Svarbiausios naujienos
- JAV ekspertas: Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps karo centru
- „Bloomberg“: Vladimiro Putino pajėgos tik sustiprėjo
- Vyriausiasis NATO pareigūnas įvardijo, ko iš tikrųjų bijo Rusija
- Ukrainos žvalgyba taikėsi į naftos saugyklą prie Sankt Peterburgo: dronas pralėkė virš V.Putino rezidencijos
- JAV analitikai: rusai neturi pajėgumų vykdyti puolimui daugiau nei viena kryptimi
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV ekspertas: Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps karo centru
18:13
Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps Ukrainos pajėgų dėmesio centru. Tai neseniai duotame interviu patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip leidinio „The Hill“ skiltyje pažymi buvęs „Jamestown Foundation“ prezidentas Glenas E.Howardas, pusiasalio izoliavimas ir ten esančių Rusijos pajėgų susilpninimas „yra nepaprastai svarbus Ukrainai, nes tai būdas sumažinti išpuolių iš šio regiono skaičių“.
Ukrainai 2023 m. nepavyko pasiekti lemiamo proveržio sausumoje, tačiau karas jūroje buvo stulbinamai sėkmingas, teigia ekspertas. Ukrainai pavyko smarkiai nubausti Rusijos Juodosios jūros laivyną per nesiliaujančią jūrų ir oro kampaniją, kurioje buvo naudojami jūriniai dronai ir Didžiojoje Britanijoje pagamintos sparnuotosios raketos „Storm Shadow“, ir priversti rusus pasitraukti į savo jūrų bastioną Sevastopolyje.
Gruodžio pabaigoje sunaikinus desantinį laivą „Novočerkassk“, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas gyrė sėkmingą kampaniją ir paskelbė, kad Rusija vien per pastaruosius keturis mėnesius neteko 20 proc. savo Juodosios jūros laivyno.
Ukraina veiksmingai nutraukė Odesos jūrų blokadą ir atnaujino grūdų ir kitų žaliavų eksportą iš strategiškai svarbaus Juodosios jūros uosto. JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pranešė, kad „nuo rugpjūčio Juodosios jūros humanitariniu koridoriumi praplaukė 400 laivų, gabenančių 13 mln. tonų krovinių. Tai svarbus pasiekimas, nes Ukraina ir toliau maitina pasaulį“.
„Kitas Vakarų žingsnis Juodojoje jūroje – padėti Kyjivui nusitaikyti Krymą, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., ir atkirsti Rusijos logistinį kelią į pietų Ukrainoje veikiančias pajėgas“, – rašo G.E.Howardas.
„Krymas yra lemiama karo teritorija“
Du į atsargą išėję JAV generolai ne kartą pabrėžė, kad reikia padėti Ukrainai pasiekti šį tikslą. Pasak buvusio JAV kariuomenės Europoje vado Beno Hodgeso, Krymas yra „lemiama karo teritorija“. Buvęs vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as pakartojo šią tezę.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių sutrikdyti Rusijos pajėgų logistikos liniją Kryme, yra tiltas per Kerčės sąsiaurį. Ekspertas pažymi, kad jo sunaikinimas gerokai apribotų Maskvos galimybes aprūpinti savo karius pietų Ukrainoje ir gerokai susilpnintų Rusijos pajėgas. Tuomet Ukrainos šarvuotosios pajėgos galėtų prasiskinti kelią per Surovikino liniją ir pasiekti Azovo jūrą, o sėkmės atveju perpus sumažinti Rusijos pajėgas. Ukrainos fronto linija ties Robotyne dabar yra tik už 112 km nuo Azovo jūros pakrantės.
Prezidentas V.Zelenskis prašė Vakarų padėti Ukrainai sunaikinti tiltą ir suteikti Kyjivui vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. Tačiau vokiečiai atsisakė tai padaryti, nes nuogąstavo, kad tai gali eskaluoti karą.
„V.Zelenskis supranta, kad „Taurus“ būtų idealus ginklas tiltui, kuris jau ir taip yra susilpnintas ankstesnių atakų, sunaikinti. Bunkerius naikinančią sparnuotąją raketą „Taurus“ iš oro galėtų paleisti Ukrainos Su-24 – jie jau sėkmingai ir labai efektyviai naudojo „Storm Shadow“. O jeigu būtų įrengtas antrinis užtaisas, ji galėtų padaryti pražūtingą žalą bet kokiai gelžbetoninei konstrukcijai, todėl tiltas taptų netinkamas naudoti“, – rašo G.E.Howardas.
