Papasakojo, kodėl nenusisekė greitas Ukrainos kontrpuolimas

Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės ugnies šauliai pataikė į Rusijos naikintuvą bombonešį Su-34, kuris skrido Mariupolio kryptimi. Odesos kryptimi buvo kovojama su kitu priešo orlaiviu, informacija apie padarytą žalą tikslinama.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas savo „Telegram“ kanale.

„Mes atremiame dar vieną „Shahed“ ataką.

Odesos kryptimi Juodojoje jūroje vyko Rusijos Su-30 kovinis darbas – nagrinėjame kontrolės medžiagą, kad tiksliai žinotume, ar buvo pataikyta į taikinį, ar ne.

Tačiau patvirtinta, kad mūsų priešlėktuvinė raketinė sistema pataikė į naikintuvą bombonešį Su-34 Mariupolio sektoriuje! Jis negrįžo į aerodromą“, – pranešė jis.

Zaporižios regione Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą su viena ginkluotųjų pajėgų brigada. Tuo pat metu Rusijos kariai turėjo pranašumą naudodami bepiločius lėktuvus, o Ukrainos kovotojai jautė oro priedangos trūkumą. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių nepavyko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas 2023 m. vasarą, – interviu „We Are Ukraine“ „Youtube“ kanalui sakė į atsargą išėjęs Didžiosios Britanijos kariuomenės pulkininkas Glenas Grantas.

Pasak jo, pagrindinė Ukrainos gynėjų nesėkmių priežastis buvo artilerijos sviedinių ir minosvaidžių amunicijos trūkumas.

Kitas veiksnys buvo priešo pranašumas bepiločių orlaivių srityje, kuris leido rusams aptikti bet kokį ukrainiečių karių judėjimą iki 30 km atstumu nuo fronto linijos.

„Tai labai apsunkina judėjimą ir bet kokį darbą. Žinoma, tai ne tik judėjimas iš tranšėjos į tranšėją ar slėpimasis už medžių. Be to, Ukrainos vadovybė neatsižvelgė į Vakarų partnerių rekomendacijas ir į puolimą metė vieną naujai suformuotą 47-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadą, nors partneriai siūlė „surinkti 6-7 brigadas į vieną vietą“, – teigė G.Grantas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenės mokymo trūkumai tikriausiai buvo priežastis, kodėl kontrpuolimo sėkmė nebuvo tokia ryški.

„Daugeliu atvejų mums lemiamas veiksnys yra žmogaus kokybė, o ne įranga ar panašiai. Tiesiog vaikinai atlieka geresnį darbą nei kita pusė. Todėl manau, kad kontrataka negalėjo nueiti labai toli“, – sakė G.Grantas.

Be to, jo nuomone, problema yra nepakankamas įtvirtinimų skaičius rytiniame Ukrainos fronto sektoriuje, oro priedangos trūkumas ir dronų trūkumas kariuomenėje.

„Nežinau, kodėl gynybiniai statiniai rytinėje kryptyje nebuvo pastatyti naujose vietose. Tikimasi, kad vaikinai ginsis tose vietose, kur nėra kuo gintis, ir, žinoma, jie neturi oro priedangos ir jiems trūksta bepiločių orlaivių“, – reziumavo jis.

Ukrainos stačiatikiai pirmą kartą ruošiasi švęsti Kalėdas gruodžio 25 dieną, vyriausybei atkėlus jų datą iš sausio 7-osios, kai dauguma stačiatikių švenčia Kalėdas, Kyjivui taip siekiant atsiriboti nuo Rusijos.

Vienuose pietiniame Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje įsikūrusiuose maldos namuose žmonės meldėsi ir uždeginėjo žvakutes, o aukso spalvos drabužiais vilkintys šventikai rengėsi Kūčių pamaldoms eglutėmis ir prakartėle papuoštoje katedroje.

THOMAS PETER / REUTERS

„Manome, kad Kalėdas tikrai turėtume švęsti su visu pasauliu, toli, toli nuo Maskvos. Man tai dabar nauja žinia“, – sakė maldos namuose sutikta Olena, kurios sūnus yra fronto linijos medikas.

„Tikrai norime švęsti naujai. Tai šventė su visa Ukraina, su mūsų nepriklausoma Ukraina. Mums tai labai svarbu“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Dauguma Rytų krikščioniškų bažnyčių naudoja Julijaus kalendorių, pagal kurį Kalėdos švenčiamos sausio 7 dieną, o ne Grigaliaus kalendorių, naudojamą kasdieniame gyvenime ir Vakarų bažnyčiose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą pasirašė įstatymą, kuriuo šventė perkeliama į gruodžio 25 dieną, sakydamas, kad tai leidžia ukrainiečiams „atsisakyti rusiško paveldo primesti Kalėdų šventimą sausio 7 dieną“.

Datos pakeitimas yra dalis veiksmų, kuriais nuo plataus masto invazijos pradžios siekiama panaikinti Rusijos ir Sovietų Sąjungos pėdsakus, pavyzdžiui, pervadinti gatves ir pašalinti tuos laikus menančius paminklus.

Ukrainos stačiatikių bažnyčia oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos ortodoksų bažnyčios dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

„Turime prisijungti prie civilizuoto pasaulio“

Dėl politinės nesantaikos šventikai ir net ištisos parapijos atsitraukė nuo ištikimybės Maskvos patriarchatui, o naujoji Ukrainos stačiatikių bažnyčia sparčiai auga ir perėmė keletą su Rusijos bažnyčia susijusių pastatų. Šiuos žingsnius parėmė ir vyriausybė.

Sekmadienį kalbinti ukrainiečiai išreiškė paramą Kalėdų datos pakeitimui.

„Norėjome palaikyti tai, kas dabar vyksta Ukrainoje. Juk pokyčiai visada yra sunkūs, o kai jie vyksta, reikia, kad juos palaikytų daugiau žmonių, kad įvyktų kažkas naujo“, – sakė bažnyčioje apsilankęs jaunuolis Denysas.

Tačiau jis buvo pasirengęs kompromisui.

„Galime švęsti ir [gruodžio] 25-ąją, ir [sausio] 7-ąją“, – sakė jis.

„Dabar daug mano draugų švenčia 25-ąją kartu su mumis, o 7-ąją – su savo tėvais“, – pasakojo vaikinas.

Vakariniame Lvivo mieste kariuomenės medikas Tarasas Kobza sakė, kad „turime prisijungti prie civilizuoto pasaulio“.

Tetiana, tradicinės muzikos grupės „Jahody“ dainininkė, pritarė: „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau švenčiame Kūčias ir Kalėdas kartu su visu pasauliu. Tai tikrai šaunu.“

Ukrainos graikų katalikų bažnyčia taip pat nusprendė Kalėdų pamaldas rengti gruodžio 25 dieną.

Tačiau istoriškai su Rusija susijusi Ukrainos stačiatikių bažnyčia toliau laikosi nuostatos Kalėdas minėti sausio 7-ąją. Ši bažnyčia teigia, kad dėl karo nutraukė ryšius su Maskva, tačiau daugelis ukrainiečių į tokius pareiškimus žiūri skeptiškai.

Sovietų Sąjungoje buvo skatinamas ateizmas, o Kalėdų tradicijos, tokios kaip eglutės ir dovanos, buvo perkeltos į Naujųjų metų išvakares, kuri tapo tų laikų pagrindine švente.

Ukrainiečių šventinės tradicijos apima vakarienę Kūčių vakarą, kurios metu patiekiama 12 patiekalų be mėsos, įskaitant valgį iš įvairių grūdų, paskanintų medumi, vadinamą kutia (kūčia).

Žmonės, be kita ko, puošia namus įmantriais kviečių ryšulėliais, vadinamais diduch. Žiemos švenčių metu taip pat giedamos tradicinės giesmės ir nešiojamos žvaigždžių formos dekoracijos.

Demobilizacijos klausimas gali būti keliamas tik pasibaigus karui, tačiau Gynybos ministerija parengė sprendimą, kuris leis kariškiams gauti „atokvėpį“.

Kaip interviu „Suspilnyj“ sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, šis sprendimas bus numatytas naujame įstatymo projekte, kuris artimiausiu metu bus įregistruotas Aukščiausiojoje Radoje.

„Scanpix“ nuotr./Rustemas Umerovas

„Žodį „demobilizacija“ galėsime vartoti tik pasibaigus karui. Kadangi priešas ir toliau kovoja, mes radome sprendimus, kurie leis asmeniui, kuris dvejus metus buvo perimetre, suprasti, pagal kokias taisykles jis galės daryti pertrauką arba būti iš dalies atleistas“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad tai yra teisingumo klausimas visiems, ir Gynybos ministerija dirba ties tuo teisiniu, įstatyminiu ir techniniu požiūriu.

„Mūsų tikslas – pakeisti paradigmą, kad tarnyba nebūtų suvokiama kaip bausmė“, – sakė R.Umerovas.

Gynybos ministras pažymėjo, kad mobilizacijos, karinių mokymų, tarnybos ir demobilizacijos procesas turi būti aiškus ir suprantamas piliečiams. Tai vienas iš pagrindinių būsimų mobilizacijos sistemos pokyčių uždavinių.

Anot R.Umerovo, Ukrainai šiuo klausimu reikia aiškių žaidimo taisyklių, vienodų visiems.

Dabar Aukščiausioji Rada baigia rengti naujo įstatymo projektą, kuris sustiprins mobilizaciją ir įves tvarką tarnybos kariuomenėje procesuose.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį. Maskvai įteikta nota, Teheranui protestuojant dėl Maroke vykusio 6-ojo arabų ir Rusijos bendradarbiavimo forumo pareiškimo, kuriame raginama taikiai išspręsti Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų konfliktą dėl salų.

Anksčiau šeštadienį Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas savo kolegai iš Rusijos telefonu pasakė, kad „pagarba šalių suverenitetui ir vientisumui yra vienas iš pagrindinių tautų ryšių principų“, sakoma atskirame IRNA pranešime.

SPUTNIK / via REUTERS

Tai jau antras kartas šiais metais, kai Iranas, protestuodamas prieš komentarus dėl ginčijamų salų, iškvietė Rusijos pasiuntinį. Liepą Teheranas dėl panašaus pareiškimo buvo išsikvietęs Rusijos ambasadorių. 2022 metais Iranas iškvietė Kinijos pasiuntinį dėl panašaus bendro pareiškimo su arabų šalimis.

Šis diplomatinis ginčas yra reta nesantaikos tarp šių dviejų šalių apraiška. Iranas ir Rusija sustiprino savo ryšius po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, be kita ko, Iranas tiekia Rusijai atakos dronus. Abi šalys taip pat tvirtai remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą jo šalies pilietiniame kare.

1971 metais, pasitraukus britų pajėgoms, Iranas perėmė trijų salų – Abu Musos, Didžiojo Tunbo ir Mažojo Tunbo – kontrolę. Jis laiko jas neatskiriama savo teritorijos dalimi. JAE taip pat reiškia pretenzijas į šias tris salas ir jau seniai reikalauja derybų būdu rasti sprendimą.

Šios trys salos yra netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio – svarbaus vandens kelio, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos.

Iranas teigia, kad šios salos nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios, kol jas okupavo britai, priklausė Persijai. Jis taip pat teigia, kad susitarimas, pasiektas su Šardža, vienu iš septynių JAE emyratų, suteikia jam teisę administruoti Abu Musą ir dislokuoti ten karius.

Tokio susitarimo dėl kitų dviejų salų nėra. JAE teigia, kad jos priklausė Ras al Chaimos emyratui, kol Iranas jas jėga užgrobė likus kelioms dienoms iki emyratų federacijos įkūrimo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Dmytro Marčenko pabrėžė, kad nežino, koks bus ukrainiečių rytojus, jei Ukraina nesusidoros su užduotimi mobilizuoti karius.

Interviu naujienų portalo DW „YouTube“ kanalui jis įvertino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad kariuomenė prašo mobilizuoti dar 500 tūkst. žmonių.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Dabar didžioji dauguma ukrainiečių, turėjusių norą kovoti su rusais, patys įstojo į kariuomenę. Tai reiškia, kad Ukrainoje faktiškai nėra savanorių, tuo pat metu fronto gynėjai jau dvejus metus nedemobilizuojami, jie išvargę nuo karo. Pasak generolo, Ukraina turi dar kartą priminti visuomenei, kas bus, jei rusai prasiverš.

„Jei nebaigsime šio karo, kito šanso nebeturėsime“, – sakė D.Marčenko.

Kartu jis priminė, kad Ukrainai reikia išleisti 500 mlrd. grivinų, kad būtų mobilizuota 500 tūkst. žmonių, nes kiekvieną karį reikia aprengti, pamaitinti, išmokyti kariauti – visa tai yra pinigai, kurių Ukrainai ir taip trūksta.

Kitaip tariant, mobilizacija nėra pigi, todėl valstybė turi visą eilę užduočių, kurias reikia atlikti, kad mobilizacija būtų vykdoma apgalvotai.

„Jei mes jų neįvykdysime, nežinau, kas bus rytoj“, – sakė D.Marčenko.

Generolas mano, kad Ukraina negali atsisakyti mobilizacijos, nes Kyjivas ir taip atsilieka pagal karinį tempą, palyginti su Rusijos galimybėmis.

„Priešas patiria labai didelius nuostolius, tačiau jie išmoko greitai juos papildyti. Turime užtikrinti, kad neatsiliksime nuo šio tempo. Dabar, deja, atsiliekame“, – spėjo jis.

Vilkikų vairuotojai sekmadienį nutraukė krovinių blokadą prie bendros šalių sienos, pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalys aptarė, kaip išspręsti nesutarimus, dėl kurių pašlijo jų santykiai.

Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokavo sienos kirtimo punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją.

Ukrainos pasienio tarnyba platformoje „Telegram“ sekmadienį pranešė, kad protesto akcija Lenkijos–Ukrainos sienos perėjoje Medykoje baigėsi 9 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir buvo atnaujinta sunkvežimių registracija ir leidimas kirsti sieną. 

Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Europos Sąjunga, solidarizuodamasi su Ukraina, panaikino reikalavimą Ukrainos transporto įmonėms turėti leidimus įvažiuoti į šalį. Išimtis buvo pratęsta iki 2024 metų birželio.

KUBA STEZYCKI / REUTERS

Lenkijos sunkvežimių vairuotojų teigimu, atsisakius leidimų, sumažėjo jų pajamos. Tuo tarpu Ukraina labai pasikliauja šiuo maršrutu eksportuodama ir importuodama prekes, ypač dėl to, kad Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti dėl karo su Rusija.

Dėl protestų susidarė ilgos transporto priemonių eilės ir atsirado didelė įtampa. Lenkija yra viena iš ištikimiausių Kyjivvo sąjungininkių ES ir yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti aukšto rango pareigūnai Kyjive susitiko naujuoju Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, kad aptartų blokados sprendimo būdus.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ne kartą pabrėžė, kad remia Ukrainą, ir pažadėjo susitarti su nepatenkintais savo šalies sunkvežimių vairuotojais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasirašė įsakus dėl naujų sankcijų 185 asmenims ir bendrovėms, kenkiančioms Ukrainos interesams.

Naujos sankcijos įvestos 51 asmeniui. Tarp jų, be Rusijos piliečių, yra ir pačios Ukrainos, taip pat Latvijos, Kipro ir Jungtinės Karalystės piliečių.

Kartu sankcijos pritaikytos 134 bendrovėms, kurių dauguma veikia Rusijos teritorijoje, tačiau kai kurios – ir Rusijos okupuotame Kryme.

Sankcijomis nubaustų bendrovių turtas Ukrainoje įšaldytas. Joms neleidžiama vykdyti prekybos operacijų Ukrainoje ir vykti tranzitu per jos teritoriją. Jų licencijos Ukrainoje panaikintos.

Asmenims, kurie nėra Ukrainos piliečiai, neleidžiama įvažiuoti į Ukrainos teritoriją.
 

Jungtinės Valstijos šeštadienį išreiškė vis didesnį susirūpinimą dėl įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, apie kurį nėra jokių žinių nuo gruodžio pradžios, likimo.

„Esame labai susirūpinę dėl Aleksejaus Navalno, kuris jau beveik tris savaites yra dingęs iš Rusijos kalėjimų sistemos, buvimo vietos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Dar kartą raginame nedelsiant jį paleisti ir nutraukti nuolatines represijas prieš nepriklausomus balsus Rusijoje“, – pridūrė jis. 

Jungtinių Tautų teisių ekspertė Mariana Kacarova pirmadienį sakė, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno priverstinis dingimas kelia nerimą. Tokį nerimą išsakė vis daugiau žmonių.

Kremliaus kritiko advokatams neleidžiama su juo susitikti nuo gruodžio 6-osios.

ALEXANDER NEMENOV / AFP

Gruodžio 15 dieną A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmiš teigė, kad teismo atstovas jai pranešė apie A.Navalno perkėlimą iš Vladimiro regiono netoli Maskvos į neskelbiamą vietą.

