Bolševikinio perversmo vadas Leninas grimzta į užmarštį Rusijoje

30 proc. Rusijos gyventojų mano, kad po 50 metų „Lenino neprisimins niekas, išskyrus istorikus“, rodo šią savaitę paskelbti apklausos, kurią surengė valstybinė viešosios nuomonės tyrimo agentūra VCIOM.

Bolševikų partijos ideologas, vadovavęs 1917 metų Spalio revoliucijai, Rusijoje tebėra gana gerai žinomas, o visoje šalyje tebestovi beveik 17 tūkst. jo statulų.

Tačiau beveik du trečdaliai jaunesnių nei 25 metų respondentų pareiškė Leninu „nesidomintys“, nurodė VCIOM.

Leninas, kurio balzamuoti palaikai tebelaikomi Maskvos Raudonojoje aikštėję stūksančiame mauzoliejuje, iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo garbinamas tarsi šventasis.

Valdant komunistiniam režimui, Lenino portretai kabodavo netgi vaikų darželiuose, o vaikai mokydavosi eilėraščius apie šį lyderį.

Vėliau jiems būdavo aiškinamas, kad po Lenino mirties ištyrus jo smegenis viename Maskvos institute buvo rasta neabejotinų genialumo požymių.

Per prezidento rinkimų kampaniją V.Putino šalininkai dar kartą išrutulios Stalino įvaizdį, o Lenino įvaizdis nugrims į užmarštį, teigia ekspertai.

„Leniną nuo pjedestalo nuvertė Persitvarkymas, – sakė politikos apžvalgininkas Glebas Pavlovskis. – Naujoji Rusija nenorėjo sieti savo šaknų su 1917 metų revoliucija ir troško užmiršti Leniną“.

Rusijos komunistų partija ir jos ištikimiausi šalininkai ketvirtadienį savo buvusio lyderio gimtadienį mini eisenomis daugelyje šalies miestų, tačiau postsovietiniu laikotarpiu Lenino populiarumas aiškiai išblėso.

Per pastaruosius du dešimtmečius Rusijos gyventojų, manančių, jog Leninas yra „svarbiausias pasaulio veikėjas“, sumažėjo beveik perpus – nuo 72 iki 34 proc., nurodo nepriklausomas visuomenės nuomonės tyrimų centras „Levada“.

Praėjusių metų balandžio 1–ąją Sankt Peterburgo centre stovinčios Lenino statulos užpakalyje buvo išsprogdinta skylė. Kaltininkai taip ir nebuvo rasti, tačiau statula buvo restauruota.

Tuo tarpu Stalinas šiuo metu Rusijoje vertinamas vis palankiau. Per tuos pačius du dešimtmečius gyventojų, kurie šį Sovietų Sąjungos diktatorių laiko svarbiausiu veikėju, padaugėjo trigubai – nuo 12 iki 36 procentų.

Praeitų metų gruodį atlikta VCIOM apklausa rodė, kad Staliną „teigiamai“ vertina 37 proc. Rusijos gyventojų. Tačiau dėl Stalino atminimo Rusijoje iki šiol smarkiai tebesiginčijama.

Maskvos administracijai priėmus kontroversišką sprendimą iškabinti Stalino portretus gegužės 9 dieną, kai bus minimos pergalės Antrajame pasauliniame kare 65–osios metinės, šią savaitę paskatino kai kuriuos karo veteranus ir studentus pasiųsti laikraščiams atvirus protesto laiškus.

Stalinas, kuris vadovavo Sovietų Sąjungai po Lenino mirties 1924 metais iki savo mirties 1953–aisiais, „simbolizuoja Sovietų imperijos pergales ir gundo rusus labiau negu Leninas“, – sakė „Levada“ tyrėjas Denisas Volkovas.

Stalinas „suvokiamas kaip stiprus lyderis, nulėmęs sovietų pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, kurį rusai laiko neabejotinai pačiu svarbiausiu praeito šimtmečio įvykiu“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Nacionalinės strategijos tarybos analitikas Valerijus Chomiakovas argumentavo, kad toks „šių dviejų tironų atskyrimas yra dirbtinis“.

„Leninas buvo raudonojo teroro sumanytojas, įsakęs rengti masines egzekucijas ir paklojęs pamatus Stalino nusikaltimams“, – sakė jis.

V.Chomiakovas pranašavo, kad su Stalinu siejamas stipraus lyderio įvaizdis bus naudojamas per kitus Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose, pasak kai kurių analitikų, tikriausiai kandidatuos dabartinis premjeras Vladimiras Putinas.

„Per prezidento rinkimų (kurie turėtų vykti 2012 metais) kampaniją Putino šalininkai dar kartą išrutulios Stalino įvaizdį, o Lenino įvaizdis nugrims į užmarštį“, – sakė ekspertas.