Jis pridūrė, kad V.Zelenskis aiškiai apibūdino „Taurus“ kaip įrankį, dėl kurio 2024 m. taps lūžio tašku kare ir lems Krymo tilto likimą.
Rusija pirmą kartą Ukrainai smogė reta 4 tonų svorio priešlaivine raketa P-35
23:42
Rusija pirmą kartą panaudojo priešlaivinę raketą P-35 (3M44 „Progres“) smogdama Ukrainai. Jos nuolaužų nuotraukos jau skelbiamos internete, rašo „Defense Express“.
Ši raketa išsiskiria savo dydžiu: jos ilgis – 10 metrų, o paleidimo svoris – 4 tonos. P-35 buvo sukurta praėjusio amžiaus viduryje, o 1962 m. priimta į ginkluotę. Tikėtina, kad ši raketa buvo numušta Ukrainos pietuose, atsižvelgiant į tai, kad ji yra priešlaivinė raketa.
„Nors šioje metalo krūvoje gana sunku identifikuoti P-35, ši raketa turi gana savitus sparnus. O „Defence Express“ iš savo šaltinių turi patvirtinimą, kad tai yra būtent ši raketa. Nepaisant amžiaus, P-35 vis dar naudojama Rusijoje. Visų pirma tai yra pakrantės raketų sistemų „Redut“ smogiamoji priemonė. 2021 metų duomenimis, jų skaičius siekia 8 paleidimo įrenginius“, – teigiama medžiagoje.
Be to, tokia raketa gali būti naudojama komplekse „Utios“, žinomame kaip „Objektas-100“. Tai požeminis objektas, esantis Balaklavos rajone okupuotame Kryme. Raketos savo paleidimo kompleksuose yra paslėptos po žeme, jos iškeliamos tik prieš paleidimą.
Žinoma, kad tokių kompleksų buvo tik du – Kryme ir apleistoje Kildino saloje Barenco jūroje. Po Krymo pusiasalio okupacijos rusai 2016 m. vėl aktyvavo „Objektą-100“ ir kelis kartus iš jo paleido raketas. Tačiau kol kas nežinoma, iš kurios paleidimo sistemos buvo smogta šį kartą. Pažymima, kad pats tokių tolimojo nuotolio priemonių panaudojimas „labiau primena tiesiog norą suduoti bet kuo“.
Leidinio „Defense Express“ ekspertai pažymi, kad 1982 m. priimta į ginkluotę naujausios modernizacijos versija P-35 (3M44) jau tada buvo laikoma archajiška.
„Jos veikimo nuotolis – iki 300 kilometrų (kai kurių šaltinių duomenimis, 3M44 versijoje – iki 460 kilometrų), greitis – iki 1800 km/h (kitų šaltinių duomenimis, 2200 km/h), kovinės galvutės dydis – iki 930 kg“, – rašoma leidinyje.
Ukrainos kariuomenė gali pasipildyti nuteistaisiais – rengiama įstatymo pataisa
23:03
Ukrainos teisės aktai draudžia buvusiems ir esamiems nuteistiesiems tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariais ir dalyvauti valstybės gynyboje. Teisingumo ministerija pateikė Aukščiausiajai Radai pasiūlymą panaikinti šį draudimą.
Teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka apie tai kalbėjo Ukrainos radijo eteryje. Pasak jos, Ukrainoje yra nemažai minėtų kategorijų piliečių, kurie norėtų prisijungti prie šalies gynybos.
„Prasidėjus plataus masto invazijai, gavome tūkstančius nuteistųjų kreipimųsi, kad jie norėtų stoti į ginkluotųjų pajėgų gretas, atremti agresiją. (...) Po to kai kuriems nuteistiesiems buvo suteikta malonė, kad jie galėtų dalyvauti atremiant ginkluotą agresiją“, – sakė teisingumo viceministrė.
Kaip paaiškino O.Vysockaja, šiuo metu teisės aktai numato privalomą nuteistų piliečių išbraukimą iš karinės įskaitos. Teisingumo ministerija siūlo Aukščiausiajai Radai panaikinti šią kliūtį.
„Mes parengėme teisės aktų pakeitimus ir pateikėme juos komitetui. Jie labai prieštaringi. (...) Bet mes manome, kad tai, visų pirma, būtų teisinga. O antra, jei tinkamai organizuotume šį procesą, jis mums būtų labai naudingas“, – sakė viceministrė.
Kartu O.Vysocka pažymėjo, kad Rusija jau yra išsprendusi šį klausimą ir sukūrusi tokių karių verbavimo ir mokymo sistemą. „Tad jūs suprantate, kuo skiriasi mūsų ir priešo karių parengimas. Todėl manau, kad šiuo klausimu reikia paskubėti“, – sakė viceministrė.
