Užpelkėjusi „Vilniaus vandenų“ vadovų korupcijos byla – pavyzdys, kaip galima teisėtai vilkinti teismą

„Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia vilkinti bylas ir tyrimus iki begalybės. Vilkinti galima tiek, kiek norima. Vienintelis dalykas, kurio procesas nenumato – kaip tą vilkinimą užbaigti“, – tokią mintį iš teisėjų bei prokurorų ne sykį girdėjo šių eilučių autorius. Kad taip yra, neoficialiai pripažįsta (bei dažnai tuo naudojasi) ir kitoje barikadų pusėje esantys advokatai.

2010 balandžio 26 d. paviešintas pranešimas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinį direktorių D.N., pardavimų ir rinkodaros direktorių N.L., aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininką T.B. ir konsultantą viešųjų pirkimų klausimais S.L.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pareigūnams surinkus duomenų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai galbūt kyšininkavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vandens tiekėjams organizuojant bei vykdant viešuosius darbų ir paslaugų pirkimus.

Dėl įtarimų padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas), buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus  ir rinkodaros vadovas Nerijus Laurinaitis teisiami jau antri metai.

Bylos duomenimis, 2010 m. vasarį N.Laurinaitis, veikdamas bendrininkų grupėje su D.Norkumi, iš sostinės bendrovės „Komsetas“, siekusios laimėti viešojo pirkimo konkursą, komercijos direktoriaus Pavelo Kazimerevičiaus galbūt reikalavo kyšio. Už tai, kad „Komsetas“ pasirašytų programinės įrangos ir jos aptarnavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, esą pareikalauta 16 000 litų. Teigiama, kad 8 000 litų pareikalauta kaip avanso.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Darius Norkus

Tačiau bylos baigties dar nematyti.

Atvirkščiai – ketvirtadienio rytą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdyje dalyvavusiam 15min.lt žurnalistui susidarė įspūdis, kad kaltinamieji ir jų gynėjai teisėtomis priemonėmis stengiasi kuo labiau ištęsti procesą.

Bylą nagrinėjanti teisėja nutartimi tenkino teisiamųjų prašymą, kad prokuratūra pateiktų į bylą slapta įrašytų telefoninių pokalbių stenogramas. Iki šiol byloje užteko dalinai iššifruotų pokalbių, kurie tiesiogiai atspindi byloje pareikštus kaltinimus. Nors byloje esantys garso įrašai nėra iškarpyti ir juos galima klausyti nors ir dešimtis sykių, kaltinamieji pageidauja, kad pokalbiai pilnai būtų išguldyti juodu ant balto.

Advokatė šios dienos posėdyje pakartotinai prašė iškviesti į teismą 4 naujus liudytojus. Praėjusiame posėdyje šis prašymas buvo atmestas, nes teisininkė net negalėjo nurodyti, kokiu adresu siųsti liudytojams šaukimus. Kontaktinius duomenis sužinojusi advokatė šįkart vėl paprašė apklausti „Vilniaus vandenų“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką, du narius ir dar vieną darbuotoją.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Nerijus Laurinaitis

„Tai būtų pertekliniai tyrimo veiksmai. Tas prašymas išeina iš kaltinimo ribų. Nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys dalyvavo  Kazimerevičiaus, Laurinaičio ir Norkaus pokalbiuose. O mes aiškinamės, ar buvo reikalaujama kyšio, ar nebuvo, ar buvo dalis paimta, ar nebuvo“, – aiškino bylą kuruojantis prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Prokuratūros atstovo įsitikinimu, tenkinus prašymą dėl papildomų liudytojų apklausos jokių naujų aplinkybių vis tiek išsiaiškinti nepavyktų, tad vienintelis rezultatas būtų proceso vilkinimas.

Teisėja Nida Vigelienė, atsižvelgusi į prokuroro išdėstytus argumentus, prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė.

Tačiau posėdį vis tiek teko atidėti iki vasario 21 dienos, kol prokuratūra pateiks prašomas stenogramas.

Iš viso šioje byloje, kuri iš esmės jau yra išnagrinėta, suderintos dar trys būsimų posėdžių datos.

Net ir po to, kai teismas galės išeiti rašyti nuosprendžio ir jį paskelbs, bylinėjimasis ne vieniems metams tikriausia dar persikels į apeliacinės ir kasacinės instancijos teismus.

Beje, vilkinti procesą visada apsimoka. Strasbūro teismas, į kurį lietuviai taip mėgsta dairytis, ne kartą yra pasisakęs, kad ilgai užsitęsęs procesas yra aplinkybė, į kurią teisėjai privalo atsižvelgti ir skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes.