„Puola iš visų pusių“: rusai jau antrą dieną itin didelėmis pajėgomis šturmuoja Avdijivką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į Izraelį su solidarumo vizitu. Valstybės vadovas paprašė išnagrinėti šią galimybę.

Apie tai praneša „Ynet“. Pažymima, kad pats vizitas dar nėra suplanuotas, tačiau pirmieji ryšiai tarp atitinkamų Izraelio ir Ukrainos tarnybų jau pradėti. 

„Esame kare ir žinome, ką reiškia būti užpultam teroristų. Labai svarbu šioje situacijoje nelikti vienam. Tai gali išgelbėti gyvybes ir tautas. Rekomenduoju pasaulio lyderiams skristi į Izraelį ir paremti žmones, kurie patyrė teroristinį išpuolį“, – anksčiau viešėdamas Briuselyje sakė V.Zelenskis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančioji direktorė Kristalina Georgieva gyrė Ukrainos vyriausybės pastangas karo sąlygomis valdyti ekonomiką ir pažymėjo, kad ekonomika atsigauna greičiau, nei fondas prognozavo.

Tai ji pasakė per apskritojo stalo diskusiją paramos Ukrainai klausimais, vykusią per metinius TVF ir Pasaulio banko susitikimus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Antroji apžvalga (pagal TVF programą Ukrainai – red. past.) – kaip ir pirmoji, kurią baigėme birželį – rodo, kad šalies ekonomikos valdymas, nepaisant karo, yra puikus“, – pažymėjo fondo vadovė.

Ji pažymėjo, kad „visų pirma Ukraina atsigauna greičiau, nei iš pradžių tikėtasi“. J.Georgieva pažymėjo, kad TVF tikisi, jog iki šių metų pabaigos Ukrainos BVP augs nuo 1 iki 3 %. Tačiau kartu, tęsė ji, Ukrainos pusė patikina, kad ji peržengs ir šią ribą.

„Antra, matome, kad tęsiamos struktūrinės reformos, sudėtingos reformos – taikos metu jos yra sunkios, o karo metu – dar sunkesnės, tačiau jos įgyvendinamos“, – pabrėžė TVF vadovė.

Trečia, ji labai teigiamai įvertino Ukrainos vyriausybės politiką, kuria siekiama apsaugoti makroekonominį ir finansinį stabilumą. 

„Visa tai yra labai gerai, tačiau tai bus išlaikyta tik su mūsų tvirta parama“, – pridūrė J.Georgieva.

Kaip pranešė „Ukrinform“, naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje, TVF prognozavo, kad 2023 m. pabaigoje Ukrainos BVP augs 2 %, o tai gerokai skiriasi nuo fondo balandžio mėnesio prognozės šiems metams, kurioje buvo numatyta neigiama dinamika, siekianti karo nualintai šaliai „minus“ 3 %.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos užfiksavo, kad iš Chaudo poligono Kryme buvo paleistos kelios atakos bepiločių orlaivių grupės.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos apie tai pranešė „Telegram“ .

„Užfiksuotas priešo kelių atakos bepiločių orlaivių grupių paleidimas iš poligono „Chauda“ (Krymas) teritorijos pietinių regionų kryptimi“, – sakoma pranešime.

Rusijos teismas trečiadienį nubaudė veteraną teisių gynėją Olegą Orlovą, kritikavusį Maskvos plataus masto karą Ukrainoje.

Jis pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų „diskreditavus Rusijos kariuomenę“. Kremlius dažnai taiko šį kaltinimą siekdamas nutildyti kritikus.

Teisme dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad teisėjas nusprendė skirti O. Orlovui 150 000 rublių (1 410 eurų) baudą. Tai yra retai pasitaikanti švelnesnė bausmė už pasisakymus prieš Kremliaus karą.

