Vilniuje talžomas dar vienas klasikinis narkotikų platintojų susivienijimas, kurio vadeiva policijoje tapo nebyliu

Kvaišalų platintojams ir jų klientams sostinėje – nelengvi laikai.

Keletą didžiulių bylų dėl narkotikų platinimo (žr. susijusius straipsnius) jau narpliojančiame Vilniaus apygardos teisme po truputį stumiamas pirmyn ir dar vienas, žiniasklaidos iki šiol nenušviestas procesas.

Baudžiamąją bylą dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šaudmenų laikymo, savavaldžiavimo, vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką nagrinėja teisėjas Artūras Pažarskis.

Šioje byloje prieš teismą stojo 22 kaltinamieji: Povilas Stanelis, Oleg Chotianovskij, Vytautas Narkevičius, Nerijus Dzedulionis, Andrius Šatas, Sergejus Kabal, Edgaras Voiskovičius, Dalius Blinkevičius, Marius Kazlauskas, Rimvydas Mušnickas, Arvydas Mazanauskas, Algirdas Zamaris, Anatolijus Golubovskis, Gintaras Bareika, Artūr Nikitin, Artur Šluinskis, Justinas Korsakas, Valerij Kurkulionis, Gytis Rosliakas, Artur Tichonovič, Jevgenij Minkevič ir Vadim Kriukov.

Pastarieji du minimi kaip nusikalstamo susivienijimo lyderiai, vadovai.

Beje, dar vieno asmens byla iš bendros medžiagos buvo išskirta į atskirą teisminį procesą. Ikiteisminio tyrimo metu vienas 29 metų vos 6 klases baigęs ir dar 3 metus namuose mokytas vilnietis įkliuvo policijai kaip narkotikų pirkėjas, kai už 30 litų įsigijo nedidelį kiekį kanapių. Beje, „žolę“ jis pirko iš 568 litų neįgalumo pašalpos. Česlavui T. visiškai pripažinus kaltę ir atgailavus dėl poelgio, atskirta jo byla pagreitinto proceso tvarka buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Kvaišalų pirkėjui buvo skirta nedidelė laisvės apribojimo bausmė.

Vilniuje – platinimo „taškai“

Bylos duomenimis, nusikalstamas susivienijimas veikė pagal klasikinius kvaišalų platinimo gaujos principus. Grupuotė turėjo tam tikrą vidinę struktūrą, jos nariams buvo paskirstyti konkretūs vaidmenys.

Mažmeniniam narkotikų platinimui buvo išnuomoti keli butai Vilniaus mieste, tuose „taškuose“  būdavo laukiami klientai. Butų šeimininkai dažniausiai nežinodavo, kas dėdavosi jų namuose, vilniečiai teisėsaugininkams aiškindavo nesidomėję, kuo užsiima nuomininkai.

Kiekvieną dieną į prekyvietes būdavo atvežama vis nauja prekių partija, kiekvieną vakarą atsakingas asmuo atvykdavo į butą surinkti uždirbtų pinigų.

Butuose kvaišalus pardavinėjusiems asmenims, bylos duomenimis, likdavo 10 proc. nuo gautų pajamų.

Ikiteisminio tyrimo metu V.Kliukovas apskritai atsisakė bendrauti su pareigūnais, o teisme pripažino tik kai kuriuos lengviausius kaltinimus.

Beje, 15min.lt žiniomis, teisėsaugininkai turėjo įtarimų dėl šios 22 asmenų gaujos ryšių su garsiuoju „Lapinų“ nusikalstamu susivienijimu. Tačiau pareigūnams nepavyko surinkti pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi jie galėtų įrodyti tokius narkomafijos struktūrinius ryšius teisme.

Dalis kaltinamųjų – patys nukentėję

Vilniaus apygardos teisme, kaip tai dažnai būna dešimtis kaltinamųjų turinčiose bylose, proceso ilgai nepavyko pradėti dėl formalių aplinkybių. Tik šeši kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu yra suimti ir vežiojami konvojaus – kiti į posėdžius vaikšto savanoriškai.

Ne pirmą kartą į posėdį nesusirinkus visiems kaltinamiesiems, kantrybės netekęs teisėjas dviems iš jų netgi buvo skyręs griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau suėmimus teko atšaukti, kai paaiškėjo, kad vyrai nepasirodė teisme dėl pateisinamų priežasčių.

Kai bylą kuruojantis prokuroras pagaliau turėjo galimybę pagarsinti kaltinamąją aktą, dauguma kaltinamųjų teismui pareiškė, kad tik iš dalies pripažįsta pareikštus kaltinimus. Tokios pačios pozicijos laikosi ir gaujai galimai vadovavęs V.Kriukovas.

Ikiteisminio tyrimo metu apskritai atsisakęs bendrauti su pareigūnais, teisme V.Kriukovas pripažino tik kelis kaltinimus, tuo tarpu visus įtarimus dėl sunkiausių nusikalstamų veikų kategoriškai neigė.

Vilniaus apygardos teismas jau pradėjo asmenines kaltinamųjų apklausas. Numatyta nemažai būsimų posėdžių, gali būti, kad pirmosios instancijos procesas užsitęs ištisus metus.

Beje, ypatinga bylos aplinkybe tapo tai, kad tarp kaltinamųjų yra keli asmenys, kurių atžvilgiu kiti kaltinamieji naudojo smurtą. Todėl teisme kilo diskusijų, koks galėtų būti ir nukentėjusių, ir nusikalstamas veikas dariusių asmenų statusas.