31 metus biržoje dirbusi įžvalgi ir protinga rizikingo verslo ekspertė Joyce Greenberg negali sau atleisti, kad taip aklai pasitikėjo B.Madoffu, kuris visada pateikdavo jai išsamias ataskaitas! Net lankydamasi milijonieriaus būstinėje Niujorke moteris nieko neįtarė, manė bendraujanti su kvalifikuotais analitikais ir rimtu bei sąžiningu vadovu – tikru išminčiumi Niujorko finansų ryklių pasaulyje. 76 metų J.Greenberg neteko kelių milijonų. Nukentėjo ir jos giminaičiai bei pažįstami žydai, tiesiog dievinę šį vyrą, kuris rūpinosi jų turtu. Tie žmonės B.Madoffą švelniai vadino Berny.
„Aklai pasitikėjau Berny, – dabar pasakoja J.Greenberg. – 2001 metais, kai uždariau jo firmoje savo sąskaitą, B.Madoffas man nedelsdamas išmokėjo milijonus. Tuomet visiškai patikėjau šio žmogaus padorumu ir visus savo pinigus vėl investavau į jo kompaniją. Dabar mano šeima prarado daug milijonų, o anyta – visą savo kapitalą. Pensijos jai neužteks išgyventi. Vyro mamai 95-eri, ir dabar man reikės ja pasirūpinti.“
Didžiausios istorijoje finansų piramidės mastas dar neaiškus. Azijos ir Saudo Arabijos investuotojai tik šiomis dienomis patyrė, kad jų milijonai per bankus ir investicinius fondus pateko B.Madoffui. Teksaso kaliniai sužinojo, jog nebebus dengiamos jų advokatų išlaidos, nes didžiosios labdaringos organizacijos netikėtai viską prarado. Neabejotina tik tai, kad dėl B.Madoffo machinacijų nukentėjo ne keli turtingi žydai, bet Austrijos, Ispanijos ir Šveicarijos bankai, Tarptautinis olimpinis komitetas, viso pasaulio socialinio aprūpinimo asociacijos ir daugybė privačių asmenų.
Finansų genijus
Bernardo Lawrenco Madoffo aukos ir draugai vadino jį tikru genijumi, Volstryto stebukladariu, saugumo garantu vis nesaugesniame pasaulyje. Šis žmogus garantuodavo savo investuotojams didžiausias – 10 proc. ar didesnes – palūkanas ir blogiausiais metais, net juodąjį 2008-ųjų rugsėjį, kai žlugo investicijų bankas „Lehman Brothers“, o kartu su juo ir dalis amerikietiškojo veržlaus kapitalizmo. Dar lapkritį B.Madoffas tvirtino gaunąs 8 proc. investicijų grąžą, nors kiti investiciniai fondai jau skelbė pranešimus apie 40 proc. nuostolius.
B.Madoffas ir jo žmona Ruth, leidžianti valgių gaminimo knygas, turėjo tris vilas ir „Buliumi“ pavadintą jachtą, buvo visų gerbiami 6 golfo klubų nariai, bet visada atrodė kuklūs, net senamadiški. Savo tinklalapyje sukčius reklamavosi taip: „Madoffas – ankstesnės finansų pasaulio eros atstovas – sąžiningų sandorių nepriekaištingi balansai ir aukšto lygio etika.“
Bendravo tik su milijonieriais
Floridos pietryčiuose esantis Palm Byčas – turtingiausias pasaulio lopinėlis. Jo gyventojai važinėja „Ferrary“ ir „Porsche“, gyvena 20 mln. dolerių kainuojančiose vilose. Palm Byče net stojamasis vietos klubo nario mokestis – 250 tūkst. dolerių. 1952 metais jį įkūrė turtingi žydai, nepageidaujami privačiuose baltųjų krikščionių elito klubuose.
Bernardo Lawrenco Madoffo aukos ir draugai vadino jį tikru genijumi, Volstryto stebukladariu, saugumo garantu vis nesaugesniame pasaulyje.
Šiame žydų pramonininkų, bankininkų ir turtingų advokatų pasaulyje B.Madoffas ieškojo klientų. Jis nepriimdavo nė vieno investuotojo, turinčio mažiau nei milijoną, iš kai kurių reikalaudavo net 20 milijonų. B.Madoffo taktika pasitvirtino – investuotojai veržte veržėsi. Kuo daugiau klientų jis atstumdavo, tuo artimiau esantieji jautėsi susiję – tarsi šeima. Pasitikėjimo teikė ir tai, kad B.Madoffas buvo holokaustą išgyvenusio Nobelio premijos laureato Elie'o Wieselio draugas.