„AP“/„Scanpix“/Vienas i6 žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovų Olegas Orlovas

O. Orlovas trečiadienį pasmerkė, anot jo, neteisingą nuosprendį ir pareiškė, kad jį apskųs.

„Šis nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas“, – sakė O. Orlovas, pripažindamas, kad „nuosprendis, žinoma, yra lengvas (...) ir be galo švelnus, palyginti su bausmėmis, kurios buvo skirtos daugeliui kitų žmonių, taip pat ir pagal tą patį straipsnį“.

Pernai vasarį prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius įkalinimo iki 15 metų bausmes už informacijos apie ginkluotąsias pajėgas, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Ukraina trečiadienį paragino suteikti didesnę pasaulinę paramą milžiniškų karo nuniokotos šalies teritorijų išminavimui, daugiau kaip 30 šalių pažadėjus skirti beveik 500 mln. eurų.

Šie pažadai buvo duoti Kroatijos sostinėje Zagrebe vykusioje donorų konferencijoje dėl išminavimo, kurioje Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis dalyviams iš 34 šalių pasakė, kad net iki trečdalio Ukrainos teritorijos yra užteršta sprogmenimis.

„Bendra pažadėta suma siekia beveik pusę milijardo eurų, be to, buvo ir bus suteikta papildoma įranga, medžiagos, atvyks ekspertai“, – žurnalistams sakė Kroatijos vicepremjeras Davoras Božinovičius.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos okupantai apšaudė Nikopolį Dniepropetrovsko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko.

„Gimnazija buvo sugriauta. Žuvo du žmonės“, – pažymėjo jis. Taip pat nurodė, kad jie yra švietimo įstaigos darbuotojai.

I.Klymenko teigimu, paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami. „Po griuvėsiais gelbėtojai vis dar ieško žmonių“, – pridūrė jis.

Dniepropetrovsko Karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas pažymi, kad per raketos smūgį buvo sužeisti du 24 ir 71 metų vyrai. 

Jis pažymi, kad gimnazijos pastatas buvo smarkiai apgadintas.

„Sugadinti ir 42 privatūs namai bei 18 ūkinių statinių. Taip pat infrastruktūros objektas, 17 saulės kolektorių, parduotuvė, automobilis“, – pranešė jis.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pažadėjo, kad Vašingtonas, padidinęs karinę paramą Izraeliui po „Hamas“ išpuolio, neatims pagalbos iš Ukrainos, kuri kovoja su Rusija.

„Nesuklyskite, Jungtinės Valstijos ir toliau bus pajėgios projektuoti galią ir nukreipti išteklius krizėms įveikti įvairiuose regionuose“, – sakė L.Austinas.

„Todėl mes tvirtai palaikysime Izraelį ir toliau remsime Ukrainą“, – sakė jis po Ukrainos rėmėjų susitikimo NATO būstinėje Briuselyje.

Netrukus Lietuva Ukrainai planuoja perduoti oro gynybos sistemų NASAMS paleidiklius, elektros generatorių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje Šiaurės grupės gynybos ministrų bei „Ramšteino formato“ Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime pristatė Lietuvos paramos Ukrainai planus.

Pirmą kartą šiame susitikime dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Karinės paramos Ukrainai klausimas tampa valstybių vidaus politinių debatų dalyku, tačiau teikiama parama tebėra esminis Ukrainos gynybos veiksnys. Lietuva dėl paramos toliau laikysis savo įsipareigojimų – būsime su Ukraina iki pergalės“, – sakė A.Anušauskas.

Lietuva oro gynybos NASAMS paleidiklius Ukrainai už 9,8 mln. eurų pirko iš norvegų įmonės „Kongsberg“.

A.Anušauskas taip pat priminė apie buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Vakarai moko Ukrainos diversantus rengti išpuolius prieš Rusijos branduolinės energetikos objektus, pareiškė Maskvos pareigūnas, remdamasi naujienų agentūra TASS, ją cituoja „Sky News“.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas, kalbėdamas su žurnalistais, teigė, kad Vakarų agentūros naudoja Ukrainą kovai su Rusija, o Kyjivas „naudoja atvirai teroristinius metodus prieš Rusiją ir visą Rusijos pasaulį“. 

