Šį mėnesį mūsų šalyje eismo įvykiuose jau žuvo 19 žmonių, tarp jų 10 pėsčiųjų – 8 iš jų žuvo tamsiuoju paros metu. 2009-aisiais iš viso eismo įvykiuose žuvo 121 pėsčiasis – 90, arba 74,4 proc., žuvo tamsiuoju paros metu, teigiama pranešime spaudai.
Ši problema, kai rudenį–ankstyvą pavasarį eismo įvykiuose tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui daugiausia nukenčia pėstieji, išlieka ne pirmi metai. Dažniausiai pėsčiuosius transporto priemonės partrenkia ir mirtinai sužaloja neapšviestuose kelio ruožuose, kai jie eina per važiuojamąją kelio dalį, važiuojamąja dalimi ar netikėtai į ją įeina (įbėga), pasitaiko ir atvejų, kai pėsčiuosius, gulinčius važiuojamojoje dalyje, transporto priemonės pervažiuoja. Dėl tokių eismo įvykių dažniausiai kalti būna patys pėstieji, neatsakingai elgdamiesi kelyje. Būtina akcentuoti, kad pėstieji nepaiso vienos iš pagrindinių savo pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse – eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, jie privalo neštis šviečiantį žibintą arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Šios saugos priemonės padėtų išvengti ne vieno tragiško eismo įvykio.
Atkreipiame dėmesį, kad policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą kelyje, nesitaikstys su pėsčiųjų daromais pažeidimais ir griežtai kontroliuos jų elgesį, taikydami ne tik prevencinio, bet ir administracinio poveikio priemones. Pėsčiųjų administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1–1) 131 straipsnyje (bauda nuo 20 iki 600 litų).
Eismo dalyviai, tarp jų ir pėstieji, turi suprasti, kad svarbiausias dalykas kelyje yra ne teisinė atsakomybė už padarytą pažeidimą, o atsakomybė už save, savo ir kitų saugumą.