Šis žmogus valdė E.Wieselio fondo ir Steveno Spielbergo pinigus. 545 mln. dolerių B.Madoffui patikėjo ir drabužių baronas Carlas Shapiro, su kuriuo jis elgėsi kaip su sūnumi. B.Madoffo fondas skyrė 19 mln. dolerių labdaringiems tikslams, tarp jų – ir vėžio tyrimams. Visi jį liaupsino ir rekomenduodavo draugams ar giminaičiams. B.Madoffo vertybiniai popieriai net buvo vadinami „žydiškomis obligacijomis, saugiomis kaip valstybės paskolos“.
Dvi buhalterijos
Robertas Chew investavo savo pinigus į B.Madoffo kompaniją vos prieš penkerius metus, nors šeima su juo bendravo 30 metų. Mat B.Madoffas vis kėlė R.Chew abejonių: „Atrodė per gerai, jog būtų tikra. Visada šiek tiek bijai, kad kada nors gausi blogą žinią. Tačiau valdžia jį nuodugniai ištyrė, todėl nusiraminau. Vis dėlto buvo keista, kad neleidžiama klausinėti. Kelis kartus mėginau jį demaskuoti, bet gaudavau gerą investicijų grąžą, tad nieko ir nedariau.“
R.Chew nebuvo leista investuoti tiesiogiai, todėl jis pateko pas B.Madoffą pro užpakalines duris – per investicinius fondus, kurie sudarydavo tokias sąlygas už tam tikrą mokestį. Šiuo atveju mažiausias indėlis turėjo būti ne milijonas, o 500 tūkst. dolerių. Verslo ryšius su B.Madoffu palaikė mažiausiai 15 investicinių fondų. Kai kurie jų gaudavo apie 500 mln. dolerių komisinių ir net lapkritį puikavosi turį 8,26 proc. pelną.
FTB duomenimis, gruodžio 9 dieną B.Madoffas prisipažino sūnums, kad jis žlugo ir nieko neturįs, kad viskas buvo tik „didelė apgavystė“ ir kad jau seniai yra nemokus.
R.Chew, nepasitikintis verslininkas, niekaip negalėjo suprasti, kaip B.Madoffas įstengdavo gauti tokią investicijų grąžą, nes apie savo strategiją jis nekalbėdavo. „Mums buvo paaiškinta: B.Madoffas 20 kartų per metus vienu laiku atlieka akcijų, valiutos ir perspektyvinės rinkos transakcijas. Jis visada gauna 1 proc. pelną ir taip užsitikrina 20 proc. grąžą. Atėmus mokesčius lieka 12-25 procentai. Kaip įrodymą B.Madoffas pateikdavo ankstesnių metų investicijų grąžą: 2007-aisiais – 11,5 proc., 2006-aisiais – 13,36 proc., 2005 metais – 10 procentų“, – sako R.Chew.
Verslininkas niekaip negalėjo suvokti, kodėl klientams neleidžiama internetu pasitikrinti savo padėtį. Jam tik dabar paaiškėjo, kad B.Madoffas paprasčiausiai klastodavo balansą. Jis turėjo dvi buhalterines knygas: vienoje registruodavo tikrus skaičius, kitoje – tai, ką pateikdavo klientams. B.Madoffo sėkmės sistema – paprasta pasaulinio masto sniego kamuolio sistema. Jam reikėjo naujų investuotojų pinigų, kad galėtų išmokėti palūkanas seniesiems.
„B.Madoffas suimtas, viskas prarasta – mano, tėvų ir uošvių 30 mln. dolerių turtas, – dabar konstatuoja R.Chew. – Tai finansinė mirtis. Mūsų ir tūkstančių pensininkų gyvenimas sužlugdytas. Kai kurie mano giminaičiai neišgali sumokėti už vaikų mokslą ar tėvų pensioną.“
Iš darbininkų kvartalo – į finansų elitą
Savo kompaniją „Bernard L.Madoff Investment Securities“ B.Madoffas įkūrė prieš 50 metų. Jis, užaugęs Kvynso darbininkų kvartale, pradėjo karjerą turėdamas 5000 dolerių, kuriuos gavo dirbdamas baseino prižiūrėtoju Long Ailende. Jo firma prekiavo akcijomis, bet mokėdama mažesnius mokesčius greitai tapo viena didžiausių Volstryte.