Jis teigė: „Vakarų žvalgybos agentūros rengia Ukrainos diversines ir teroristines kovines grupes išpuoliams prieš Rusijos branduolinės energetikos objektus. Tai buvo patvirtinta. Tokiems veiksmams mūsų žvalgybos tarnybos užkirto kelią“.

Pasak pareigūno, tokiomis aplinkybėmis „sunku palaikyti bet kokius ryšius su Vakarų žvalgybos agentūromis“.

Kremlius ne kartą kaltino Vakarus provokuojant karą ir bandant susilpninti Rusiją.

Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“ praėjusį savaitgalį praleido netoli Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkio vietos, matyti iš laivybos eismo svetainės „Marine Traffic“ duomenų.

„Marine Traffic“ nustatė, kad Rusijos laivas nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro buvo netoli vamzdyno pažeidimo vietos. Naktį į sekmadienį per Baltijos jūrą nutiestame vamzdyne įvyko nuotėkis.

Kaip pranešama, „SGV Flot“ plaukė iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą, kur turėjo atvykti trečiadienį.

„Marine Traffic“ stebi jūrų eismą visame pasaulyje. Ji gali aptikti ne visus laivus, nes kai kurių atsakikliai gali būti išjungti.

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Elering“ nuotr./„Balticconnector“ dujotiekis

Spalio 11 d. Rusijos kariškiai atakavo gyvenamąjį namą Charkivo srities Kupjansko-Vuzlovo kaime, sužeisti du civiliai gyventojai.

„Šiandien (spalio 11 d. – red. past.) priešas artilerijos ugnimi apšaudė Kupiansko-Vuzlovo kaimą Kupjansko rajone.

Vienas iš priešo sviedinių pataikė į gyvenamąjį namą. Buvo sužeisti du civiliai gyventojai – 72 metų moteris ir 43 metų vyras“, – savo „Telegram“ kanale nurodė Charkivo Karinės administracijos vadovas Olegas Synegubovas

Charkovo srities prokuratūra pranešė, kad apšaudymas įvyko 11.30 val.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė nustačiusi du įtariamus informatorius, kurie galimai padėjo Rusijos pajėgoms praėjusią savaitę viename kaime įvykdyti daugiau kaip 50 žmonių pražudžiusį išpuolį per šermenis.

SBU įvardijo du šiuo metu Rusijoje gyvenančius vietinius vyrus, teigdama, kad jie įtariami suteikę informacijos, padėjusios surengti raketų ataką prieš Charkivo srityje esantį Hrozos kaimą – tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių smūgių per visą plataus masto karą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų ataka Charkivo srityje, Hrozoje

Spalio 5 dieną raketa smogė pastatui, kur daugybė žmonių buvo susirinkę į vieno Ukrainos kario šermenis kavinėje. Žuvo 55 žmonės.

SBU nurodė, kad įtariamieji, kurie įvardyti kaip į Rusiją pabėgę 30-metis Volodymyras Mamonas ir jo 23 metų brolis Dmytro Mamonas, perdavė informaciją žinodami, kad per išpuolį tikrai žus vietiniai civiliai gyventojai.

Remiantis tarnybos paskelbtais dokumentais, D. Mamonas dirbo kelių policijos pareigūnu, o jo vyresnysis brolis buvo okupacinės valdžios policijos palydos vairuotojas.

Dalis Charkivo srities buvo rusų okupuota 2022-ųjų vasario–rugsėjo mėnesiais.

Saugumo tarnyba paskelbė V. Mamono telefono žinutes, kuriose buvo klausiama apie šermenų vietą ir velionio karinę tarnybą.

„Sužinojęs tikslų taikaus renginio adresą ir laiką, Volodymyras Mamonas perdavė šią informaciją rusų okupantams, – sakoma pranešime. – Rusai, pasinaudoję gauta informacija, surengė tikslinę ataką prieš Ukrainos kaimą, panaudodami operatyvinį-taktinį raketinį kompleksą „Iskander-M“.“

Jame priduriama, kad persikėlę į Rusiją broliai toliau bendravo su informatorių tinklu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, draugiškų pokalbių forma klausinėjo apie karių dislokavimą ir masinius renginius.