D.Kuleba: Ukraina dirbs su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju
18:47
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikomas tikėtinu Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mesti iššūkį dabartiniam prezidentui Joe Bidenui.
Kongresui vis dar nesutariant dėl naujos pagalbos Ukrainai, baiminamasi, kad D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose atveju Vašingtono parama Kyjivui gali sumažėti.
Tačiau D. Kuleba atrodo optimistiškai nusiteikęs dėl bet kokio scenarijaus.
„Priimsiu Jungtinių Valstijų žmonių nuomonę ir dirbsime su bet kokia realybe, kuri atsiras po rinkimų“, – nurodė ministras.
D. Kuleba pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas vienas kitą pažįsta ir gerbia.
Nors D. Trumpas nedalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, apie jo galimą sugrįžimą į Baltuosius rūmus Davose vyko daug privačių ir viešų diskusijų.
D. Kuleba taip pat paragino Vakarus padidinti paramą Ukrainai.
„Reikia didinti mastą ir užtikrinti tvarumą“, – sakė jis.
Kyjivas yra sakęs, kad 2024 metų prioritetas yra kontroliuoti dangų kovojant su rusų pajėgomis, o D. Kuleba nurodė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.
JAV ekspertas: Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps karo centru
18:13
Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps Ukrainos pajėgų dėmesio centru. Tai neseniai duotame interviu patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip leidinio „The Hill“ skiltyje pažymi buvęs „Jamestown Foundation“ prezidentas Glenas E.Howardas, pusiasalio izoliavimas ir ten esančių Rusijos pajėgų susilpninimas „yra nepaprastai svarbus Ukrainai, nes tai būdas sumažinti išpuolių iš šio regiono skaičių“.
Ukrainai 2023 m. nepavyko pasiekti lemiamo proveržio sausumoje, tačiau karas jūroje buvo stulbinamai sėkmingas, teigia ekspertas. Ukrainai pavyko smarkiai nubausti Rusijos Juodosios jūros laivyną per nesiliaujančią jūrų ir oro kampaniją, kurioje buvo naudojami jūriniai dronai ir Didžiojoje Britanijoje pagamintos sparnuotosios raketos „Storm Shadow“, ir priversti rusus pasitraukti į savo jūrų bastioną Sevastopolyje.
Gruodžio pabaigoje sunaikinus desantinį laivą „Novočerkassk“, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas gyrė sėkmingą kampaniją ir paskelbė, kad Rusija vien per pastaruosius keturis mėnesius neteko 20 proc. savo Juodosios jūros laivyno.
Ukraina veiksmingai nutraukė Odesos jūrų blokadą ir atnaujino grūdų ir kitų žaliavų eksportą iš strategiškai svarbaus Juodosios jūros uosto. JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pranešė, kad „nuo rugpjūčio Juodosios jūros humanitariniu koridoriumi praplaukė 400 laivų, gabenančių 13 mln. tonų krovinių. Tai svarbus pasiekimas, nes Ukraina ir toliau maitina pasaulį“.
„Kitas Vakarų žingsnis Juodojoje jūroje – padėti Kyjivui nusitaikyti Krymą, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., ir atkirsti Rusijos logistinį kelią į pietų Ukrainoje veikiančias pajėgas“, – rašo G.E.Howardas.
„Krymas yra lemiama karo teritorija“
Du į atsargą išėję JAV generolai ne kartą pabrėžė, kad reikia padėti Ukrainai pasiekti šį tikslą. Pasak buvusio JAV kariuomenės Europoje vado Beno Hodgeso, Krymas yra „lemiama karo teritorija“. Buvęs vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as pakartojo šią tezę.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių sutrikdyti Rusijos pajėgų logistikos liniją Kryme, yra tiltas per Kerčės sąsiaurį. Ekspertas pažymi, kad jo sunaikinimas gerokai apribotų Maskvos galimybes aprūpinti savo karius pietų Ukrainoje ir gerokai susilpnintų Rusijos pajėgas. Tuomet Ukrainos šarvuotosios pajėgos galėtų prasiskinti kelią per Surovikino liniją ir pasiekti Azovo jūrą, o sėkmės atveju perpus sumažinti Rusijos pajėgas. Ukrainos fronto linija ties Robotyne dabar yra tik už 112 km nuo Azovo jūros pakrantės.