Žinių apie A.Navalną nebuvimas gali reikšti, kad jis yra perkeliamas į griežtesnio režimą, atsižvelgiant į anksčiau šiais metais priimtą teismo sprendimą.

Kalinių gabenimas geležinkeliu per didžiulę Rusijos teritoriją gali užtrukti ištisas savaites.

A.Navalno sąjungininkai šią situaciją sieja su Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimu, kad jis ketina dalyvauti kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

47 metų A.Navalnui, aršiam Rusijos lyderio V.Putino kritikui, buvo uždrausta dalyvauti 2018 metų rinkimuose dėl senų kaltinimų sukčiavimu, kurie, pasak jo sąjungininkų, buvo politiškai motyvuoti.

Jis atlieka 19 metų įkalinimo bausmę, paskirtą dėl kaltinimų ekstremizmu po įtariamo apnuodijimo, dėl kurio jis kaltina V.Putiną.

Rusijos okupantai padarė nedidelę pažangą kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje ir naudoja cheminį ginklą.

Apie tai rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) apžvalgoje. Geolokacinė medžiaga rodo, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį kairiajame Dniepro upės krante.

Kartu ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno 810-oji jūrų pėstininkų brigada patvirtino, jog sąmoningai naudojo cheminį ginklą prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

ISW pažymėjo, kad tai akivaizdus Cheminio ginklo konvencijos, kurios dalimi yra ir Rusija, pažeidimas.

Gruodžio 22 d. „Telegram“ kanale Rusijos Federacijos 810-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada kalbėjo apie „radikalų taktikos pakeitimą“ prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Chersono srityje. Visų pirma jie teigė, kad naudoja naują taktiką – „mėto K-51 granatas iš bepiločių lėktuvų“ ant Ukrainos pozicijų, kad išstumtų Ukrainos karius iš jų pozicijų. Okupantai netgi paskelbė nuotraukas, kuriose aiškiai matyti, kaip prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudojamos K-51 granatos.

Pasak ISW, K-51 granatos pripildytos dirginančių dujų CS (2-chlorbenzalmalononitrilo) – ašarinių dujų, kurios naudojamos demonstrantams išsklaidyti.

Anksčiau ISW analitikai pažymėjo, kad praėjusių metų lapkričio mėn. okupantai panaudojo K-51 granatas prieš Ukrainos kariškius Donecko srityje.

Analitikai pridūrė, kad, nepaisant okupantų atakų, nėra patvirtinta, jog Fronuto linija Donecko ir Zaporižios sričių pasienyje pasikeitė. Poziciniai mūšiai tęsiasi Rabotino rajone. Pranešime, kuriame cituojami Rusijos šaltiniai, taip pat sakoma, kad gruodžio 22 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos bepiločiu lėktuvu atakavo Berdianską ir raketomis HIMARS smogė „Tokmak“ administracijos pastatui.

Per Rusijos pajėgų bombardavimą Pietų Ukrainoje esančiame Chersone per 24 valandas žuvo keturi žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė srities gubernatorius.

Nuo šeštadienio iki sekmadienio ryto Rusijos pajėgos paleido 71 sviedinį į Chersoną, pataikydamos į miesto centrą, gyvenamuosius rajonus, medicinos ir švietimo įstaigas bei svarbiausius infrastruktūros objektus, platformoje „Telegram“ rašė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Dėl Rusijos agresijos žuvo keturi žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, įskaitant vieną vaiką“, – pridūrė jis. 

O.Prokudinas sakė, kad artilerijos sviediniui pataikius į gyvenamąjį namą žuvo 87-erių vyras ir jo 81-erių žmona.

HANDOUT / AFP

Jis pridūrė, kad gelbėtojai po griuvėsiais rado trečią nukentėjusį vyrą.

Po kelis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos praėjusių metų lapkričio mėnesį Ukraina susigrąžino Chersono kontrolę.

Dabar tai yra nuolatinis Maskvos pajėgų, įsikūrusių kitame Dnipro upės krante, taikinys, kuris tapo natūralia fronto linija, konfliktui iš suplanuotos greitos ir triuškinamos invazijos virtus vadinamuoju išsekimo karu, kuriame nėra vieno karinio tikslo. 