Abu vyrai įtariami kartu rengę tėvynės išdavystę ir sąmoningai bendradarbiavę su valstybe agresore – Rusija. V. Mamonas taip pat įtariamas įvykdęs karo nusikaltimą siekiant nužudyti.

SBU atstovas sakė, kad tarnyba bando surasti vyrus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Praėjusiais metais „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) atliktas tyrimas parodė, kad V. Mamonas okupacijos metu vairavo automobilį su prorusišku „Z“ ženklu, patikros punktuose tiekė atsargas Rusijos kariams, plėšikavo ir ieškojo ukrainiečių karių.

Šiuo metu jis už akių teisiamas Poltavos teisme dėl tėvynės išdavystės.

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+1

Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo pranešė, kad Belgija Ukrainai remti sukūrė specialų 1,7 mlrd. eurų fondą, kuris bus pildomas iš šalyje įšaldyto Rusijos turto apmokestinimo.

Jis pažymėjo, kad Belgija ir toliau rems Ukrainą trijose srityse, iš kurių pirmosios dvi yra karinė pagalba ir ekonominės sankcijos.

Prieš tai Belgijos gynybos ministras paskelbė, kad nuo 2025 m. šalis Ukrainai suteiks ir kelis belgiškus naikintuvus F-16.

Shutterstock nuotr./Pasaulio pinigai

Trečiadienį Rusijos kariai apšaudė kapines netoli Chersono. Dronas numetė sprogmenis ant katafalko, sužeisti trys laidojimo paslaugų darbuotojai.

„Apie 11.40 val. bepiločiu orlaiviu Rusijos kariškiai nusitaikė į laidojimo paslaugų automobilį prie kapinių Chersono rajone“, – teigia Chersono srities prokuratūra.

Praneša, kad sprogimas sužeidė tris laidojimo tarnybos darbuotojus, kurie buvo šalia specialiosios transporto priemonės.

„Vienas iš jų paguldytas į ligoninę“, – pridūrė prokuratūra.

Chersono srities karinės administracijos duomenimis, tarp sužeistųjų yra trys vyrai: du iš jų atsidūrė ligoninėje, vienam būtinoji pagalba suteikta vietoje.

Tai – ne pirmas kartas, kai Rusijos kariai apšaudo kapines. Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Rusijos artilerija atakavo kapines Chersono srities Beryslavo rajone. Per tą incidentą niekas nebuvo sužeistas. Panašus incidentas balandžio pradžioje įvyko Kramatorske, Donecko srityje. O 2022 m. lapkričio mėn. apšaudant kapines Kyjivo srityje žuvo moteris.

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų diversantą, kuris Charkivo degalinėje paliko sprogmenis.

Tyrimo duomenimis, 2022-2023 m. Rusijos specialiųjų tarnybų grupė planavo veiksmus, kuriais turėjo būti pakenkta kritinės infrastruktūros objektams Charkive ir kituose Ukrainos regionuose.

Į šiuos veiksmus įtrauktas diversantas, pasirodė esąs buvęs policijos darbuotojas.

Vykdydamas pavestą užduotį, jis pagamino savadarbį sprogstamąjį prietaisą.

Teigiama, kad asmuo iš anksto pasirinko svarbų ir lengvai sprogstantį objektą - degalinę. Antradienį vakare jis atvyko įvykdyti užduoties, kuri turėjo nusinešti civilių gyvybes ir sukelti paniką.

Tačiau teisėsaugos pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąjį.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Vašingtonas skiria papildomą 200 mln. dolerių saugumo pagalbos paketą Ukrainai.

„Didžiuojuosi, kad Jungtinės Valstijos paskelbs apie naujausią 200 mln. dolerių vertės saugumo paketą Ukrainai“, – pažymėjo L.Austinas NATO būstinėje Briuselyje vykstančio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės Ramšteino formatu susitikimo pradžioje.

