normalus. Kai mes romantizuojame tokius dalykus, nelieka jokios pagarbos nei sau, nei kitam. Nėra jokios atsakomybės. Išlieka tik pagrindinis dalykas – jėga. To net negalima pavadinti pasitikėjimu savimi. Tai labiau įžūlumas ir savęs įprasminimas per įžūlų elgesį, per jėgą.

Būtent banditizmo puslapiuose ir dominuoja jėga, valdymas ir bekompromisis paklusimas kažkam. Iš pradžių jie patys paklūsta kitiems, vėliau jie verčia kitus paklusti sau. Jei nepaklūsta, tai sumuša arba net priima sprendimą nužudyti“, – teigė L.Slušnys.

Siekdami save įprasminti dangstosi slapyvardžiais

Dar vienas bendras visų įtariamųjų bruožas socialiniame tinkle – jie slepiasi po išgalvotais vardais. Tai nėra įprasti vardai, o bereikšmiai žodžių junginiai, kuriais siekiama nuslėpti tapatybę ir išlaikyti anonimiškumą. Visi jie panašūs į „Neklausk nesakysiu“ arba „Koks nesvarbu“.

Tiesa, ir pats nužudytasis feisbuke slėpėsi po abstrakčiu dviejų žodžių junginiu, tačiau jo naujienų sraute buvo dalijimasi muzika, bet nieko bendro su banditizmo šlovinimu.

„Facebook“ grupių nuotr./Banditizmo romantizavimas
„Facebook“ grupių nuotr./Banditizmo romantizavimas

„Jie tokiu būdu save įprasmina. Per vardus. Aš sakyčiau, kad tai yra žmonės, kurie turi labai menką savivertę. Matyt, jų savivertės niekas neugdė. Jie neturėjo tam tikrų galimybių ugdyti tokias kompetencijas, kaip emocijų valdymas, savęs pažinimas. Kai yra žema savivertė, tai tu pirmiausia aplink save pasistatai blokinę sieną ir nematai nieko aplink. Vėliau sukuriamas labai siauras, mažas ratas, kuris yra tik mano. Jų vardai feisbuke, pavadinimai įprasmina tai, kas juos vienija. Tai susikuria dar paauglystėje“, – paaiškino L.Slušnys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Slušnys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Slušnys

Po 15min publikacija apie įtariamųjų suėmimą buvo galima rasti šimtus feisbuko komentarų. Dauguma jų smerkė įtariamus žudikus, tačiau atsirado ir tokių, kurie juos gynė. Keistas sutapimas, tačiau gynėjai taip pat savo profilius pavadinę „Nežinomas veikėjas“, „Neieškok manęs“, „Kam reikia tas žino“.

„Žinote, pas mus prieš kokius 20 metų egzistavo mąstymas, kad išprievartautos moterys būdavo pačios kaltos dėl nusikaltimo. Neva sijonas per trumpas, per atvira palaidinė. Anksčiau dominavo tokia nuostata. Ačiū Dievui, šito nebeturime. Žmonės žino, kad taip kalbėti nekorektiška, o ką tu mąstai, tai jau tavo reikalas. Tačiau kai tyli, savo vaikams to bent jau neperduosi. Tai pavyko išgyvendinti.

Tačiau dabar yra susikūrusi tokia jaunimo dalis, kuri, gindama draugus įtariamuosius, demonstruoja savo vienybę. Negi tu išduosi, turi palaikyti. Kaltinamas pats nužudytasis, kad jis pats kaltas, pats užsišoko, pats kažką padarė. Tokie žmonės net nepriima tokios kritikos. Tai ir yra nesugebėjimas suvokti realios situacijos, savotiškas saviteisos principas. Tai grynai nusikaltėlio mąstymas“, – elgesį analizavo psichologas.

Visos sistemos problema

Anot vaikų psichologo, vieno kalto šioje situacijoje nėra ir nereikėtų visko nurašyti ant tėvų auklėjimo spragų. Pasak L.Slušnio, toks elgesys turi seką, kuri vien šeima neapsiriboja.

Tokį nusikaltėlio mąstymą reikėtų tiesiog suvaldyti kuo anksčiau.

„Lietuva yra tokia keista šalis, jei mes labai ilgai kenčiame ir nekreipiame dėmesio į tokius signalus. Aš neabejoju, jei padarytume tokių asmenybių „skrodimo“ tyrimą, pamatytume, kad viskas prasidėjo prieš kokius dešimt metų.

Jie pradėjo taip elgtis, o suaugusieji, patys to nesuvokdami, leido tam veiksmui augti ir didėti. Išties, šitie dalykai ilgai darė įtaką ir tas medis augo kreivas. Kai medis labai iškreivėja, mes jį imam pjauti ir taisyti. Žmogaus taip nepataisysi.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Įtariamųjų suėmimas
Tomo Markelevičiaus nuotr./Įtariamųjų suėmimas

Priešingai – visi ima nuo jo trauktis. Tuomet pareiškiama, kad tai tiesiog nevaldomas elgesys. Visi nusisuka – nustoja auklėti ir statyti ribas, išsigąsta. Automatiškai mes pamažu prarandame tą žmogų. Tokį nusikaltėlio mąstymą reikėtų tiesiog suvaldyti kuo anksčiau. Kai kalbame apie tokius dalykus, reikia paminėti, kad tėvai tėra tik viena dalis. Jei norime tokių dalykų išvengti, reikia veikti kaip darnus, tobulas mechanizmas.

Užuot ankstyvame periode užkardę tokį elgesį, visi nuo to bėga.

Čia nėra taip, kad kalti vien tėvai. Juk tėvai šiuos įtariamuosius atvedė į mokyklą. Vadinasi, mokykla irgi matė tą elgesį, bet nesugebėjo „nulaužti kodo“. Net neabejoju, kad dalies tų veikėjų tėvai mokykloje išvis nesilankė. O mokykla neturi svertų, kaip priversti tėvus dalyvauti mokyklos gyvenime ir keisti poziciją vaikų atžvilgiu.

Jei imsime darnią, pavyzdžiui, Suomijos arba Švedijos sistemą, ten tėvai tiesiog negali neateiti į tėvų susirinkimus. Tai yra laikoma vaiko teisių pažeidimu, nes taip galima pažeisti darnią vaiko raidą. Lietuvoje į tai numojama ranka. Tėvai nieko negirdi, mokykla nesirūpina, vaikas pas psichologą neina ir galiausiai jis iškrenta iš žaidimo. Užuot ankstyvame periode užkardę tokį elgesį, visi nuo to bėga.

Šioje vietoje turėtų įsijungti sistema – vaiko teisės ir socialinės rūpybos sistemos, kurios turi pasirūpinti, kur laikinai tą vaiką padėti, kol tėvai nesugeba dorai juo rūpintis. Štai jums ir sisteminis požiūris. Sakau atvirai, kol šitai neveikia, mes turėsime tas skyles.

Šiandien socialinė sistema toje ankstyvojoje sferoje neveikia. Vaiko teisėms nerūpi, ar tėvai eina į susirinkimus. Taigi, negalima kaltinti vien tėvų. Yra tėvai, kurių niekada nepakeisi. Tai reiškia, kad jie gali užauginti lygiai tokius pat vaikus, o tie vaikai užaugins dar vieną tokią pačią kartą savųjų.

Ar mes norime gyventi šitaip? Ne. Visi turime judėti kita linkme ir neleisti tėvams netinkamai auginti savo vaikų. Tai ilgas procesas, nors „Skandinaviją“ Lietuvoje norėtųsi turėti jau šiandien“, – pasakojo psichologas L.Slušnys.

VIDEO: Panevėžyje mirtinai uždaužytas vyras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius