Jonas Survila: šalies politikoje įtvirtinta šeimų tradicija

„Girdime, kaip vienos partijos skelbiasi ginančios pensininkų interesus, antros – dirbančiųjų, trečios – žemės ūkio, darbo žmonių ar kitų grupių interesus. Tačiau šalyje nėra nė vienos politinės jėgos, atstovaujančios jaunimui“, – trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvykusioje viešoje paskaitoje kalbėjo J.Survila.

Jo nuomone, už šią situaciją atsakingas pats jaunimas, pasyviai dalyvaujantis politikoje. „Pilietinės skalės indeksai rodo, kad jaunesnioji karta rinkimuose yra vidutiniškai du kartus pasyvesnė nei vyresnioji,  – sakė premjero patarėjas. – Nepaisant skaitlingumo, jaunimas pasyviai balsuoja, todėl ir neturi jiems atstovaujančių politikų.“

Šeimų tradicija

Nors politikos jaunimo Lietuvoje nėra daug, kai kurių jaunų žmonių užimamos pozicijos – neginčytinai svarbios. „Jauniausiam mūsų šalies merui, socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui, vadovaujančiam Jonavos miestui, 27 metai, – pavyzdžius vardino J.Survila. –  Tarp jauniausių Seimo narių – 30-ies konservatorė Agnė Bilotaitė, 33-ejų konservatorius Paulius Saudargas.“

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Jonas Survila

Bemaž svarbiausias pareigas parlamente iki šiol užėmęs jaunas politikas – Darbo partijos atstovas, 30 metų Vytautas Gapšys. Jis – „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas, taip pat ėjo Seimo opozicijos lyderio pareigas. Lietuvai Europos Parlamente (EP) atstovauja ir viena iš jauniausių šios institucijos narių – Radvilė Morkūnaitė. Į EP ji buvo išrinkta 27 metų.

„Tačiau man į akis krentantis dalykas yra tai, kad Lietuvoje egzistuoja savotiška šeimų tradicija“, – pažymėjo J.Survila, atkreipdamas dėmesį, kad parlamentaras Paulius Saudargas – europarlamentaro Algirdo Saudargo sūnus. Kitas jaunas politikas, Vilniaus tarybos narys socialdemokratas Juras Požela – žinomo socialdemokrato giminaitis. Minėtas Jonavos meras M.Sinkevičius – buvusio šio miesto mero ir dabartinio Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus sūnus. Parlamentaras Andrius Mazuronis – Seimo opozicijos nario, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Valentino Mazuronio sūnus.

„Lietuvoje turint atitinkamą pavardę, startinės pozicijos – geresnės. Faktiškai visi minėti politikai į šias pareigas buvo išrinkti ne kaip jaunimo atstovai, – kalbėjo J.Survila. – Kiek teko matyti šių žmonių politines kampanijas, jie savęs nepristatė kaip jaunimo atstovų, o ir pagrindinis jų rinkėjas nebuvo jaunimas.“

Pilietiškumas nevirsta politiškumu

Premjero patarėjas atkreipė dėmesį ir į kitą įdomią tendenciją: nors Lietuvos jaunimas politiškai nėra aktyvus, jo pilietiškumas – didesnis už visos visuomenės. „Susiduriame su momentu, kai pilietiškumas nevirsta politiškumu“, – aiškino J.Survila.

Jis atkreipė dėmesį, kad jaunimo vaidmuo mažas ne tik politikoje. Jis nedalyvauja rinkimuose, nesirenka rezonansą turinčiose politinėse akcijose, įvykiuose ir nereiškia savo pozicijos mitinguose.

„Kokios tuomet jaunimo dalyvavimo politikoje perspektyvos, jei jis toks neaktyvus? Manau, kad nepaisant dabartininės jaunimo politinės apatijos, tendencijos ateityje yra labai palankios“, –  įsitikinęs A.Kubiliaus patarėjas.

Pasak jo, keičiantis politikos pobūdžiui, atsiranda naujos prielaidos politiniam veikimui. „Globalizacijos procesas niekur nedingo. Geriausias pavyzdys – Graikija ir tai, kaip šios šalies derybos su kreditoriais tiesiogiai veikė net ir Lietuvos galimybes išplatinti obligacijų emisiją, pasiskolinti tarptautinėse rinkose pinigų biudžeto deficitui dengti, – kalbėjo J.Survila. – Visi esame tarpusavyje labai susiję, o šios sąsajos per informacinių technologijų revoliuciją atveria milžiniškas galimybes jaunimui.“

Socialinių tinklų ekosistema įgalino jaunimą, kaip išimtinai šiomis priemonėmis besinaudojančią grupę, labai operatyviai mobilizuotis ir reaguoti į tam tikrus įvykius. Puikus to pavyzdys – prieš metus Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kilusios masinių protestų bangos, kurias įgalino įvairiuose socialiniuose tinkluose skleista informacija.