Mariupolyje rusų okupantai nužudė savo vadą: Generalinis štabas atskleidė detales

Lapkričio 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko pakeitimus Ukrainos nacionalinės gvardijos vadovybėje, atleisdamas keturis Nacionalinės gvardijos vado pavaduotojus ir paskirdamas tris naujus.

Atitinkami dekretai buvo paskelbti valstybės vadovo interneto svetainėje.

V.Zelenskis Iš Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pirmojo pavaduotojo pareigų atleido Vladimirą Kondratiuką, taip pat Aleksandrą Naboką, Olegą Sachoną ir Nikolajų Mykolenką.

Prezidentas paskyrė Vadimą Gladkovą, taip pat Aleksandrą Belousą ir Aleksejų Osipenką.

Okupuotame Mariupolyje okupantai kaliniai nužudė savo vadą. Tam buvo kelios priežastys, rašo UNIAN.

Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime, okupantai iš belaisvių tarpo susidorojo su savo vadu dėl jo nuolatinių grasinimų, patyčių ir kitų okupantų žudymo.

Be to, Kupjansko kryptimi kai kurie okupantai skundžiasi nuolatiniais gyvosios jėgos nuostoliais dėl nesėkmingų puolamųjų veiksmų ir pareiškia nenorintys jų vykdyti ateityje.

„Verbuojamųjų „kokybė“ itin prasta – tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, turintys problemų dėl alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų ir pan. Tarp Rusijos okupacinių pajėgų karių vyrauja nuomonė, kad vadovybė sąmoningai siunčia juos į „mėsiškus“ išpuolius, nesiskaitydama su nuostoliais“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Svatovskio kryptimi nepatenkinamai užtikrinamas okupantų dalinių logistinis aprūpinimas. Vieno iš Rusijos Federacijos dalinių kariai praneša apie prastą aprūpinimą žieminiais drabužiais, maistu, vandeniu ir kt.

Avdijivkos kryptimi šiandien gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 30 priešo atakų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, informuodamas apie operatyvinę situaciją su Rusijos invazija.

Pažymima, kad nuo dienos pradžios įvairiose kryptyse iš viso įvyko 68 kariniai susirėmimai.

„Avdijivkos kryptimi priešas, remiamas aviacijos, vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas, gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 30 atakų“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Kupjansko kryptimi priešas vykdė puolamąsias operacijas Sinkovkos, Petropavlovkos vietovėse Charkivo srityje ir Stelmachovkos vietovėje Luhansko srityje, kur Gynybos pajėgos atrėmė 13 atakų.

Bachmuto kryptimi Ukrainos kariai atrėmė 10 užpuolikų atakų.

Marijinkos kryptimi užpuolikai, remiami aviacijos, vykdė nesėkmingas puolimo operacijas Marijinkos ir Novomichailovkos vietovėse Donecko srityje, kur gynybos pajėgos atrėmė 9 atakas. 

Priešas nevykdė puolamųjų (šturmo) operacijų Limanskio ir Šachtarsko kryptimis. 

Zaporižios kryptimi priešas 5 kartus nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas.

„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi, puolamuosius (šturmo) veiksmus Bachmuto kryptimi, darydamos okupacinėms pajėgoms nuostolių gyvosios jėgos ir technikos pavidalu, alindamos priešą visoje fronto linijoje. Gynybos pajėgos toliau laikosi pozicijose kairiajame Dniepro krante, Chersono srityje. Jos ir toliau daro priešui nuostolių ugnimi“, – pažymi Generalinis štabas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad sprendimo pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą priėmimas gali užtrukti ilgiau nei reikia.

Pasak UNIAN korespondento, E.Rinkevičius tai pasakė Kyjive per spaudos konferenciją su Volodymyru Zelenskiu.

E.Rinkevičius pažymėjo, kad kartkartėmis tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO tęsiasi sunkios diskusijos įvairiais klausimais. O kalbant apie Ukrainą, tokios diskusijos užtrunka ilgiau nei būtina, ypač kai Ukrainai skubiai reikia patenkinti įvairius poreikius. Visų pirma tai susiję su Europos Komisijos pasiūlymo dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai per ateinančius ketverius metus patvirtinimu, taip pat su derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžia.

„Scanpix“ nuotr./Edgaras Rinkevičius

„Kartais tam reikia daug pastangų, kantrybės ir laiko. Ir, deja, tam tikra prasme kartais labai erzina, kad, suprantant, kaip mums visiems be galo svarbu greitai priimti sprendimą ir kokios pagalbos dabar reikia Ukrainai, reikia laiko ir politinės pagalbos, procesas yra gana ilgas“, – pažymėjo A.Rinkevičius.

Kartu, anot jo, kad ir kiek laiko užtruktų svarbių klausimų svarstymas, galiausiai sprendimai yra priimami.

„Esu gana optimistiškai nusiteikęs, kad taip, tai užtruks, reikės ilgesnių diskusijų, gali tekti ieškoti tam tikrų kompromisų, tačiau vienybė bus išsaugota. Mes sugebėsime patvirtinti visus svarbius sprendimus ne tik dėl paramos Ukrainai, bet ir dėl derybų dėl narystės“, – įsitikinęs jis.

Jis taip pat pripažįsta, kad gali tekti daugiau bendrauti su Ukraina, kad būtų rasti sprendimai dėl atskiroms ES valstybėms narėms rūpimų klausimų.

E.Rinkevičius pažymėjo, kad sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES patartina patvirtinti gruodžio mėnesį, o ne vasario ar kovo mėnesį. 

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pranešė, kad Ukraina iš Kanados vyriausybės gaus 11 tūkst. automatų ir 9 mln. šaudmenų, skirtų karui su Rusija.

Apie ginklų perdavimą pareigūnas pranešė per bendrą brifingą su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu lapkričio 24 d. 

„Skelbiu, kad Kanada perduoda Ukrainai daugiau kaip 11 tūkst. automatų ir daugiau kaip 9 mln. šaudmenų“, – sakė J.Trudeau.

Pasak Kanados vyriausybės vadovo, Rusijos kariuomenė ir toliau kariauja prieš ukrainiečius, todėl Ukrainai ir toliau reikės sąjungininkų paramos, kad galėtų apsiginti.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad daugiau kaip 13 tūkst. ukrainiečių grįžo į savo šalį per vienintelį veikiantį sienos perėjimo punktą su Rusija, kuris buvo atidarytas vasarą.

Tūkstančiai ukrainiečių, bėgdami nuo beveik dvejus metus trunkančių žiaurių kovų, keliavo į Rusijos teritoriją, tačiau nuo liepos, kai Maskva atidarė pasienio su Rusija punktą, ukrainiečiai šiuo maršrutu pradėjo grįžti į Ukrainos teritoriją per Sumų sritį. 

„Iš Rusijos Federacijos teritorijos per humanitarinį koridorių Sumų srityje į Ukrainą grįžo daugiau kaip 13 500 ukrainiečių“, – pranešė Ukrainos ministerija, atsakinga už okupuotas teritorijas.

Į šį skaičių įeina 1 653 vaikai ir 131 riboto judumo asmuo, teigiama pranešime.

Jame priduriama, kad ten atidarytas priėmimo centras ir rengiamasi įrengti prieglaudą, kurioje galėtų apsistoti iki 150 žmonių.

Maskva taip pat kaltinama prievarta perkėlusi tūkstančius ukrainiečių į Rusijos teritoriją.

Kyjivas teigia apskaičiavęs, kad apie 20 000 vaikų buvo išvežti į Rusiją po to, kai 2022 metų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją. 

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiemet yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad sulaikė vietos pareigūną, kuris bendradarbiavo su Rusijos pajėgomis ir įskundė savo tėvą.

Kyjivas vykdo intensyvų susidorojimą su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų šalies rytuose ir pietuose, kurie, jo teigimu, pritarė Rusijai ir bendradarbiavo su ja po jos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį.

SBU penktadienį pranešė, kad sulaikė neįvardytą buvusį vietos valdžios pareigūną iš pietinės Chersono srities, kuris, jos teigimu, buvo „vienas pirmųjų, pasiūliusių okupantams pagalbą jų kare prieš Ukrainą“.

SBU teigė, kad pareigūnas išdavė kelių vietinių pasipriešinimo grupių narių, įskaitant savo paties tėvą, vardus, pavardes ir adresus.

Buvusiam pareigūnui gresia kalėjimas iki gyvos galvos

„Tėvas, patriotas, buvo nugabentas į vietinę Rusijos kankinimų kamerą, kur buvo kankinamas įvairiais būdais, siekiant įtikinti jį bendradarbiauti“, – teigė SBU.

Ji teigė, kad buvusiam pareigūnui gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei jis bus nuteistas dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir kolaboravimu.

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukraina iškėlė daugiau kaip 6 600 baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su konfliktu Ukrainoje susijusių nusikaltimų.

123RF.com nuotr./Kalėjimo grotos

JAV ir Vokietija parengė strategiją, kaip įtikinti Ukrainą surengti taikos derybas su Rusija nedarant tiesioginio diplomatinio spaudimo Kyjivui. Apie tai laikraščiui „Bild“ pranešė šaltiniai Vokietijos vyriausybės sluoksniuose.