Prezidentas V.Zelenskis prašė Vakarų padėti Ukrainai sunaikinti tiltą ir suteikti Kyjivui vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. Tačiau vokiečiai atsisakė tai padaryti, nes nuogąstavo, kad tai gali eskaluoti karą.
„V.Zelenskis supranta, kad „Taurus“ būtų idealus ginklas tiltui, kuris jau ir taip yra susilpnintas ankstesnių atakų, sunaikinti. Bunkerius naikinančią sparnuotąją raketą „Taurus“ iš oro galėtų paleisti Ukrainos Su-24 – jie jau sėkmingai ir labai efektyviai naudojo „Storm Shadow“. O jeigu būtų įrengtas antrinis užtaisas, ji galėtų padaryti pražūtingą žalą bet kokiai gelžbetoninei konstrukcijai, todėl tiltas taptų netinkamas naudoti“, – rašo G.E.Howardas.
Jis pridūrė, kad V.Zelenskis aiškiai apibūdino „Taurus“ kaip įrankį, dėl kurio 2024 m. taps lūžio tašku kare ir lems Krymo tilto likimą.
Rusija pareiškė kaltinimus dešimtims užsienio samdinių dėl kovos už Ukrainą
17:41
Rusija pareiškė kaltinimus 68 užsienio samdiniams dėl kovos už Ukrainą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, kuri remiasi Rusijos tyrimų komiteto pareiškimu.
„Baudžiamojoje byloje dėl samdinių veiklos tyrėjai gavo papildomos medžiagos ir pateikė kaltinimus už akių dar 68 piliečiams iš septynių šalių“, – sakoma pranešime.
„Tass“ teigimu, komitetas pažymėjo, kad baudžiamoji byla jau iškelta 591 užsienio piliečiui iš 46 šalių. Dauguma jų yra Jungtinių Valstijų, Kanados, Sakartvelo, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai.
Laikinai okupuotose teritorijose rusai ėmė medžioti ukrainiečių partizanus
17:22
Rusai intensyviai stengiasi nustatyti laikinai okupuotų teritorijų gyventojus, kurie yra pasipriešinimo judėjimo nariai arba kaip nors su juo susiję, skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras.
„Ukrainos pogrindžio duomenimis, priešas stengiasi sustiprinti kontržvalgybos režimą, t.y. padidinti vadinamųjų mobiliųjų grupių, kurioms bus pavesta pasirinktinai tikrinti vietos gyventojus, skaičių“, – sakoma pranešime.
Visų pirma, pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos, tikrinama, ar žmonės turi Ukrainos pasą, leidimą gyventi šalyje, išmaniuosius telefonus ir bet kokią kitą įrangą, kuria gali perduoti pranešimus Ukrainos gynybos pajėgoms.
Taip Rusijos valdžia siekia nustatyti bet kokią operatyvinę informaciją apie pasipriešinimo judėjimo atstovų veiklą laikinai okupuotose teritorijose, kurių veiksmai dažnai lemia vietinius Rusijos okupacinių pajėgų pralaimėjimus tiek fronte, tiek užnugaryje.
Pažymėtina, kad vykdydami rusifikaciją ir siekdami sukurti okupantams visiškai lojalią visuomenę, rusai medžioja Ukrainos pasipriešinimo judėjimo dalyvius, pasitelkdami įvairias poveikio civiliams gyventojams priemones.
Pavyzdžiui, laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose rusų pareigūnai lankosi vaikų sporto klubuose ir vadinamasis tyrimo komitetas apklausia ukrainiečių vaikus.
Negana to, laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose rusai rengia reidus ir apsupimus mokyklose. Jie tai vadina „kova su ekstremizmu“.
Anksčiau pranešta, kad Rusija išsiuntė naują Federalinio saugumo agentūros pareigūnų grupę į laikinai okupuotą Chersono srities dalį ieškoti ukrainiečių partizanų.
NATO kitą savaitę pradės karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 tūkst. karių
17:16
NATO ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pradės didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 tūkst. karių.
Pratybos „Steadfast Defender“ truks iki gegužės pabaigos ir jose dalyvaus visų NATO šalių narių ir prie Aljanso greitu metu besitikinčios prisijungti Švedijos kariai, žurnalistams sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli.
Ekstremizmu kaltinamas I.Strelkovas gali sulaukti beveik 5 metų kalėjimo
16:44 Atnaujinta 16:53
Buvusiam vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministrui Igoriui Strelkovui, kaltinamam raginimu užsiimti ekstremistine veikla, prokuroras prašė skirti 4 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
„Prokuroras paprašė skirti mano klientui 4 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją bendrojo režimo kolonijoje“, – nurodė I.Strelkovo advokatas Aleksandras Molochovas.
