Policija įspėja niekam neatskleisti savo internetinės bankininkystės duomenų

Kaip informuoja Alytaus policija, telefoninių sukčių užvaldomos materialinės vertybės siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Tai dažniausiai priklauso nuo to, kaip sukčius sugeba psichologiškai paveikti asmenį.

Per kelis mėnesius nuo sukčių Alytaus apskrityje nukentėjo per 10 gyventojų, patikėjusių savo internetinės bankininkystės duomenis nepažįstamiesiems, kurie telefonu pasiūlė darbą, pagal skelbimus pirko daiktų.

Šiuo metu pastebimi keli ryškesni sukčiautojų veikimo modeliai.

Pastaruoju metu sukčiai pamėgo skelbimus laikraščiuose ir internete. Pasirinkę skelbimą, kad žmonės parduoda nereikalingus daiktus (televizorių, skalbimo mašiną, lovą ir pan.), skambina ir prašo pateikti internetinės bankininkystės duomenis, nes nori mokėti pinigų sumą ne grynaisiais, bet pervesti į sąskaitą. Jie užsitarnauja žmogaus palankumą, nes stengiasi parodyti, kad yra „sąžiningi“. Pirmiausia pademonstruoja, kad ruošiasi sumokėti, o tik vėliau atsiimti įsigytą daiktą.

Žmogus psichologiškai paveiktas – pusė darbo padaryta. Patikėjęs apgaviku, jis padiktuoja asmeninę (konfidencialią) internetinės bankininkystės informaciją – atpažinimo kodą, slaptažodį, 24 slaptažodžius kortelėje, galiausiai ir kortelės sąskaitos numerį. Tai pagrindiniai keturi duomenų komponentai, reikalingi sėkmingoms paskolų iš kreditinių bendrovių operacijoms atlikti, taip pat naudotis pinigais, esančiais kortelėje.

Pokalbis telefonu kartais tęsiasi iki kelių valandų, todėl mulkinti žmones sukčiai turi laiko į valias. Pasinaudoję banko sąskaita, apgauto žmogaus vardu paima kelių šimtų litų kreditą, kurį netrukus perveda į savo sąskaitą.

Klastingi pasiūlymai laukia tų, kurie spaudoje ir interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Netrukus, žinoma, sulaukia pasiūlymų. Telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar nesutiktų skelbimų autorius padirbėti jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų, nedaro spaudimo.

Žmogus, ieškantis darbo, žinoma, nedelsdamas sutinka. „Geradaris“ pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Mandagus pilietis nesukelia jokių įtarimų, todėl slaptažodžiai, sąskaitos kodai netrukus būna atskleisti.

Taip pat sukčiai demonstruoja savo „geraširdiškumą“ pasiūlydami pervesti į sąskaitą dalį išankstinio atlyginimo ir tokiu būdu sutvirtinti susitarimą. Nieko neįtardami žmonės padiktuoja visus sukčiams reikiamus internetinės bankininkystės duomenis, tačiau savo sąskaitoje neranda ne tik žadėto išankstinio atlyginimo dalies, bet ir buvusių santaupų.

Norėdami išvengti nesklandumų su sukčiaujančiais asmenimis žinokite, kad internetinės bankininkystės duomenys, kita asmeninė Jūsų informacija (paso numeris, asmens kodas) yra konfidenciali, nevalia atskleisti jos nepažįstamiesiems.

Internetinės bankininkystės duomenų neatskleiskite net artimiems giminaičiams.

Nors esate davęs skelbimą, stenkitės sandėrius aptarti akis į akį, sumą už parduodamą daiktą imkite grynaisiais pinigais.

Policija prašo gyventojus būti budrius ir nepakliūti į sukčių pinkles, savo asmeninius duomenis saugoti ir neatskleisti nepažįstamiems. Jeigu Jums nutiko viena iš aprašytų situacijų ir supratote, kad tai apgavikų skambutis, nedelsdami praneškite policijai tel. 112.