Teigiama, kad sąjungininkės nori pastatyti Ukrainą į „strategiškai palankią derybinę poziciją“, iš kurios Kyjivas turėtų derėtis su Maskva dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.

„Baltieji rūmai ir [Olafo Scholzo] biuras koordinuoja šį klausimą“, – žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės pareigūnai.

Pabrėžiama, kad Vašingtonas ir Berlynas neketina tiesiogiai įtikinėti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pradėti derybas. Būdamos dvi pagrindinės ginklų tiekėjos Ukrainai, JAV ir Vokietija nusprendė pasinaudoti būtent šiuo svertu savo tikslui pasiekti.

Šaltinių teigimu, Ukrainai bus tiekiami būtent tokie ginklai ir būtent tokiais kiekiais, kad Ukrainos pajėgos galėtų išlaikyti dabartinį frontą, tačiau be galimybės išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas.

„Pats V.Zelenskis turi suvokti, kad taip toliau tęstis negali. Be jokių raginimų iš išorės. Jis turi savo noru nueiti pas savo žmones ir paaiškinti, kad būtina derėtis“, – aiškino Vokietijos vyriausybės šaltinis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Ukraina stumiama į derybas su Rusija

Pastarąsias kelias savaites Vakarai siunčia vis daugiau signalų, kurie gali būti interpretuojami kaip švelnus spaudimas Ukrainai pradėti derybas su Rusija.

Pavyzdžiui, buvęs NATO vadas Jamesas Stavridis neseniai pasiūlė Ukrainai „korėjietišką scenarijų“ kaip išeitį iš karo. Šį scenarijų jis pavadino „Žemė už taiką“. Jo nuomone, kuo greičiau Ukraina pasieks taiką, tuo greičiau prasidės atsigavimas, kuriame ukrainiečiai aplenks rusus ekonomiškai.

Kaip rašo „Bloomberg“, Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai vilkinimas iš tiesų gali priversti Ukrainą sutikti su taikos derybomis iš silpnesniojo pozicijos. Tačiau blogiausiu atveju okupacinė kariuomenė galėtų pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą, ir tada Kremlius apskritai neturėtų pagrindo derėtis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo penktadienį pareiškė, kad didelis migrantų srautas per Rusiją turi būti nutrauktas, pranešė „Reuters“.

„Norime pasiųsti aiškią žinią Rusijai: Tai turi liautis“, – sakė P.Orpo. „Tai hibridinių išpuolių ir nacionalinio saugumo klausimas“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Petteri Orpo

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžė, kad „Nyderlandai palaiko Ukrainos žmones“.

Kadenciją baigiančioje Nyderlandų vyriausybėje gynybos ministrės pareigas einanti Kajsa Ollongren sakė, kad tikisi, jog karinė parama Ukrainai bus tęsiama, praneša „Reuters“.

Šią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose daugiausia balsų laimėjo Geerto Vilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (PVV).

K.Ollongren šiandien sakė, kad „Nyderlanduose plačiai remiama mūsų pagalba Ukrainai“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./NATO ceremonija Rukloje

Ji pridūrė: „Tikiuosi ir tikiuosi, kad tai nepasikeis ir naujajame parlamente. Tačiau PVV dabar yra didžiausia partija, o jie niekada nebuvo entuziastingai nusiteikę dėl paramos Ukrainai. Kartais jie netgi buvo prorusiški. Todėl man tai kelia nerimą“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis priimtų sprendimą dėl išimties tvarka Rusijoje gyvenančiai balerinai Ilzei Liepai suteiktos Lietuvos pilietybės netekimo.

Lietuvos institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijai, pažymima Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Pilietybės atėmimo procedūrą VRM nurodymu pradėjęs Migracijos departamentas gavo VSD atsakymą, kad  I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų.

„Tokiu būdu I. Liepa išreiškia akivaizdų palaikymą Rusijos Federacijos vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams ir agresyviai užsienio politikai, keliančiai grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – sakoma pranešime.

VSD taip pat nurodo, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, I. Liepos pasisakymai ir viešai skelbiama informacija socialiniuose tinkluose stiprina Rusijos režimo galias, kadangi padeda plėtoti Rusijos kaip „pasaulio išgelbėtojos“ naratyvą, niekina Vakarų pasaulį bei jo vertybes ir pabrėžtinai iškelia Rusijos kultūros viršenybę virš Vakarų pasaulio, o tai visiškai atitinka Kremliaus skleidžiamą propagandą.

Migracijos departamento vertinimu, savo viešuose pasisakymuose I. Liepa save laiko tik Rusijos piliete ir savo ištikimybę deklaruoja vienai šaliai – Rusijai.

Pasak VRM, I. Liepa savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos Lietuvai ir bendradarbiaudama su Lietuvos valstybei priešišku režimu diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda anksčiau teigė laukiantis atitinkamo Vidaus reikalų ministerijos kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

BNS nuotr./Ilzė Liepa

Prancūzija tikisi, kad Pekinas atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, penktadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovė. 

„Tikimės Kinijos pareigūnų budrumo, kad joks darinys Kinijoje (...) tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie neteisėtų Rusijos karo veiksmų“, – spaudos konferencijoje Pekine po derybų su kolega Wang Yi (Vang I) sakė užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.

Ji penktadienį Pekine susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu (Li Čiangu) ir užsienio reikalų ministru Wang Yi aptarti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karo ir Prancūzijos bei Kinijos bendrų interesų.

Kinija atsisako pasmerkti Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą ir plečia savo ekonominį, diplomatinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskva.

JAV sako, kad kinų kompanijos padeda Rusijos invazijai į Ukrainą, ir ragina Pekiną dėl to imtis priemonių.

C. Colonna penktadienį sakė neabejojanti Kinijos galimybėmis deklaruoti visišką pagarbą pagrindiniams Jungtinių Tautų chartijos principams.

„Dėl didelių krizių norime bendradarbiauti su Kinija, kad pateiktume atsakymus į Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakė ji.

„Bendradarbiavimas su Kinija yra būtinas siekiant paskatinti teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią tarptautinę teisę“, – pridūrė prancūzų ministrė.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos pergalė yra egzistencinis klausimas ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Vakarams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, dalyvaujantis 29-ojoje Baltijos Taryboje.

„2024 metais ir toliau privalėsime daug laiko ir pastangų skirti krizėms suvaldyti, jų pasekmių ir padarinių prevencijai. Bet galimi ir blogesni scenarijai, kurie gali tiesiogiai paveikti Baltijos valstybių saugumą. Šiandien jie nebeatrodo nerealūs“, – Taline kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Šią akimirką taisyklėmis grįsta tvarka yra ginama Ukrainoje. Todėl Ukrainos pergalė – egzistencinis klausimas ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Vakarams, o mūsų parama kovojančiai Ukrainai yra svarbiausias prioritetas artimiausiu laikotarpiu“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad karo nuovargio ženklai vis ryškesni Vakarų laikysenoje. 

„Vis dėlto karo nuovargis – taikoje gyvenančių visuomenių fenomenas. Jei karo nuovargis užvaldytų Ukrainą, ji liautųsi egzistavusi. Turime kovoti su tuo – Vakarai turi pakankamai struktūrinės galios, kad suteiktų Ukrainai reikiamą paramą pergalei pasiekti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, nemažiau aktualus klausimas, kokioje Europoje gyvensime po karo.

„Vakarų sostinėse diskusijos apie ateities saugumo architektūrą jau vyksta, tegul šią akimirką ne rampų šviesoje, svarbu, kad Baltijos šalių balsas būtų aiškiai girdimas, nes išaušus dienai X mes pirmieji susidursime su Rusija“, – teigė G. Landsbergis.  

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybų perimtais pranešimais, Rusijos ir Kinijos verslo vadovai, turintys ryšių su vyriausybėmis, slapta aptarinėja planus statyti povandeninį tunelį, jungiantį Rusiją su Krymu, tikėdamiesi sukurti transporto maršrutą, kuris būtų apsaugotas nuo Ukrainos atakų, skelbia JAV dienraštis „The Washington Post“.

Derybas, per kurias buvo surengti susitikimai spalio pabaigoje, paskatino didėjantis Rusijos susirūpinimas dėl 18 km ilgio tilto per Kerčės sąsiaurį saugumo. Šis tiltas buvo pagrindinė Rusijos kariuomenės logistikos linija, bet Ukraina du kartus jį bombardavo ir jis tebėra pažeidžiamas karo taikinys.

Šaltiniai pasidalijo perimtais elektroniniais laiškais su laikraščiu „The Washington Post“, kad atskleistų projektą ir galimą Kinijos dalyvavimą. Elektroninius laiškus patvirtino „The Washington Post“ atskirai gauta informacija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas per Kerčės sąsiaurį

Nei Kinijos pareigūnai, nei projekte minėtų Kinijos ir Rusijos bendrovių atstovai į prašymus pakomentuoti neatsakė. 

Tarp nutekintuose elektroniniuose laiškuose atskleistų faktų – Kinijos ir Rusijos bendrovių vadovų susirašinėjimas, kuriame teigiama, kad susitikimai dėl siūlomo projekto esą jau įvyko.