„Tai vienu mėnesiu mažiau nei didžiausia galima bausmė pagal straipsnį, kuriuo jis kaltinamas“, – pridūrė I.Girkino sąjungininkai po posėdžio už uždarų durų.
2023 m. gruodį advokatas Gadži Alijevas sakė, kad per pirmąjį teismo posėdį dėl baudžiamosios bylos esmės I.Strelkovas nepripažino kaltės dėl ekstremizmo.
Šiuo metu jis yra sostinės Lefortovo ikiteisminio sulaikymo centre. Anksčiau Maskvos miesto teismas pratęsė I.Strelkovo suėmimą šešiems mėnesiams.
Vyras buvo suimtas Maskvoje liepos 21 d. Praėjusių metų lapkritį jis per savo šalininkus pareiškė ketinantis dalyvauti 2024 m. Rusijos prezidento rinkimuose. Tačiau jo kandidatūros nepatvirtino Centrinis rinkimų biuras.
Kai kuriuose iš paskutinių savo įrašų socialiniuose tinkluose prieš suėmimą I. Girkinas pavadino Vladimirą Putiną „senu idiotu“ ir pridūrė, kad „šalis neišgyvens dar šešerių metų šio bailaus vidutinybės valdžioje“.
Keletą mėnesių valdžia toleravo jo aštrią kritiką, nors Kremliaus liberaliems oponentams už kritiką Rusijos karui Ukrainoje buvo skirtos griežtos kalėjimo bausmės.
2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino I.Girkiną ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
I.Girkino advokatas nurodė, kad nuosprendis jo ginamojo byloje Rusijos teisme bus paskelbtas sausio pabaigoje.
Ukrainos sąjungininkės Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“
15:55
Kyjivą remiančios Vakarų šalys ketvirtadienį per ceremoniją Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“, sieksiančiai stiprinti su Rusijos agresija kovojančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Prancūzijos ir JAV vadovaujama 23 šalių koalicija yra vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės, kurią sudaro daugiau kaip 50 Ukrainą remiančių valstybių, dalis.
Ketvirtadienio ceremonijai vadovavo prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Artilerijos koalicija „siekia sujungti pastangas ir padėti Ukrainai turėti artilerijos pajėgas, atitinkančias jos kontrpuolimo ir būsimos kariuomenės poreikius, trumpuoju ir ilguoju periodais“, nurodė Prancūzijos gynybos ministerija.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas paskutinę minutę dėl priežasčių, susijusių su saugumu, turėjo atšaukti seniai suplanuotą savo dalyvavimą ceremonijoje Paryžiuje, informavo prancūzų vyriausybė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos gynybos ministerija skelbia apie naujos Ukrainos vietovės užėmimą
15:45
Rusijos pajėgos perėmė Veselės gyvenvietės Ukrainos rytiniame Donecko regione kontrolę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi ketvirtadienį paskelbtu Rusijos gynybos ministerijos pareiškimu.
„Donecko kryptimi dėl sėkmingų Pietų grupės karinių dalinių veiksmų išlaisvinta „Donecko liaudies respublikos“ Veselės gyvenvietė“, – teigiama Gynybos ministerijos išplatintame pranešime, kuriame minimas tarptautinės bendrijos nepripažįstamas darinys.
Ukraina šio pareiškimo dar nekomentavo.
Agentūrai „Reuters“ nepavyko patikrinti šio pareiškimo.
Veselės kaimas yra už 20 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto – pramoninio miesto, kuris buvo sulygintas su žeme per kelis mėnesius trukusį artilerijos apšaudymą ir mūšius mieste.
Prieš karą Veselėje gyveno apie 100 gyventojų.
Maskva teigė 2022-aisiais aneksavusi Ukrainos rytinį Donecko regioną, nepaisant to, kad neturi visiškos teritorijos kontrolės.
Milijonai ukrainiečių pabėgo iš šalies rytų ir pietų po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Daugiau nei metus nė viena pusė nepasiekė jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų.
Rusijos opozicionierius pripažįsta – pavojus Baltijos šalims yra: „V.Putinui nebūtinai pritrūks pinigų“
15:02
Šiais metais Rusijai gali pritrūkti pinigų šalies ekonomikai išlaikyti, sako Michailas Kasjanovas, 2000-2004 m. ėjęs Rusijos Federacijos ministro pirmininko pareigas. Jis įsitikinęs, kad tik bendri Vakarų veiksmai kovojant su sankcijų apėjimu gali sugriauti Kremliaus finansų schemas, kurios nukreiptos karinei agresijai 2024 m. remti.