„Reuters“/„Scanpix“/Pentagono vadovas Lloydas Austinas

Pasak jo, į naująjį paketą visų pirma bus įtrauktos raketos AIM-9, skirtos naujai oro gynybos sistemai, kurią Jungtinės Valstijos netrukus atsiųs Ukrainai.

Naująją pagalbą taip pat sudarys papildoma artilerijos amunicija ir raketos, tiksliai valdomi lėktuvų šaudmenys, prieštankiniai ginklai ir įranga, skirta kovoti su Rusijos bepiločiais orlaiviais.

L.Austino teigimu, nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios bendra JAV saugumo pagalbos Ukrainai suma dabar sieks 43,9 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pirmą kartą nuo Rusijos pradėto karo pradžios apsilankęs NATO būstinėje, paragino sąjungininkes padidinti ginklų tiekimą jo šaliai.

Jis prašė oro gynybos sistemų, tolimojo nuotolio raketų ir šaudmenų, baimindamasis, kad palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį gali atitraukti pagrindinės šalies rėmėjos Jungtinų Valstijų dėmesį nuo karo Ukrainoje.

AFP-Scanpix nuotr./ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mums labai svarbu, kaip išgyventi šią žiemą, – kalbėjo V.Zelenskis, kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu kreipdamasis į žiniasklaidą prieš susitikimą su Aljanso gynybos ministrais. – Mes ruošiamės, esame pasirengę. Dabar mums reikia šiek tiek vadovų paramos. Štai kodėl šiandien esu čia.“

Kyjivo tarptautiniai rėmėjai susitiko aptarti ginklų tiekimo, daugiausia dėmesio skiriant Ukrainos kontrpuolimui ir oro gynybai, reikalingai apsisaugoti nuo tikėtino Rusijos puolimo žiemą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos saugumo tarnyba nustatė du asmenis, kurie spalio 5 d. nurodė Rusijos pajėgoms koordinates ir laiką, kada ir kur smogti raketomis Charkivo srities Hrozos kaimui, skelbia naujienų agentūra „Unian“. 

Pasak Saugumo tarnybos, nusikaltimo vykdytojai buvo du vietos gyventojai – 30-metis Volodymyras Mamonas ir jo jaunesnysis brolis 23 metų Dmytro Mamonas, kurie regiono okupacijos metu stojo rusų pusėn. 

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+1

„Už tai kaltinamieji gavo „postus“ okupaciniame Charkivo srities karinės-civilinės administracijos vidaus reikalų departamente. Ten vienas iš jų buvo paskirtas „konvojaus grupės vairuotoju“, o kitas – „kelių patrulinės tarnybos inspektoriumi“, – sakoma tarnybos pareiškime.

Specialiosios tarnybos duomenimis, regiono išlaisvinimo išvakarėse abu vyrai su šeimomis pabėgo į Rusiją, kur toliau dirbo šaliai agresorei. Vykdydami Rusijos pajėgų nurodymus, jie nuotoliniu būdu pradėjo kurti savo informatorių tinklą Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Tuo tikslu jie slapta įtraukė savo giminaičius, kaimynus ir pažįstamus iš neokupuotų Charkivo srities miestų ir miestelių į ardomąją veiklą. Prisidengdami draugiškais pokalbiais ir susirašinėjimu per pasiuntinį, išdavikai prašė žmonių informacijos apie gynybos pajėgų dislokavimą ir masinius renginius regione“, – aiškino Ukrainos saugumo tarnybos atstovai.

Tyrimo duomenimis, nuo šių metų spalio pradžios abu kaltinamieji rinko informaciją apie planuojamą žuvusio Ukrainos gynėjo perlaidojimą Hrozos kaime. Kartu jie suprato, kad civiliai gyventojai – jų pažįstami iš Hrozos kaimo, įskaitant ir tuos, kurie jiems teikė informaciją, – neabejotinai žus nuo priešo puolimo.

