Gripas
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri dažniausiai suaktyvėja rudens ir žiemos sezonu.
Virusas sparčiai plinta, per trumpą laiką užkrėsdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus jautrumas gripo virusui yra itin didelis.
Kaip užsikrečiama gripu
Gripo sukėlėjas – virusas (Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą skirstomas į A, B ir C tipus. Kadangi gripo virusai nuolat mutuoja, atsiranda naujų potipių. Persirgus gripu, imunitetas susiformuoja tik tam konkrečiam viruso variantui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.
Gripas dažniausiai plinta oro-lašiniu būdu – virusas perduodamas nuo sergančio žmogaus kosint, čiaudint ar kalbant. Užsikrėtus, pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia per 48 valandas.
Gripo simptomai:
* Staigi ligos pradžia
* Karščiavimas (temperatūra pakyla iki 39–40 °C)
* Sausas kosulys
* Gerklės, galvos ir raumenų skausmas
* Kaulų „laužymas“
Nuovargis ir silpnumas
Liga prasideda staiga – ligonį gali pradėti krėsti šaltis, pakyla temperatūra. Ligonis jaučia sąnarių „laužymą“, raumenų, galvos skausmą, akių perštėjimą. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, sumažėja apetitas, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti vėmimas ar viduriavimas.
Gydymas
Dažniausiai gripas gydomas namuose, išskyrus sunkias formas, kai atsiranda komplikacijų – tuomet gali prireikti hospitalizacijos.
Per pirmąsias dvi ligos paras prieš A tipo gripo virusą veiksmingi vaistai, tokie kaip amantadinas ir remantadinas, o prieš A ir B tipus – zanamiviras. Jei kūno temperatūra pakyla virš 38,5 °C, ji mažinama paracetamoliu.
Norint palengvinti kvėpavimą per nosį, vartojami kraujagysles sutraukiantys lašai, mažinantys gleivinės paburkimą. Taip pat rekomenduojama vartoti vitaminą C, antihistamininius vaistus bei gerti pakankamai skysčių.
Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, ypač jei simptomai yra stiprūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas.
Būtina nedelsti kreiptis medicininės pagalbos, jei pasireiškia sunkios būklės požymiai:
* Labai aukšta temperatūra, kuri nesumažėja vartojant vaistus
* Stiprus dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas
* Krūtinės skausmas
* Sąmonės sutrikimai ar didelis silpnumas
* Ilgai besitęsiantis vėmimas ar viduriavimas, sukeliantis dehidrataciją
Rizikos grupėms priklausantiems žmonėms (senjorams, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, vaikams) rekomenduojama pasitarti su gydytoju net ir esant vidutinio sunkumo simptomams.
Galimos gripo komplikacijos
* Virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ančių, vidurinės ausies uždegimas
* Lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų paūmėjimas
* Retesniais atvejais – širdies raumens, smegenų ar nervų uždegimas
Kaip apsisaugoti nuo gripo
Kad būtų išvengta gripo komplikacijų, rekomenduojama kasmet skiepytis prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet atnaujina vakcinų sudėtį, atsižvelgdama į tuo metu labiausiai paplitusias gripo viruso atmainas.
Gripo vakcina ypač rekomenduojama:
* Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kt.
* 65 metų ir vyresniems asmenims
* Nėščiosioms
* Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Naudingos nuorodos:
Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai – ČIA.
Skiepai nuo gripo - ČIA.