"Pirmasis kiekvienų metų ketvirtis yra pagrindinis Rusijos Federacijos karinės-gynybinės pramonės finansavimo laikas. Būtent metų pradžioje atliekami avansiniai mokėjimai už visos karinės įrangos gamybą.
Todėl ir sakau, kad ekonominė rizika Vladimirui Putinui 2024 m. bus ne mažesnė nei pernai, o gal net didesnė", - sakė ekonomistas ir Rusijos opozicijos veikėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl protestų Baškirijoje Rusija įkalino šešis protestuotojus
14:59
Rusija skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes šešiems protestuotojams, kurie anksčiau šią savaitę mitingavo prieš žymaus vietos aktyvisto įkalinimą, ketvirtadienį paskelbė regioninis teismas.
Protestuotojai ir riaušių policija susirėmė per dvi dienas trukusius protestus mažame miestelyje Rusijos centrinėje Baškirijos dalyje. Gatvių protestai yra retenybė Rusijoje, kur nuo invazijos į Ukrainą pradžios kitokios nuomonės be gailesčio užgniaužiamos ir kur galioja griežti įstatymai dėl demonstracijų.
Teismas regiono sostinėje Ufoje anksčiau per protestus sausio 15 dieną sulaikytiems šešiems asmenims skyrė nuo 10 iki 13 parų laisvės atėmimo bausmes, sakoma teismo pranešime socialiniuose tinkluose.
Regiono valdžia pažadėjo greitai reaguoti į retai vykstančius protestus, kai tūkstančiai žmonių išėjo į Baimako, esančio už 1 400 km į rytus nuo Maskvos, gatves, spaudžiant -20 laipsnių Celsijaus šalčiui.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Lukašenka nurodė žaibiškai reaguoti į „nedraugiškų šalių“ kapitalo traukimąsi
14:26
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo, kad būtų „žaibiškai“ imamasi priemonių užkirsti kelią užsienio kapitalo pasitraukimui į Baltarusijai „nedraugiškas valstybes“, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
„Žaibiškai turi būti įgyvendintos priemonės, stabdančios kapitalo pasitraukimą iš Baltarusijos. (...) Užsieniečiams siūlome geriausias sąlygas: nuolaidas, lengvatas, infrastruktūrą ir, natūralu, kompetencijas. Ateikite dirbti. Bet ne dėl pelno mūsų žmonių sąskaita. O jei kas nors pabandys, yra atremimo ir perspėjimo mechanizmai“, – ketvirtadienį pasitarime su valstybės kontrolės institucijų atstovais kalbėjo A. Lukašenka.
Jis pareikalavo, kad vyriausybė pateiktų ataskaitą apie užsienio kapitalo traukimosi priežastis, ir pabrėžė, kad „praktikoje apsaugos priemonės turėtų būti įgyvendinamos žaibiškai ir be jokių svyravimų“.
Kaip jau buvo skelbta, Baltarusijos valdžia pastarosiomis dienomis reglamentavo „nedraugiškų šalių“ atstovų šalyje turimų aktyvų perleidimo tvarką ir atšaukė nuo 2022-ųjų vasaros galiojusį sąrašą juridinių asmenų, kuriems tai daryti buvo uždrausta.
„Vyriausybė rodo lankstumą nedraugiškų šalių atstovų turto pardavimo klausimais ir numato atvejus, kai tai įmanoma“, – ketvirtadienį komentavo A. Lukašenka.
„Siekdami apsaugoti savo ekonomiką Vakarų neteisėtų sankcijų stiprėjančio spaudimo akivaizdoje, priėmėme daugybę sisteminių dokumentų, ir dabar nė vienas akcininkas ar savininkas, turintis nedraugiškos šalies pilietybę, neturi teisės be mūsų vyriausybės specialaus leidimo bei įnašo į biudžetą parduoti turtą“, – pabrėžė A. Lukašenka.
Estija grėsme saugumui įvardijo rusų ortodoksų lyderį ir jį išvaro
14:24
Estija ketvirtadienį pranešė nepratęsusi Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios Estijoje vadovo leidimo gyventi šalyje ir pavadino šį Rusijos pilietį grėsme saugumui.
„Estijos valstybė nepratęsia Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios vadovo leidimo gyventi šalyje“, – sakoma Estijos policijos ir valstybės sienos apsaugos valdybos pranešime.
Metropolitas Eugenijus (Valerijus Rešetnikovas) pateikė prašymą pratęsti leidimą gyventi, bet Policijos ir sienos apsaugos departamentas jo nepratęsė. Dabartinis metropolito Eugenijaus leidimas gyventi galioja iki vasario 6 dienos.