Atskirai Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad naktį numušė visus 15 Rusijos paleistus dronus, išskyrus vieną.

Per vakarėlį Rygoje į Rusijos žurnalistus buvo mesta mokomoji granata. 

Kaip praneša „Novaja Gazeta Europa“, incidentas įvyko bare „Čē“ vėlai vakare. Iki 23 val. įstaigoje beveik neliko lankytojų, išskyrus žurnalistus. Maždaug tuo metu atsidarė durys ir pasirodė granatą metęs vyras.

Pasak liudininkų, tai buvo mokomoji granata RGD-5. Ji sprogo ir apsvaigino kelis žmones. Jie bandė sulaikyti užpuoliką, tačiau šis pabėgo juodu BMW automobiliu. Žurnalistai užfiksavo automobilio valstybinį numerį.

Šiuo metu įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai. Žurnalistai įsitikinę, kad išpuolis susijęs su jų profesine veikla. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Šiaulių apskr. VPK nuotr./Granata

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas sakė, kad miestas sparčiai keičiasi, o bendra situacija šia kryptimi yra labai sudėtinga.

„Iš tiesų situacija mūsų kryptimi yra labai sudėtinga. Priešas spaudžia, puolimas nesustoja nei dieną, nei naktį. Rusai stengiasi įvykdyti savo užduotis ir užimti miestą. Pastaruoju metu buvo palikta daug įrangos ir personalo. Avdijivkos apylinkėse fiksuojame tūkstančius negyvų, atsiprašau, „makakų“. Vaikinai mums praneša, o iš kamerų matyti, kada skraido dronai“, – sakė V.Barabašas.

Pasak jo, užpuolikai savo nesėkmes mūšio lauke bando kompensuoti išpuolių prieš ukrainiečių karių pozicijas ir civilius. Vien per pastarąją parą okupantai surengė 46 masinius smūgius prieš gyventojus.

„Kalbant apie pozicijas, jos paprastai skaičiuojamos šimtais. Kartais, kai įvažiuoji į miestą ir jame būni kelias valandas, atvažiuoji ir vaizdas būna vienoks, o kai išvažiuoji, jis jau kitoks. Miestas keičiasi ne dienomis, o valandomis“, – sakė pareigūnas.

Tuo pat metu tęsiasi vietos gyventojų evakuacija. Ji dažnai atšaukiama, nes priešas nevengia išsiveržti į kelius. Šiandien, gruodžio 24 d., Avdijivkoje liko 1206 žmonės. Per eskalacijos kryptimi laikotarpį gyvenvietę paliko beveik 350 žmonių.

Šiuo metu mieste nėra elektros ir šildymo. Paskutinį kartą šviesa degė dar 2022 m. balandį. Energetikai bandė ją atkurti, tačiau pateko į priešo ugnį.

„Vandens nebuvo dar prieš prasidedant plataus masto karui, o dujų – nuo 2022 m. gegužės“, – pridūrė jis.

Okupantams reikia pertraukos, kad galėtų papildyti išteklius, nes taip sparčiai naudojant šaudmenis, jie jų pritrūks per šešis mėnesius. Tai interviu radijui „Radio NV“ sakė buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dikijus.

Kalbėdamas apie šovinius, jis teigė, kad situacija nėra ideali ir  kyla problemų dėl jų trūkumo.

„Jų sandėliuose yra keturi milijonai, o per metus pagaminama maždaug 1,1 milijono. Be to, draugas Unas (Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas) išpylė milijoną“, – sakė J.Dikijus.

Dmitri Kotjuh/„Postimees“ nuotr./Jevhenas Dikijus

Jis pažymėjo, kad tai dideli skaičiai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, su kokiu intensyvumu rusai šiuos šaudmenis išnaudoja.

„Neturiu naujesnių duomenų, bet nuo šių metų rugpjūčio mėn. jie jau buvo iššaudę 12 mln. šovinių. Vadinasi, tokiu tempu, kokiu jie įpratę šaudyti, jiems liko pusmetis, net ne metai. Ir jie tai puikiai žino“, – aiškino buvęs „Aidar“ vadas.

Pasak J.Dikijaus, tai susiję su Rusijos informacine kampanija, kuria siekiama įtikinti sudaryti paliaubas.