„Sužinojęs tikslų taikaus įvykio adresą ir laiką, V.Mamonas perdavė šią informaciją rusų okupantams. Rusai, pasinaudoję šia informacija, surengė tikslinę ataką prieš Ukrainos kaimą, panaudodami taktinę raketų sistemą „Iskander M“, per kurią žuvo 53 civiliai gyventojai, įskaitant mažą vaiką. Dar šeši civiliai buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.

Pranešta, kad, kadangi abu nusikaltėliai slapstosi Rusijoje, imamasi  priemonių jų buvimo vietai nustatyti ir nubausti.

Aukų skaičius auga

Charkivo srities prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Čubenka paskelbė, kad išpuolio aukų skaičius išaugo iki 55 ir gali dar padidėti, pranešė naujienų agentūra "Interfax-Ukraina“.

„Per dieną tarp žuvusiųjų buvo identifikuotos dar dvi moterys, anksčiau jos buvo laikomos dingusiomis be žinios. Aukų kūnų atpažinimas tęsiamas.

Jau atpažinti 55 kūnai, trys žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios, tarp jų nėra vaikų. Remiantis artimųjų pareiškimais apie dingusius be žinios, žuvusiųjų skaičius gali padidėti iki 58“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos kariuomenė susiduria su psichinės sveikatos krize.

2022 m. gruodį Rusijos psichologai nustatė, kad maždaug 100 tūkst. kariškių kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo (PTSS).

Pasak britų žvalgybos, dabar šis skaičius beveik neabejotinai yra didesnis, nes Rusijos kariuomenė nesugeba užtikrinti pakankamos rotacijos ir atsigavimo kariams.

„Į šią problemą atkreipė dėmesį keli vadai, įskaitant buvusį 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos generolą-majorą Ivaną Popovą, kuris 2023 m. liepos mėn. buvo atleistas iš vado pareigų“, – rašoma apžvalgoje.

Negana to, esama papildomų požymių, kad gydytojai Rusijoje į frontą siunčia netinkamus kariškius. Apeliacinių skundų dėl Rusijos karinių medicinos komisijų 2023 m. pateikta daugiau nei 2022 m., daugelis bylų atmestos arba ieškinių atsisakyta.

Nesirūpinant savo karių psichine sveikata ir tinkamumu kovai, Rusijos kovinis kovinis efektyvumas ir toliau veikia neoptimaliai, pažymėjo Gynybos ministerija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 820 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė 283,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 34 tankai, 91 šarvuotoji transporto priemonė, 18 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinė raketų sistema, 20 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetų, 4 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 19 bepiločių rusų orlaivių.

Dujotiekio „Balticconnector“ ir ryšių kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo aplinkybės toliau tiriamos, o jei paaiškės, kad tai – sabotažas, NATO atsakas bus ryžtingas ir vieningas, trečiadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Vakar kalbėjausi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto ir Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas. Palaikome glaudžius ryšius, kad išsiaiškintume, kas įvyko ir kaip tai galėjo nutikti“, – sakė jis žurnalistams prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

„DPA“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

„Jei bus įrodyta, kad tai tyčinis išpuolis prieš NATO svarbią infrastruktūrą, tai bus rimta problema, ir Aljansas reaguos vieningai ir ryžtingai“, – pridūrė jis.

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Tuo metu Norvegijos seismologijos institutas NORSAR antradienį pranešė, kad šeštadienio vakarą Baltijos jūroje tarp Suomijos ir Estijos prieš aptinkant dujotiekio nuotėkį užfiksavo tikėtiną sprogimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Belgija nuo 2025 metų pristatys Ukrainai kelis naikintuvus F-16, trečiadienį vietos radijui „Bel RTL“ sakė šalies gynybos ministrė Ludivine Dedonder.

Pasak jos, pristatytų orlaivių skaičius priklausys nuo to, kiek juos pakeisti turinčių naikintuvų F-35 bus perduota Belgijai.