„Valstybė priėmė sprendimą nepratęsti leidimo gyventi, nes Rešetnikovas savo viešoje veikloje, įskaitant viešus pareiškimus, palaiko agresorės veiksmus ir nepaisydamas ankstesnių įspėjimų savo elgesio nepakeitė“, – sakė Šiaurės prefektūros sienos apsaugos biuro vadovas Indrekas Aru.
„Bloomberg“: Vladimiro Putino pajėgos tik sustiprėjo
13:41
Jei Jungtinės Valstijos galiausiai nutrauks savo paramą Ukrainai Rusijos sukeltame kare, ji gali pralaimėti, o šis pralaimėjimas turės pasaulinių pasekmių, nes parodys, kad demokratinės valstybės nėra pakankamai atsparios, kad užkirstų kelią ekspansionistinei autokratijai, naujienų tarnybos „Bloomberg“ straipsnyje rašo apžvalgininkas, Henrio Kisindžerio aukštosios tarptautinių studijų mokyklos profesorius Halas Brandsas.
„Jei Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai ras valios ir ryžto atvesti Ukrainą prie priimtino rezultato – tokio, kuris padarytų ją ekonomiškai gyvybingą ir kariniu požiūriu apginamą – konfliktas gali būti iš esmės konstruktyvus. Jei jiems nepavyks to padaryti, karas, kuris kažkada atrodė gelbstintis grėsmę keliančią pasaulinę tvarką, gali tiesiog pagreitinti jos eroziją“, – rašė jis.
Straipsnio autorius tvirtina, kad nuo 2024 m. pradžios Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos sustiprėjo, Ukrainos perspektyvos neaiškios, o karas galiausiai gali pasirodyti nesėkmingas visam demokratiniam pasauliui.
„Vakarų sankcijos nebeatrodo kaip stebuklingas ginklas. Rusijos ekonomika 2022 m. susitraukė tik 2,2 proc., o 2023 m. vėl pradėjo augti. Rusijos prekyba buvo nukreipta į Aziją; finansiniai, technologiniai ir prekybiniai ryšiai su Kinija klesti. Tokios valstybės kaip Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai padeda Maskvai sušvelninti jos ekonominę izoliaciją.
Žinoma, konflikto kaina dar labiau padidino Rusijos ekonominį disbalansą. Tačiau nėra jokių perspektyvų, kad artimiausiu metu ekonomika ar jos palaikoma karinė mašina žlugs“, – įvertino H.Brandsas.
Anot jo, Rusija iš karo gali išeiti kaip „hipermobilizuota, hiperliberali revizionistinė valstybė su dideliu apmokyto karinio personalo rezervu ir giliu pasipiktinimo Vakarams jausmu“.
„Tai yra receptas problemoms NATO rytiniame fronte ir padidėjusiems pasauliniams reikalavimams Amerikos karinei galiai“, – reziumavo analitikas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog galutinis terminas, iki kurio reikia patvirtinti JAV pagalbą, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga.
Ukraina teigia sulaikiusi Rusijos šnipą
13:34
Ukrainos saugumo tarnybos ketvirtadienį paskelbė sulaikiusios studentą, rinkusį ir perdavinėjusį Maskvai informaciją apie objektus, kuriuose laikomos nuodingos medžiagos, kad į juos Rusija galėtų nukreipti smūgius.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas nuolat praneša sulaikę užsieniečių ir savo piliečių, padedančių kitai pusei siekti pergalės jau beveik dvejus metus trunkančiame kare.
„SBU kibernetinio saugumo specialistai sulaikė FSB agentą, kuris Odesos regione šnipinėjo priešui“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), paminėdama analogišką Rusijos agentūrą – Federalinę saugumo tarnybą.
„Pagrindinė nusikaltėlio užduotis buvo nustatyti ir perduoti nuodingųjų medžiagų laikymo vietų, įskaitant sandėlius ir pesticidų saugyklas, koordinates“, – pridūrė SBU.
Tarnyba teigė, kad su įtariamuoju, kuriam gresia kalėjimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų valstybės išdavyste, praėjusių metų pabaigoje susisiekė FSB ir už darbą pažadėjo pinigų.
SBU tvirtinimu, Rusija siekė išprovokuoti ekologinę katastrofą pietiniame regione prie Juodosios jūros, į kurį Rusija nuolat taikosi dronais ir raketomis.