„Jiems tikrai reikia pertraukos, kad sukauptų išteklių, užtaisytų skyles, kurias mes jiems padarėme per vasarą. Įdarbinti žmones, o svarbiausia – gaminti geležį ir ją kaupti, o ne visą laiką tiekti į frontą tiesiai iš gamyklos. Iš čia ir tas nuolatinis svaičiojimas šia teze apie konflikto įšaldymą“, – sakė ATO veteranas.

Jis pridūrė, kad pats faktas, jog rusai vykdo tokią informacinę kampaniją, rodo, kad Ukrainai neapsimoka nutraukti karo veiksmus.

Gruodžio 23 d., šeštadienį, Rusijos kariai puolė Chersoną ir Chersono sritį, septyni žmonės buvo sužeisti, vienas žuvo. Tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas.

„Rusijos kariuomenė smogė Chersonui. Penki žmonės buvo sužeisti“, – pabrėžė pareigūnas.

Pasak jo, trims Chersono gyventojams, 78, 68 ir 63 metų amžiaus, gydytojai suteikė pagalbą vietoje. Du vyrai, 21 ir 39 metų, buvo hospitalizuoti medicinos įstaigoje. Gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinio sunkumo.

Vėliau jis patikslino, kad dėl Rusijos vykdyto Chersono apšaudymo buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp jų yra 15 metų vaikas.

Jo teigimu, miesto centriniame rajone gelbėtojai, ardydami griuvėsius, taip pat rado negyvą žmogų. Jo tapatybė nustatinėjama.

A.Prokudinas taip pat sakė, kad užpuolikai smogė kritinei miesto infrastruktūrai, dėl to įvyko proveržis dujų tinkluose. Kilo gaisras. Be to, apšaudyta viena iš medicinos įstaigų.

Jis paviešino apšaudymo padarinius, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše.

Chersono miesto administracijos vadovas Romanas Mročko sakė, kad apie 18 val. rusų okupantai pradėjo masinį Chersono puolimą. Keliuose miesto rajonuose nugriaudėjo galingi sprogimai, po kurių kilo keli gaisrai.

„Priešas tradiciškai atakavo gyvenamuosius rajonus“, – pabrėžė R.Mročko.

Taip pat šiandien Rusijos kariuomenė iš bepiločio lėktuvo atakavo Stanislavo kaimą. Buvo sužeistas ir mirė 69 metų vietos gyventojas.

Primename, kad dieną prieš tai Rusijos kariuomenė iš oro smogė 4 valdomomis bombomis Chersono srityje esantiems Krynkams. Chersonas taip pat buvo apšaudomas smarkia artilerijos ugnimi.

Buvo apšaudytos žiemos stovyklos, Antonovka, Ivanovka, Michailovka, Lvovas, Tyaginka Chersono srityje, Očakovas Nikolajevo srityje. Sužeisti keturi Chersono srities gyventojai. Chersone priešas dar kartą apšaudė ligoninę. Buvo apgadintas administracinis pastatas, keliolika privačių namų, 2 autobusai ir dujų tiekimo linija.

Viena iš Europos žvalgybos agentūrų mano, kad Rusija gali bandyti užpulti Europą 2024/25 m. žiemą. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“ su nuoroda į savo šaltinį vienos iš Europos šalių žvalgyboje.

Neatskleidžiamos šalies žvalgyba mano, kad Rusija gali smogti Europai kaip tik tuo metu, kai JAV bus „be lyderio“, ir tik po kurio laiko galės ateiti į pagalbą Europos valstybėms.

Kalbama apie laikotarpį nuo dabartinio JAV prezidento atsistatydinimo 2024 m. lapkričio pradžioje iki jo galimo įpėdinio inauguracijos 2025 m. sausį.

Pasak žvalgybos pareigūno, Rusijos valdžia tikisi, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas vėl užims Baltuosius rūmus, nes jam valdant „visko gali nutikti“.

Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, kad Europos gynybos pramonei reikia laiko savo pajėgumams sukurti. „Dabar turime maždaug penkerius-aštuonerius metus, kad pasivytume – tiek ginkluotosiose pajėgose, tiek pramonėje ir visuomenėje“, – sakė jis.

Jis taip pat pareiškė, kad Vokietija, stiprindama NATO rytinį flangą, iki 2027 metų planuoja dislokuoti Lietuvoje 4 tūkstančius Bundesvero kariškių. Be to, ministras pabrėžė, kad Vokietijoje reikia vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą.