Kaip rašo „Bloomberg“, visa tai gali suteikti galimybę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Visų pirma, karinės pagalbos trūkumas gali priversti Ukrainą sutikti su taikos derybomis iš silpnesniojo pozicijos. Tačiau blogiausiu atveju okupacinė kariuomenė gali pralaužti Ukrainos gynybą, ir tada Kremlius apskritai neturės pagrindo derėtis.
Kaip minėta, tokios prognozės labai gąsdina Rytų Europos valstybių vadovus. Jie įsitikinę, kad Rusija pergalės atveju nesustos prie Ukrainos sienų. Tuo pat metu Vakaruose yra jėgų, kurios šio pavojaus nesupranta.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pabrėžė, kad kai kurie sąjungininkai nepakankamai rimtai žiūri į gynybą. Kartu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridūrė, kad lėtas ginklų tiekimas gali priversti Ukrainą derėtis.
„Man kelia susirūpinimą mūsų kolektyvinis gebėjimas prisidėti prie pergalės, kai matau, kad nepristatomi nauji tankai, naujos raketų sistemos ir net amunicija“, – piktinosi jis.
Kaip priduriama, kitą savaitę JAV Kongresas atnaujins pastangas priimti pagalbos paketą Ukrainai. Kalbama apie 61 mlrd. JAV dolerių, kuriuos nori skirti prezidentas Joe Bidenas. Jis ir jo šalininkai tikisi, kad įstatymų leidėjai paketą patvirtins iki 2023 m. pabaigos.
Kitas pavojus – fronto išplėtimas Izraelyje. Žurnalistų teigimu, tuomet Jungtinės Valstijos būtų priverstos perduoti artilerijos amuniciją ir savo sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose.
Neįvardytas ES diplomatas sakė esąs susirūpinęs, kad ilgalaikės pagalbos ginkluotei nebuvimas suteiks V.Putinui svertų. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad susitarimai su Rusija nėra alternatyva, o paliaubos gali tik sustiprinti Maskvą.
„Mes tiesiog turime toliau dirbti prie ilgalaikės arba struktūrinės paramos Ukrainai sistemos, suprasdami, kad Rusija tuo pat metu taip pat mobilizuoja savo ekonomiką, pajėgas ir yra pasirengusi ilgalaikėms pastangoms“, – aiškino jis.
Karinė pagalba Ukrainai
Neseniai Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenka pareiškė, kad Rusija yra pasiryžusi kovoti „tiek, kiek reikės“. Jo nuomone, karas perėjo į sekinimo stadiją.
Tuo pat metu, naujausių apklausų duomenimis, beveik pusė JAV piliečių mano, kad šalis skiria per daug lėšų pagalbai Ukrainai.
„ABC News“ duomenimis, nuo karo pradžios Izraelyje šovinių tiekimas Ukrainai sumažėjo trečdaliu.
Taip pat žinoma, kad ES gali nepajėgti iki kovo mėnesio aprūpinti Ukrainą žadėtu milijonu sviedinių.