Be to, Belgija toliau mokys ukrainiečių pilotus ir siūlys perimti viso orlaivių parko priežiūrą.

AFP-Scanpix nuotr./ Naikintuvas

„Belgijos personalas mokys ukrainiečių pilotus Belgijoje, Danijoje ir, tikriausiai, dar vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje (...) Mes siekiame sudaryti sąlygas Ukrainai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Ir manau, kad tai, ką mes čia siūlome, yra esminis ir daug geresnis dalykas nei tiesiog paskelbti apie kelių F-16 išsiuntimą“, – sakė L.Dedonder.

Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų F-16 lėktuvų savo oro pajėgoms sustiprinti, o JAV neseniai suteikė leidimą Nyderlandams ir Danijai tiekti Ukrainai amerikiečių gamybos orlaivius.

Orlaivių F-16 Ukrainai jau yra pažadėję Nyderlandai, Danija ir Norvegija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos karo pradžios 2022 metų vasarį, lankosi NATO būstinėje Briuselyje, pranešė karinis aljansas.

Atstovas spaudai socialiniuose tinkluose rašė, kad Ukrainos vadovas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu kreipsis į žiniasklaidą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Briuselis, Belgija. Apsilankymas NATO būstinėje, kuris bus svarbus mūsų atsparumui šią žiemą“, – savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V.Zelenskis.

Jis pranešė, kad planuoja susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi J.Stoltenbergu ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, taip pat – Belgijos ministru pirmininku Alexander'u De Croo.

„Pirmą kartą gyvai dalyvausiu „Ramšteino formato“ susitikime. Turiu svarbų kreipimąsi į visus dabartinius šioje galingoje koalicijoje dalyvaujančių šalių gynybos ministrus“, – nurodė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prancūzų televizijai „France 2“ sakė, kad Ukraina ir toliau „žingsnis po žingsnio“ žengia į priekį, nepaisant Rusijos bandymų pulti.

„Rusija bando kontratakuoti, bet nesėkmingai, o mes toliau žingsnis po žingsnio žengiame į priekį.“

„... Mes judame ne taip greitai, kaip norėtume ar kaip tikėjomės“,– teigė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Karo instituto analitikų teigimu, Rusijos okupantai aštrina padėtį Avdijivkos apylinkėse ir Zaporižios regiono vakaruose, kad atitrauktų Ukrainos gynybos pajėgas nuo Robotynės, kur jos gilina prasiveržimo placdarmą.

Spalio 9 d. Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Donecko srityje ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje. Šiuo puolimu tikriausiai buvo siekiama, kad Ukraina į naują karštą tašką permestų karius iš Robotynės rajono.

Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad trys rusų batalionai surengė puolimą, be to, yra vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti mūšiai vietovėje, tačiau analitikai nerado jokių patvirtinimų dėl šių teiginių apie Rusijos pajėgų judėjimą į priekį.

Analitikų teigimu, Avdijivkos, vieno labiausiai įtvirtintų fronto linijos ruožų Donecko regione, apsupimui greičiausiai prireiks daugiau pajėgų, nei Rusija skyrė iki šiol. 

Kitos analitikų įžvalgos:

• Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad iki trijų Rusijos batalionų vykdė puolimą Avdijivkos kryptimi, o ISW stebėjo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti mūšiai toje vietovėje, tačiau ISW kol kas nepastebėjo jokio šių teigiamų Rusijos veiksmų patvirtinimo.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip patvirtinta, žengė į priekį Donecko ir Zaporižios srities pasienio zonoje.
• Rusijos karinė vadovybė galbūt vėl pakeitė 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (CAA) vadą, o tai leidžia manyti, kad Vakarų Zaporižios srityje tebesitęsia Rusijos vadovavimo ir kontrolės problemos.
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie planus atidaryti naują koridorių per Moldovą ir Rumuniją ukrainietiškų grūdų eksportui.
• Spalio 10 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko srityje, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Luhansko srities okupacinė valdžia susidoroja su ukrainiečių požeminių ryšių tinklais.