Dešiniųjų prezidentas N.Sarkozy beveik neabejotinai sieks perrinkimo, bet pastarojo meto apklausos rodo, kad jis gali pralaimėti, o F.Hollande'o sekmadienio pergalė bus tramplinas jo bandymui.
Suskaičiavus daugumą balsų, kurių iš viso buvo 2,8-3 mln., buvo paskelbta, kad F.Hollande'as gavo daugiau kaip 56 proc. balsų ir nenuginčijamai lenkia Socialistų partijos lyderę Martine Aubry.
„Tai didi pergalė demokratijai“, – sakė F.Hollande'as, skelbdamas ne tik savo paties, bet ir partijos sėkmę organizavus pirmuosius per visą šalies istoriją amerikietiško stiliaus atvirus pirminius rinkimus, kurie, kaip jis viliasi, suteikė jam įtikinamą mandatą.
„Aš noriu suteikti naują patrauklumą prancūzų svajonei, – sakė jis. – Prancūzijai reikia programos, kuri grąžintų ją prie savęs pačios. Noriu būti pagarbos ir dialogo kandidatas, kuris suteikia prezidento institucijai naują apibrėžimą“.
„Šįvakar mes susitelkiame aplink savo kandidatą“, – pareiškė M.Aubry, kuri pasveikino savo buvusį oponentą Socialistų partijos būstinėje.
Segolene Royal, buvusi F.Hollande'o partnerė ir socialistų kandidatė 2007 metų prezidento rinkimuose, sakė, kad F.Hollande'o pergalė yra „nenuneigiama pažanga“ ir parodo „labai stiprų“ šalininkų pasitikėjimą nugalėtoju.
F.Hollande'ą parėmė keturi pirmajame pirminių rinkimų rate pralaimėję kandidatai, ir į antrąjį ratą jis žengė kaip favoritas, bet M.Aubry buvo surengusi stiprų kontrpuolimą ir vadino jį minkštaširdžiu centristu be to plieno, kuris būtinas norint įveikti N.Sarkozy.
61 metų M.Aubry, buvusi darbo ministrė, kuri įvedė Prancūzijoje 35 valandų darbo savaitę, taip pat kritikavo tai, kad F.Hollande'ui trūksta patirties vykdomosios valdžios srityje.
Tačiau 57 metų F.Hollande'as šias atakas pavertė savo privalumu ir kaltino M.Aubry partijos vienybės žlugdymu. Jis sakė, kad stokodamas patirties jis galės lengviau būti permainų kandidatas.
„Aš suprantu manęs laukiančios užduoties mastą, ji – sunki ir rimta. Man reikia pateisinti Prancūzijos piliečių, kurie nebegali pakęsti N.Sarkozy politikos, lūkesčius“, – sakė jis.
F.Hollande'as pažadėjo geriau reguliuoti finansų rinkas, kovoti su nedarbu ir mažinti sveikatos apsaugos ir būsto kainas.
N.Sarkozy stovyklą šie pirminiai rinkimai užklupo nepasirengusią. Kai kurie prezidento šalininkai nenoromis pripažino, kad jie pasitarnavo kaip gera vitrina socialistams, bet pats prezidentas juos pavadino nebūdingu Prancūzijos politinei tradicijai dalyku.
Dauguma UMP narių šaipėsi iš kairiųjų politinių debatų, kuriuos vadino grįžimu į 9-ąjį dešimtmetį, tačiau tie per televiziją transliuoti debatai pritraukė didelę auditoriją.
M.Aubry pakeitė F.Hollande'ą Socialistų partijos generalinio sekretoriaus poste ir nuo to laiko vis užsimindavo, kad rado partiją apgailėtinos būklės.
F.Hollande'as 30 metų buvo ketvirtoje vietoje likusios S.Royal partneris, su ja augino keturis vaikus, tačiau prieš jos nesėkmingą prezidentinę kampaniją slapta su ja išsiskyrė ir apsigyveno su kita drauge.
Nepaisant šios nesantaikos, kampanija išties kandi pasidarė tik pačioje pabaigoje, kai M.Aubry bandė prisivyti nuolat nedidele persvara pirmavusį F.Hollande'ą pakreipdama savo politinį kursą kairėn ir pavadindama jį silpnu.
Istoriškai ir ji, ir F.Hollande'as atėjo iš partijos centrinio segmento.
1995 metais, kai socialistų prezidentas Francois Mitterrand'as pasitraukė iš posto, abu jie buvo Europos Komisijos ekspirmininko Jacques'o Delorso aplinkos žmonės: M.Aubry yra jo dukra, o F.Hollande'as buvo jo protežė.
Dar prieš tai, kai buvo patvirtinti rinkimų rezultatai, N.Sarkozy partijos UMP lyderis Jeanas-Francois Cope perspėjo: „Šį vakarą mes turėsime oponentą ir pagaliau galėsime pareikalauti kai kurių atsakymų.“
Kaip pirmadienį suformulavo laikraštis „Le Figaro“, „Francois Hollande'o problemos prasideda dabar“.
