Socialinių reikalų ministerija nurodė, kad skiepai galėjo turėti įtakos ligos eigai.
Ministerija pažymėjo, kad didelė problema šiuo atveju buvo tai, jog „nebuvo kreipiama dėmesio, kad tai galėjo būti gripas“.
Mėginys gripui nustatyti buvo paimtas iš berniuko tik darant skrodimą ir paauglys nuo jo nebuvo gydomas vaistais.
13-metis berniukas buvo atvežtas į ligoninę trečiąją ligos dieną. Kadangi gydymas vaistais nuo virusų veiksmingas, jeigu pradedamas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo numanomos ligos pradžios, šiuo atveju vis dėlto buvo galima pamėginti panaudoti tokį gydymą, pažymi Socialinių reikalų ministerija.
Drauge ministerija pripažįsta, jog negalima teigti, kad jeigu būtų buvę vartojami vaistai nuo viruso, berniukas būtų likęs gyvas. Liga labai gretai progresavo, sunkūs kvėpavimo sistemos pažeidimai prasidėjo per 12–15 valandų.
Laikraščio „Postimees“ duomenimis, berniuko ligos priežastis galėjo būti plaučių abiejų pusių uždegimas, kurį sukėlė virusinė liga.
Ketvirtadienį šis berniukas su bendraklasiais planingai buvo paskiepytas nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Iki paskiepijimo paauglys jokia lėtine liga nesirgo.
Socialinių reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė, kad praėjusį penktadienį susirgęs 13-metis galėjo užsikrėsti nuo kito šeimos nario, kuriam ligos požymiai pasireiškė diena anksčiau.
Susirgęs mirusio berniuko šeimos narys pasveiko. Šiuo metu serga dar vienas šios šeimos narys, jis gydosi namie. Iš jo paimtas mėginys dėl gripo, atsakymas bus gautas ne vėliau kaip trečiadienį.
Penktadienio duomenimis, Estijoje laboratorijose buvo patvirtinti 269 kiaulių gripo atvejai, iš jų 60 atvejų nustatyti praėjusią savaitę. Pirmasis užsikrėtimo virusu A(H1N1) atvejis buvo užregistruotas Estijoje gegužės 29 dieną.
Dauguma susirgusiųjų parsivežė kiaulių gripo virusą iš užsienio, bet liga pradėjo plisti ir pačioje Estijoje.
Lietuvoje pirmoji mirtis nuo kiaulių gripo užfiksuota praėjusį antradienį, Latvijoje – lapkričio 9 dieną, Suomijoje – spalio 24 dieną.