Viename iš tokių elektroninių laiškų pažymima, kad valstybinė Kinijos geležinkelių statybos korporacija CRCC yra „pasirengusi užtikrinti bet kokio sudėtingumo geležinkelių ir kelių statybos projektų įgyvendinimą Krymo regione“.

Elektroninių laiškų pobūdis atspindi, kaip stipriai Kinija stengiasi išlaikyti siūlomo projekto slaptumą, nes keliuose perimtuose pranešimuose teigiama, kad CRCC pavadinimas turi būti užslaptintas visuose dokumentuose ir kad ji dalyvaus tik „griežtai užtikrinus visišką konfidencialumą“.

Vis dėlto JAV pareigūnai, su kuriais kalbėjosi „The Washington Post“, buvo nustebę, kad Kinija galimai norėtų svarstyti galimybę dalyvauti tokiame rizikingame projekte.

Be to, kad bet kuriai tunelio projekte dalyvaujančiai bendrovei gali būti taikomos sankcijos, jai taip pat grėstų Ukrainos kariuomenės smūgiai. Nelegaliai pastatytam Kerčės tiltui, jungiančiam okupuotą Krymą su Rusija, jau ne kartą buvo suduotas smūgis.

Ukrainos saugumo tarnyba pripažino liepos 17 d. įvykdytą išpuolį prieš tiltą, kurio metu buvo apgadintos kelio atkarpos.

Povandeninis tunelis būtų mažiau pažeidžiamas, todėl būtų patvaresnė jungtis.

Pasiūlymas sukurti povandeninį tunelį, jei tai tiesa, parodo, kokio masto yra Rusijos susirūpinimas dėl tilto saugumo.

Kaip laikraščiui „The Washington Post“ sakė inžinierius, projektas kainuotų mažiausiai 5 mlrd. JAV dolerių, o jo įgyvendinimas truktų kelerius metus. Pažangesnius statybos metodus, susijusius su gilinimo darbus atliekančiais laivais, būtų sunku taikyti dėl saugumo sumetimų. Be to, projektą nuolat saugotų Rusijos kariuomenė.

Projekto trukmė rodo, kad Rusija greičiausiai atsižvelgia į tai, jog Ukrainos grėsmės Krymui greičiausiai egzistuos artimiausioje ateityje. Net jei tunelis būtų pradėtas statyti nedelsiant, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu jis pagelbėtų Rusijos karo veiksmams.

„Reuters“/„Scanpix“/Kerčės tiltas Kryme

Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tai vertinant, anot jo, Lietuva privalo pabusti iš „malonaus taikos sąstingio“ ir skubiai imtis veiksmų stiprinti savo gynybą.

Derybų laukia Maskva

„Reikia kalbėti atvirai. To, kas buvo suteikta Ukrainai, gali neužtekti laimėti karą. Taip, gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu eskalacijos į Vakarus bus išvengta, bet Ukrainai atkovoti okupuotas teritorijas paprasčiausiai bus per mažai“, – teigė jis penktadienį naujienų portaluose paskelbtame komentare.

„Šiandien nėra ir mažiausios abejonės, jog Maskva gal net tvirčiau nei prieš metus viliasi, kad ateis diena, kai Ukrainai teks derėtis. Net jei jie tai darytų ne savo pasirinkimu, o tik dėl per mažos Vakarų paramos. Ir taip, tai bus Putino pergalė. Ir taip, tai bus diena, nuo kurios pradėsime skaičiuoti laiką iki kito karo. Rusijos karo prieš kitą kaimyną“, – tvirtina G. Landsbergis.

Anot jo, krizėms išplitus plačiau po pasaulį, Vakarų valstybėms pasidarė vis sunkiau išlaikyti net ir tą dėmesį, kurį skyrė Ukrainai nuo karo pradžios 2022 metų vasarį. Kaip dar vieną grėsmę ministras nurodė JAV stiprėjančią izoliacinę kryptį, kuri gali laimėti.

„Jau dabar girdime svarstymus apie potencialiai galinčią keistis NATO ar bent jau JAV rolę joje. Visą tai turėtų mažų mažiausiai paskatinti diskusiją – ar darome pakankamai. Ar ruošiamės visiems scenarijams“, – rašo G. Landsbergis.

Jo teigimu, šiandien būtina ruoštis blogiausiems scenarijams.

Apie tai plačiau skaitykite ČIA.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį lankosi Kyjive, kur pagerbė žuvusiųjų ginant Ukrainą nuo Rusijos atminimą.

„Pirmojo sustojimo Kyjive metu šiandien pagerbiau vyrus ir moteris, kurie paaukojo savo gyvybes gindami svarbiausias tautos teises: egzistuoti ir gyventi laisvėje“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė I. Šimonytė.

„Jie gyvybes paaukojo ir gindami visus mus. Vienintelis būdas pasiekti tvarią ir teisingą taiką yra padėti Ukrainai kaip galima greičiau laimėti, atgauti pilną teritorinį vientisumą, atkurti tarptautinį teisingumą ir atsistatyti stipresnei“, – pridūrė premjerė.

Premjerės vizitas Kyjive numatytas penktadienį ir šeštadienį. Anksčiau ji sakė planuojanti susitikti su Ukrainos vadovais ir dalyvauti iniciatyvos „Ukrainos grūdai“ renginyje.

Ukrainos sostinėje premjerė taip pat susitiks su Ukrainos valstybės vadovais, Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Baltistikos centro bendruomene, dalyvaus Holodomorų aukų pagerbimo ceremonijoje.

I. Šimonytė Kyjive. Nuotrauka iš premjerės socialinio tinklo „X“ paskyros.

Rusijos pajėgos iš visų pusių atakuoja nuniokotą Rytų Ukrainos Avdijivkos miestą ir sistemingai apšaudo jo centrą, penktadienį pranešė miesto meras.

Pramoninis miestas, esantis netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, jau daugiau nei mėnesį patiria įnirtingą puolimą.

„Prasidėjo trečioji [atakų] banga. Jie puola iš visų pusių, iš pietų ir šiaurės flangų, kaip ir anksčiau. Jie puola pramoninę zoną“, – sakė meras Vitalijus Barabašas.

Nuo 2014-ųjų ties fronto linija esantis miestas priklauso Donecko sričiai, kurią Kremlius teigia aneksavęs kartu su trimis kitais Ukrainos regionais.

„Jie puola iš visų pusių, naudoja daug pėstininkų. Mašinos nuvažiavo į pramoninę zoną, nes asfalto danga leidžia tai daryti“, – valstybinei žiniasklaidai teigė V.Barabašas. 

Pasak jo, Rusijos pajėgos Avdijivką apšaudo valdomosiomis aviacinėmis bombomis ir kasetiniais šaudmenimis, o per dieną suduodama nuo 30 iki 40 masinių smūgių.

Anot mero, mieste liko 1 431 žmogus iš maždaug 30 tūkst. prieškario gyventojų. V.Barabašas pridūrė, kad per pastarąją savaitę buvo evakuoti 102 asmenys. 

Šis miestas, dabar jau iš esmės sugriautas dėl apšaudymų, yra tapęs Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Avdijivkos

„Rusų pasirinkta taktika įsikabinti į vieną miestą ir mėginti jį apsupti kainuoja daug aukų, bet Kremlius jų neskaičiuoja“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.

Pasak jo, ketvirtadienis buvo sunki diena fronte. Rusijos pajėgos išlaikė tokį patį stiprų spaudimą Avdijivkoje. Rusai puolė įvairiose vietose, taip mėgindami išvesti iš pusiausvyros besiginančius ukrainiečius. Tuo pačiu buvo puldinėjama ir Kupjansko bei Bachmuto rajonuose. Yra šiokių tokių pasiekimų, bet kol kas jie nėra kritiški, sako ekspertas. Dideli abiejų pusių nuostoliai.

„Kartais pasijunta visiškas déjà vu, nes pranešimai iš Avdijivkos pradeda priminti pranešimus iš Bachmuto ir Soledaro. Rusų pasirinkta taktika įsikabinti į vieną miestą ir mėginti jį apsupti kainuoja daug aukų, bet Kremlius jų neskaičiuoja. Kai tik pablogėja orai ir sumažėja ukrainiečių manevro pajėgomis ir aprūpinimo galimybės, rusai įgauna pranašumą, sustiprintą artilerijos ugnimi ir bombardavimais“, – pastebi E.Papečkys.

Pasak jo, kol kas ukrainiečiai čia ginasi sėkmingai, nors ir labai sunkiuose mūšiuose. Ar Avdijivka taps antru Bachmutu? Visko gali būti, jeigu ukrainiečiai nesuras priešnuodžių tokiai taktikai. Tiesa, tokios puolamosios operacijos rusus labai išsekina, ir nelieka galimybės išvystyti puolimą į gylį. Tikėkimės, kad Ukrainos pajėgos Avdijivką apgins, sako karybos ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

P.Kyrylenkos telegram kanalo nuotr./Karas Ukrainoje. Avdijivka

Per pastaruosius metus fronto linija Ukrainoje beveik nepasikeitė, Europos sąjungininkai pradėjo susidurti su amunicijos tiekimo problemomis, o JAV jaučia politinį nuovargį nuo karo.

Kaip rašo „Bloomberg“, visa tai gali suteikti galimybę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Visų pirma, karinės pagalbos trūkumas gali priversti Ukrainą sutikti su taikos derybomis iš silpnesniojo pozicijos. Tačiau blogiausiu atveju okupacinė kariuomenė gali pralaužti Ukrainos gynybą, ir tada Kremlius apskritai neturės pagrindo derėtis.

Kaip minėta, tokios prognozės labai gąsdina Rytų Europos valstybių vadovus. Jie įsitikinę, kad Rusija pergalės atveju nesustos prie Ukrainos sienų. Tuo pat metu Vakaruose yra jėgų, kurios šio pavojaus nesupranta.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pabrėžė, kad kai kurie sąjungininkai nepakankamai rimtai žiūri į gynybą. Kartu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridūrė, kad lėtas ginklų tiekimas gali priversti Ukrainą derėtis.

„Man kelia susirūpinimą mūsų kolektyvinis gebėjimas prisidėti prie pergalės, kai matau, kad nepristatomi nauji tankai, naujos raketų sistemos ir net amunicija“, – piktinosi jis.

Kaip priduriama, kitą savaitę JAV Kongresas atnaujins pastangas priimti pagalbos paketą Ukrainai. Kalbama apie 61 mlrd. JAV dolerių, kuriuos nori skirti prezidentas Joe Bidenas. Jis ir jo šalininkai tikisi, kad įstatymų leidėjai paketą patvirtins iki 2023 m. pabaigos.

Kitas pavojus – fronto išplėtimas Izraelyje. Žurnalistų teigimu, tuomet Jungtinės Valstijos būtų priverstos perduoti artilerijos amuniciją ir savo sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose.

Neįvardytas ES diplomatas sakė esąs susirūpinęs, kad ilgalaikės pagalbos ginkluotei nebuvimas suteiks V.Putinui svertų. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad susitarimai su Rusija nėra alternatyva, o paliaubos gali tik sustiprinti Maskvą.

„Mes tiesiog turime toliau dirbti prie ilgalaikės arba struktūrinės paramos Ukrainai sistemos, suprasdami, kad Rusija tuo pat metu taip pat mobilizuoja savo ekonomiką, pajėgas ir yra pasirengusi ilgalaikėms pastangoms“, – aiškino jis.

Karinė pagalba Ukrainai

Neseniai Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenka pareiškė, kad Rusija yra pasiryžusi kovoti „tiek, kiek reikės“. Jo nuomone, karas perėjo į sekinimo stadiją.

Tuo pat metu, naujausių apklausų duomenimis, beveik pusė JAV piliečių mano, kad šalis skiria per daug lėšų pagalbai Ukrainai.

„ABC News“ duomenimis, nuo karo pradžios Izraelyje šovinių tiekimas Ukrainai sumažėjo trečdaliu.

Taip pat žinoma, kad ES gali nepajėgti iki kovo mėnesio aprūpinti Ukrainą žadėtu milijonu sviedinių.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai apšaudo Rusijos pozicijas

Vienas iš pagrindinių Vladimiro Putino politinių sąjungininkų įsivaikino mergaitę, paimtą iš Ukrainos vaikų namų, rodo BBC laidos „Panorama“ atskleisti dokumentai.

Sergejus Mironovas, 70-metis Rusijos politinės partijos lyderis, įrašytas dvejų metų mergaitės įvaikinimo įraše. Mergaitę 2022 m. paėmė moteris, kurią S.Mironovas dabar yra vedęs. Įrašai rodo, kad mergaitės tapatybė buvo pakeista Rusijoje.

BBC/Nuotr. iš asm. albumo/Margarita Prokopenko

S.Mironovas ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino mergaitę, prievarta paimtą iš Ukrainos našlaičių prieglaudos.

S.Mironovas BBC tyrimą pavadino „isteriška klastote, kurią išprovokavo Ukrainos specialiosios tarnybos ir jų kuratoriai iš Vakarų“.

Pagrobta iš Chersono vaikų globos namų

BBC/I.Kastiukevičiaus nuotr./Margarita Prokopenko

Mergaitė, vardu Margarita, buvo vienas iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono regioninių vaikų globos namų, kai Rusijos pajėgos perėmė miesto kontrolę.

Jie yra vieni iš maždaug 20 000 vaikų, kuriuos, Ukrainos vyriausybės duomenimis, Rusijos pajėgos paėmė nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios.

Anksčiau šiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, siekiant visam laikui išvežti juos iš savo šalies.

Rusijos vyriausybė teigia, kad ukrainiečių vaikų nedeportuoja, bet evakuoja juos, kad apsaugotų nuo karo.

BBC bendradarbiavo su ukrainiečių žmogaus teisių tyrėja Viktorija Novikova, kad išsiaiškintų, kas nutiko Margaritai ir kitiems vaikams. V. Novikova parengė naujų įrodymų bylą Ukrainos generalinei prokuratūrai, kuri ją perduos Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Paslaptinga istorija prasidėjo, kai Chersono vaikų ligoninėje, kur 2022 m. rugpjūtį 10 mėnesių mergaitė buvo gydoma nuo bronchito, pasirodė moteris su alyvine suknele.

Toliau istoriją skaitykite ČIA.

BBC nuotr./„Moteris alyviniais drabužiais“ (centre), vėliau identifikuota kaip Inna Varlamova

Rusijos pajėgos naktį į lapkričio 24 d. atakavo Ukrainą, panaudodamos dvi raketas Kh-59 ir tris bepiločius lėktuvus „Shahed-136/131“, pranešė Generalinis štabas savo rytiniame atnaujintame pranešime. Priešlėktuvinė gynyba numušė visus dronus.

Per pastarąją parą buvo apšaudyta daugiau kaip 120 gyvenviečių Černigovo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Dniepropetrovsko ir Chersono srityse. Priešlėktuvinė gynyba taip pat buvo aktyvi Vakarų Ukrainos Chmelnyckio srityje.  

Per praėjusią parą Gynybos pajėgų aviacija smogė 11 Rusijos karių ir technikos telkimo rajonų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį nuvyks į Vengriją susitikti su šios šalies ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kaltinamu grasinimais blokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, sakė Europos Sąjungos atstovas.

Pranešimas apie būsimą Ch.Michelio vizitą ketvirtadienį pasirodė socialiniame tinkle „X“, po to, kai vengrų premjeras buvo apkaltintas planais per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą, iš dalies dėl to, kad būtų atblokuotos lėšos Vengrijai.

Tęsdama kontrpuolimą prieš Rusiją Ukraina laukia tolesnės karinės paramos iš ES ir tikisi per būsimą bloko viršūnių susitikimą pradėti derybas dėl narystės jame.

Tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė 27 valstybių ES – nuolat kelia tam kliūtis.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Praėjusią savaitę V.Orbanas parašė Ch.Micheliui ir paragino skubiai aptarti bendrą ES strategiją dėl Ukrainos.

Ketvirtadienį Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES – 10,4 mlrd. atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo dalį.

Tačiau didžiausia tų pinigų dalis sulaikoma, kol Budapeštas įvykdys kelias sąlygas, susijusias su teisine valstybe.

V.Orbanas, kuris ne kartą konfliktavo su Briuseliu dėl numanomo demokratijos normų naikinimo ir bandymų reformuoti ES prieglobsčio suteikimo politiką, neseniai pradėjo viešą kampaniją prieš Europos Komisiją.

Briuselis taip pat yra sustabdęs 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai, kol ši neįrodys, kad ėmėsi reformų teisėjų ir mokslininkų nepriklausomumui, LGBTIQ teisėms užtikrinti.

Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų ir tvirtina įvykdžiusi reikalavimus, susijusius su teismų sistema, kad gautų 13 mlrd. eurų iš tų pinigų.

Lapkričio 24-osios naktį Maskvos Lublinskio rajone degė Čagino elektros pastotė, pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Viešuosiuose pranešimuose informuojama, kad siekiant užgesinti gaisrą elektros pastotėje buvo išjungtas tinklas transformatorinėje, kurioje kilo gaisras.

VIDEO: Maskvoje užsidegė elektros pastotė

Maskvoje užsidegė elektros pastotė

Per naktį į lapkričio 24 d. numušė 13 Ukrainos bepiločių orlaivių virš Krymo ir dar tris virš pietinės Volgogrado srities, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Laikraštis „The Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šios informacijos.

Informacijos apie padarytą žalą ar nukentėjusiuosius nebuvo.

Volgogrado sritis, kurioje įsikūrusi Marinovkos oro pajėgų bazė, yra maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina. Regionas ribojasi su Rostovo sritimi pietvakariuose, Voronežo sritimi šiaurės vakaruose, Saratovo sritimi šiaurėje, Astrachanės sritimi ir Kalmukijos Respublika pietryčiuose.

Telegram/Dūmų debesis Kryme

Praėjusią savaitę po sprogimo Volgogrado srities Kotlubano mieste liepsnojo karinė bazė, pranešė vietos „Telegram“ kanalai. Gynybos ministerija šios nelaimės nekomentavo.

Rusijos pareigūnai ne kartą kaltino Ukrainą tarpvalstybiniais įsiveržimais į Rusijos pasienio regionus, taip pat bepiločių orlaivių paleidimu Maskvos link. Kyjivas retai komentuoja išpuolius Rusijos viduje.