JAV ekonomika – ties klaidos riba

Anksčiau aštriai kritikavęs prezidento George'o W.Busho administracijos veiksmus, dabar P.Krugmanas bando įspėti ir Baracko Obamos komandą. Savo skiltyje dienraštyje „The New York Times“ P.Krugmanas prognozuoja, kad netrukus šalyje pasigirs optimistiškų balsų choras, džiūgaujantis dėl pirmąkart per dvejus metus kuriamų naujų darbo vietų ir 2009 metų paskutinį ketvirtį išaugusio bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jau dabar girdimi šie balsai, reikalaujantys nutraukti ekonomikos gelbėjimo planą, liepiantys valdžiai ir Federalinių rezervų bankui peržiūrėti savo žingsnius, kurių šie ėmėsi gelbėdami ekonomiką. Jie tik garsės. Bet jei jų bus paisoma, mes pakartosime didžiąją 1937 metų klaidą“, – rašo P.Krugmanas straipsnyje, pavadintame „Tas 1937–ųjų jausmas“.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Federalinių rezervų bankas ir prezidento Franklino D.Roosvelto administracija nusprendė, kad Didžioji depresija baigėsi, tad valstybė nustojo kištis į ekonomiką. 1937 metais, sumažinus valstybės išlaidas ir sugriežtinus monetarinę politiką, JAV ekonomika vėl patyrė nuosmukį.

Anot buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėjo ekonomikos klausimais P.Krugmano, net ir tie, kurie gerai atsimena praeitį, linkę kartoti jos klaidas. Jų gali neišvengti ir puikūs Didžiosios depresijos žinovai – Federalinių rezervų banko vadovas Benas Bernanke bei prezidento B.Obamos patarėjų ekonomikos klausimais tarybai vadovaujanti Christina Romer. „Skaitant ekonomines naujienas svarbu prisiminti, kad tų trumpalaikių pokyčių, dažnai optimistiškų, tačiau nieko nereiškiančių, pasitaiko net ir tada, kai ekonomika patiria ilgalaikį nuosmukį“, – rašo P.Krugmanas, remdamasis žinomais pavyzdžiais.

Pavyzdžiui, 2002 metais JAV ekonomika augo 5,8 proc., tačiau nedarbo rodikliai didėjo dar maždaug metus. 1996 metais Japonija triumfavo, kai BVP augimas siekė net 12 proc., nors valstybė buvo tik įpusėjus kelią iš ekonominės duobės.

P.Krugmanas atkreipė dėmesį, kad dažnai ekonomikos pagerėjimą lemia ir tai, kad kompanijos savo sandėliuose turi sukaupusios atsargų. Per krizę sumažinusios gamybos apimtį jos pradeda šias atsargas naudoti. Pardavusios perteklių bendrovės vėl gamina daugiau – ir taip prisideda prie BVP augimo. Tačiau tai tėra trumpalaikis efektas, nebent iš tiesų išauga vartotojų išlaidos ar atsiranda ilgalaikių investicijų.

Anot P.Krugmano, ekonomikos situacija išlieka „liūdna“, mat anksčiau JAV ūkio augimą skatino nekilnojamojo turto bumas ir nevengiantys išlaidauti vartotojai. „Naujo nekilnojamojo turto bumo nebus, kol šalis nuklota ankstesniojo pakilimo palikimu – tuščiais namais ir butais, o vartotojai, kurie nekilnojamojo turto sektoriui patyrus bankrotą neteko 11 trln. JAV dolerių, neturi galimybių grįžti prie senų „pirk dabar, niekada netaupyk“ įpročių“, – teigia P.Krugmanas.

Ekonomikai reikia naujų stimulų, mano P.Krugmanas, dar prieš dešimtmetį išprognozavęs pasaulinę krizę knygoje „Ekonomikos depresijos sugrįžimas ir 2008 metų krizė“. „Šiuo metu praverstų verslo investicijų bumas. Tačiau sunku pasakyti, iš kur toks galėtų kilti: pramonė užlieta perteklinėmis prekėmis, o komercinės nuomos kainos krenta, nes yra didžiulė biurų pasiūla“, – sako P.Krugmanas.

Net ir eksporto didinimas – ne išeitis. Ekonomistas pesimistiškai vertina, kad šis jau padėjo, sušvelnindamas ekonomikos nuosmukį. Tačiau dabar prekybos deficitas ir vėl auga, iš dalies todėl, kad Kinija ir kitos besivystančios valstybės atsisako stabilaus valiutų kurso.

Taigi neteisingai suprasdami signalus, politikai vėl kartoja 1937 metų klaidas. Prognozuojama, kad B.Obamos ekonomikos gelbėjimo planas JAV ūkiui pagelbės ir skatins BVP augimą dar maždaug pusmetį, vėliau jo poveikis baigsis. Anot P.Krugmano, pernelyg anksti. „Kodėl parama turi būti nutraukta masinio nedarbo akivaizdoje? Jau prieš kelis mėnesius paaiškėjus, kad nuosmukis ilgesnis ir gilesnis nei iš pradžių manyta, Kongresas turėjo patvirtinti antrąjį tokio plano dalį. Bet nieko nebuvo padaryta, o apgaulingai optimistiški skaičiai, kuriuos mes išvysime, greičiausiai užkirs kelią tolesniems veiksmams“, – svarsto ekonomistas.

Kol kas Federalinių rezervų banke kalbama tik apie tai, kaip valdžia turėtų švelniai nutraukti pagalbą ekonomikai. Jau sustabdyta prekyba ilgalaikiais JAV vyriausybės skolos vertybiniais popieriais, po kelių mėnesių bus nutraukta praktika išpirkti įkaitinius raštus. Pasak P.Krugmano, gali būti, kad tuomet Federalinių rezervų bankui teks kelti palūkanų normą: jau dabar B.Bernanke yra spaudžiamas tą daryti.

Savo komentare P.Krugmanas klausia, ar Federalinis rezervų bankas ir Kongresas supras, kol dar nevėlu, kad kova su krize nesibaigė. „Jei ne, 2010–ieji bus metai, prasidėję netikra ekonomine viltimi, o baigęsi sielvartu“, – komentarą užbaigė P.Krugmanas.