18 tūkst. žiūrovų visos koridos metu plojo ir šaukė „Laisvė!“.
Kai paskutinėje veikiančioje Barselonos arenoje, kuri buvo atidaryta 1914 m. ir kurioje per paskutinę koridą nebuvo nė vienos laisvos vietos, 28-erių metų katalonas, uolus šios šimtmečių tradicijos gynėjas Serafinas Marinas nudūrė paskutinį bulių, minia visus tris matadorus aidint plojimams išnešė ant pečių.
„Tokiam miestui kaip Barselona uždaryti šią areną yra lyg išmesti Picasso paveikslą į šiukšlių dėžę“, – prieš užimdamas savo vietą arenoje sakė 68 metų Cristobalis, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės.
Ispanijos šiaurės rytuose esančios Katalonijos regioninis parlamentas 2010 m. liepą balsavo už tai, kad nuo 2012 m. sausio 1-osios korida būtų uždrausta. Prieš tai gyvūnų teisių organizacijos surinko 180 tūkst. parašų po peticija, kuria buvo reikalaujama tokių debatų.
Tai pirmasis regionas pagrindinėje Ispanijos teritorijoje, uždraudęs šią tradiciją. Nors toks žingsnis visoje šalyje pakurstė debatus dėl koridos, kol kas yra nedaug ženklų, kad kuris nors kitas šalies regionas paseks Katalonijos pavyzdžiu.
Ispanijai priklausančios Kanarų salos koridą uždraudė 1991-aisiais.
S.Marinas ir kiti draudimo kritikai sako, kad šis žingsnis lygiai tiek pat susijęs su Katalonija, kuri turi savo kalbą ir kur daugelis siekia nepriklausomybės nuo Ispanijos, kiek ir su gyvūnų teisių klausimu.
Kritikai pažymi, kad kiti festivaliai, tarp jų – tas, kurio metu gatvėmis vejamas bulius, prie kurio ragų pritvirtinti liepsnojantys deglai, išliks.
S.Marinas, kuris arenoje buvo su Katalonijos vėliavos pelerina, sakė, jog ir toliau dalyvaus koridose kituose Ispanijos regionuose ir Prancūzijoje.
„Dėl to jaučiuosi blogai, liūdžiu. Jie atima visą tavo praeitį ir dalį ateities. Man buvo uždrausta dirbti pagal savo profesiją“, – prieš koridą žurnalistams sakė S.Marinas.
Bilietai į paskutinę koridą arenoje „La Monumental“ kainavo nuo 24 iki 135 eurų, bet spekuliantai prie arenos prieš fiestos pradžią juos siūlė už šešis kartus didesnę kainą.
Pirmasis į areną įžengęs matadoras buvo 48 metų Juanas Mora, kuris vilkėjo žalios ir aukso spalvų kostiumą. Po jo pasirodė legendinis 36 metų matadoras Jose Tomasas, kuris kaip protesto dėl koridos uždraudimo ženklą vilkėjo juodus drabužius.
S.Marinas pasirodė paskutinis – taip išsipildė jo noras įeiti į istoriją kaip matadorui, nudūrusiam paskutinį bulių arenoje „La Monumental“.
„Laimėjome mūšį, bet ne karą. Toliau kovosime dėl gyvūnų teisių Ispanijoje, Katalonijoje ir visur kitur“, – sakė Helena Escoda iš organizacijos „Prou“, kurios pavadinimas katalonų kalba reiškia „gana“.
Koridos tradicijos Katalonijoje yra labai senos, siekia XVI amžių, bet dabar šiame regione, kaip ir visoje Ispanijoje, jos populiarumas mažėja.
2008 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 22,5 proc. katalonų domisi šia tradicija.
Barselonoje, antrajame pagal dydį Ispanijos mieste, vienu metu buvo net trys arenos koridoms. Tačiau „La Monumental“, kuri jau buvo likusi vienintelė veikianti, per visus 2010 m. buvo surengta tik 18 kovų.
Nors koridos vyksta visoje šalyje, ištikimiausi jos gerbėjai gyvena Madride ir pietiniame Andalūzijos regione, kuris yra svarbiausias šių kovų centras.
Tačiau koridos gerbėjai Katalonijoje vilties dar neprarado: jie viliasi rasti 500 tūkst. rėmėjų ir pateikti savo pačių peticiją nacionaliniam parlamentui, kad korida būtų pripažinta kultūrine vertybe.
Jeigu jiems pavyks tai padaryti iki šių metų pabaigos, draudimas galbūt galėtų ir neįsigalioti. „Šiuo metu parašų rinkimas einasi lėčiau nei norėtume“, – pripažino koridos bulių augintojų sąjungos vadovas Carlosas Nunezas.
