Penktadienį Europos Parlamento rinkimai, kurie iš viso truks keturias dienas, vyksta ir Airijoje.
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino daug Rytų Europos šalių, kurios beveik visą XX amžių buvo priverstos kęsti Sovietų Sąjungos viešpatavimą.
Prognozuojama, kad didžioji dalis Rytų Europos, kuri nebelikus Geležinės uždangos savo saugumo garantu pasirinko Europos Sąjungą ir NATO, rinkimuose į Europos Parlamentą parems proeuropietiškas partijas.
„Krizė Ukrainoje gali... paskatinti kai kuriuos rinkėjus atiduoti savo balsus už vyraujančių politinių srovių partijas ir nusigręžti nuo tų, kurie nusistatę euroskeptiškai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vitasas Benešas iš Prahoje įsikūrusio tarptautinių santykių instituto.
Šiai tendencijai stiprėti padeda faktas, kad „euroskeptiškos partijos, tokios kaip Nacionalinis frontas Prancūzijoje ar Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai (UKIP), yra proputiniškos“, sakė V.Benešas, paminėdamas Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.
Airiai ir čekai balsuoja antrąją Europos Parlamento rinkimų dieną. Šeštadienį balsuos Latvija, Malta ir Slovakija, o likusios Bendrijos narės – sekmadienį.
Čekijoje, kur anksčiau buvo jaučiamas didelis nepasitenkinimas ES kontrole, rinkimuose geriausiai turėtų pasirodyti dvi valdančiosios proeuropietiškos partijos. Pergalė čia prognozuojama populistinei partijai ANO, o socialdemokratai turėtų užimti antrąją vietą.
Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai bus paskelbti tik sekmadienį vakare, kai balsavimas bus įvykęs visose Bendrijos narėse.
Penktadienį airiai taip pat pradėjo balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Visuomenės pyktis dėl ES primestos fiskalinės politikos turėtų sustiprinti „Sinn Fein“ kandidatų, pasisakančių prieš griežtas taupymo priemones, pozicijas.
Nepaisant virtinės vidaus kontroversijų po to, kai gruodį baigėsi šaliai numatyta tarptautinė finansinė pagalba, valdančioji partija „Fine Gael“ vis dėlto turėtų susigrąžinti du, o galbūt tris europarlamentarų mandatus iš 11-os, kurie skirti Airijai.
Čekai ir airiai balsuoja kitą dieną po to, kai olandų rinkėjai sudavė netikėtą smūgį euroskeptiškomis ir antiislamiškomis pažiūromis garsėjančiam populistui Geertui Wildersui, kurio partija „Už laisvę“ (PVV), kaip rodo IPSOS surengta balsavusių rinkėjų apklausa, gavo tik 12,2 proc. balsų – mažiau nei per 2009-ųjų rinkimus, kai gavo 17 proc. balsų.
Tuo tarpu britų UKIP, vadovaujama Nigelo Farage'o, gali tikėtis gerų rezultatų Europos Parlamento rinkimuose, nes pasiekė reikšmingų laimėjimų tą pačią dieną vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, paverždama vietas tiek iš ministro pirmininko Davido Camerono konservatorių, tiek iš opozicijoje esančių leiboristų.
Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai bus paskelbti tik sekmadienį vakare, kai balsavimas bus įvykęs visose Bendrijos narėse.
