2015 m. vasario mėn. pradžioje FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Estijos Respublikos teisėsaugos institucijomis ir Eurojusto atstovais, Vilniaus mieste sulaikė Estijos pilietį A.B., Lietuvoje registruotos įmonės akcininką ir direktorių, kuris įtariamas kartu su nenustatytu bendrininku, panaudojant nelegalią programinę įrangą, įsilaužęs į Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos vadovo darbo kompiuterį, per kurį, prisijungęs prie kompanijos banko sąskaitos, atliko neteisėtą 180 900 EUR banko pavedimą į Lietuvoje registruotos įmonės „M“ banko sąskaitą, esančią viename iš Lietuvos komercinių bankų.
Po to Estijos pilietis A.B. nuvyko į banką su prašymu nedelsiant išgryninti visą 180 900 EUR sumą. FNTT pareigūnai nustatė, kad Estijos Respublikos pilietis anksčiau buvo teistas Estijoje, jo vadovaujama įmonė „M“ realiai jokios veiklos Lietuvoje nevykdo, neturėjo jokių sandorių su Jungtinėje Karalystėje registruota įmone, neturi nei patalpų, nei darbuotojų, nemoka jokių mokesčių, neturi licencijos, reikalingos veiklai vykdyti.
Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo nuostatomis, buvo gautas pranešimas iš Jungtinėje Karalystėje registruoto banko, apie tai, kad minėti 180 900 EUR buvo pervesti neteisėtai, įvykdant apgaulingą pavedimą.
Siekiant užkirsti kelią pinigų legalizavimui, visoms piniginėms lėšoms – 180 900 EUR nedelsiant buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
FNTT pareigūnai, sulaikymo metu atlikdami kratą, pas Estijos pilietį rado didelę sumą grynųjų pinigų – 15 000 EUR, dauguma kurių buvo kupiūromis po 500 EUR. Taip pat kratos metu rasti internetinės bankininkystės prisijungimo kodai, Lietuvos bei užsienio šalių bankų mokėjimo kortelės.
FNTT pareigūnams pradėjus tikrinti Estijos piliečio valdomos Lietuvoje registruotos įmonės „M“ veiklą nustatyta, kad per 2014 metus įmonė „M“ iš vienos Vokietijoje veikiančios įmonės įsigijo prekių už daugiau kaip 2 mln. EUR sumą, tačiau šie pirkimai ir prekių pardavimai nebuvo deklaruoti LR valstybinei mokesčių inspekcijai ir nuo šių sandorių nebuvo sumokėti jokie mokesčiai.
Estijos piliečiui pareikšti įtarimai dėl 180 900 EUR įgijimo apgaule ir šių piniginių lėšų legalizavimo, sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingos apskaitos ir neteisėtos ūkinės komercinės veiklos.
Griežčiausia galima bausmė už inkriminuojamas nusikalstamas veikas – 8 metai laisvės atėmimo. Siekiant užtikrinti ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą, Vilniaus m. apylinkės teismas Estijos piliečiui A.B. paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir tyrimą organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.