B.Madoffui kėlė pavydą klientų turtą valdančių firmų pelnas, todėl jis taip pat įkūrė tokią kompaniją. Netrukus B.Madoffas per metus uždirbo 700 mln. dolerių. Firmos vadovas nusipirko vilas Palm Byče ir Long Ailende bei Pietų Prancūzijoje. Kadangi sniego kamuolio sistemos funkcionavimui užtikrinti reikėjo vis daugiau pinigų, jis patraukė į Europą ir Aziją. Čia suviliojo tokius galiūnus kaip „Banco Santander“, Karališkąjį Škotijos banką ir HSBC. B.Madoffui pravertė jo, kaip elektroninės akcijų prekybos pradininko, kuris sukūrė „Nasdaq“ technologijos biržą ir vienu metu net jai vadovavo, patirtis. 1999 metų apklausos duomenimis, B.Madoffas buvo labiausiai gerbiamas Volstryto vadybininkas, aplenkęs net George'ą Sorosą. Šis žmogus valdė Niujorko žydų Yeshivos universiteto turtą ir buvo biržų priežiūros institucijos SEC (Securities and Exchange Commission) patariamosios tarybos narys (vėliau SEC tyrė jo veiklą).
B.Madoffui dirbo ir jo brolis Peteris, sūnūs Andrew ir Markas, dukterėčia Shane Madoff. Shane ištekėjo už SEC advokato, kuris buvo įgaliotas tirti B.Madoffo sandorius.
Aferą atskleidė finansų krizė
Dabar aiškėja, kad SEC jau seniai galėjo demaskuoti B.Madoffo darbelius. 2000 metais ji gavo indėlių analitiko Harry Marcopoloso, kuris buvo paprašytas įvertinti B.Madoffo sėkmės strategiją, skundą. H.Marcopolosas pamėgino kopijuoti šią strategiją ir greitai įsitikino, jog toks pelnas neįmanomas. Savo kolegoms jis tuomet pareiškė, kad „tai tikriausia sniego kamuolio sistema“. Analitikas pranešė SEC, bet gavo atsakymą, jog dokumentai dingo. Po dvejų metų H.Marcopolosas mėgino dar kartą perspėti SEC, paskui – 2005-aisiais ir net 2008-ųjų balandį pranešė jai apie „30 mlrd. dolerių investicinių fondų apgavystę Niujorke“.
Konsultacinė firma „Aksia“ taip pat patarė savo klientams vengti B.Madoffo. „Aksia“ išsiaiškino, kad jo ekonominės kontrolės organizaciją „Friehling & Horowitz“ sudaro įtartina trijų asmenų komanda: sekretorė, buhalteris ir Floridoje gyvenantis 80-metis senukas. Tačiau B.Madoffo aferą atskleidė ne finansų kontrolieriai ar investuotojai, o krizė. Dauguma investuotojų prarado savo lėšas akcijų rinkoje, todėl kreipėsi pinigų į geriausius fondus.
FTB duomenimis, gruodžio 9 dieną B.Madoffas prisipažino sūnums, kad jis žlugo ir nieko neturįs, kad viskas buvo tik „didelė apgavystė“ ir kad jau seniai yra nemokus. Vienas sūnų apie tai pranešė FTB.
Dabar B.Madoffas tvirtina viską daręs pats, bet tardytojai spėja, jog buvo ir kitų asmenų. Manoma, sukčius iš anksto suplanavo prisipažinimą, kad galėtų paslėpti kuo daugiau pinigų. Nežinia, ar B.Madoffas tiesiog prarado milijardus, ar juos iššvaistė, ar kur nors saugiai padėjo. Aišku tik tai, kad pinigų nėra.
Dabar B.Madoffui gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė ir 5 mln. dolerių bauda. Generalinė prokuratūra ketina atšaukti tardytojus, dirbančius kovos su teroru ir kitose srityse, bei pavesti jiems ištirti didžiausią JAV finansų aferą. Teisingumo ministerija įsteigė 40 ypatingųjų skyrių, kai paaiškėjo, kad Amerikos pamatus gali sugriauti ne narkotikų prekeivių nusikalstamumas ar islamo terorizmas, bet negausaus turtingojo Niujorko Volstryto elito machinacijos.