Pamatykite patys: dvi amerikiečių pėstininkų kovos mašinos sunaikino „galingiausią pasaulyje“ tanką
13:32
Ukrainos kariai sėkmingai sunaikino moderniausią Rusijos tanką „T-90M Proryv“, pasitelkę dvi pėstininkų kovos mašinas „Bradley“.
Vėliau tankas atsitrenkė į medžius ir sustojo. Rusijos įgula paliko neveiksnų tanką, o tai vėliau patvirtino karinis šaltinis, stebėjęs žvalgybinio drono filmuotą medžiagą.
Paskelbta nauja filmuota medžiaga iš mūšio lauko.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: karas Ukrainoje priartino Rusijos ekonomiką prie perkaitimo
12:43
Besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą turės neigiamos įtakos Rusijos ekonomikos perspektyvoms. Šalies importas augo sparčiau nei eksportas, o tai prisidėjo prie rublio nuvertėjimo nuo karo pradžios ir tapo infliacijos varomąja jėga, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Rusijai didinant išlaidas gynybai kitų sričių sąskaita, išlieka tikėtina Rusijos ekonomikos perkaitimo rizika“, – teigiama apžvalgoje.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normą 1 procentiniu punktu iki naujos 16 proc. bazinės palūkanų normos. Teigiama, kad tai jau penktasis kartas, kuomet tai daroma, nuo dabartinio didinimo ciklo pradžios 2023 m. liepą, kai bazinė palūkanų norma buvo 6,5 proc.
2023 m. pabaigoje infliacija Rusijoje toliau didėjo ir lapkričio mėn. per metus pasiekė 7,5 proc. Nurodoma, kad spalio mėn. šie rodmenys siekė 6,7 proc. Apskritai, Rusijos statistikos tarnybos vertinimu, 2023 m. infliacijos rodiklis sieks 7,4 proc. – beveik dvigubai daugiau nei tikėjosi Centrinis bankas.
Apskaičiuota, kad praeitais metais Maskva kariniams tikslams išleido daugiau kaip 100 mlrd. dolerių, arba beveik trečdalį visų savo išlaidų. Šiais metais Rusijos valdžia vėl ketina beveik trečdalį visų išlaidų skirti kariuomenei ir gynybos pramonei išlaikyti.
Per metus krašto gynybai bus išleista 10,775 trln. rublių (121 mlrd. JAV dolerių pagal dabartinį Rusijos Federacijos centrinio banko kursą), t.y. 70 proc. daugiau nei 2023 m., įvertino naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Dar 3,338 trilijono rublių (37,569 mlrd. JAV dolerių) pagal biudžeto įstatymą, vyriausybė išleis pagal „nacionalinio saugumo“ eilutę, į kurią įtraukti Vidaus reikalų ministerijos, „Rosgvardijos“ pajėgų, specialiųjų tarnybų ir Federalinės bausmių vykdymo sistemos biudžetai. Kitaip tariant, beveik 40 proc. biudžeto bus išleista saugumo pajėgoms.
S.Lavrovas: ne Ukraina diktuos konflikto baigties sąlygas
11:54
Ne Ukraina spręs dėl konflikto pabaigos sąlygų, per kasmetinę spaudos konferenciją pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Žiniasklaidos grupė „Sky News“ nurodė, kad ministras taip pat tvirtino, jog yra "akivaizdu ir aišku, kad viskam diriguoja Vašingtonas“ ir kad ne Ukraina spręs, kada pradėti rimtas derybas.
Antirusišką „rasizmą“, „nacistinę ideologiją“ ir jos „siekius tapti NATO nare“ pirmiausia turėtų atmesti Ukraina, nurodė S.Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, kad Vakarai „nėra suinteresuoti jokiomis derybomis“. Jis taip pat kaltino JAV sukūrus „priešišką“ kontekstą, kuriame Rusija de-ratifikavo „Naujojo starto“ branduolinę sutartį, rašo "Sky News“.
„Jie atvirai paskelbė mus priešais, bet tuo pat metu nori pažvelgti į mūsų strategines branduolines atsargas, nes sako, kad tai visai kas kita.
Vadovaudamiesi abipusiškumo šūkiu, jie nori užtikrinti mūsų branduolinių arsenalų priežiūrą, kad sumažintų sau kylančią riziką, o ši rizika didėja dėl mūsų šaliai daromo karinio spaudimo ir prievartos.
Jie kasdien vis daugiau kalba apie būsimą branduolinių galybių susidūrimą, o atgrasančių, sulaikančių veiksnių kasdien vis mažiau ir mažiau“, – aiškino S.Lavrovas.
Tačiau jis pridūrė, kad galimybė vesti derybas dėl „strateginio stabilumo“ nėra atmesta.
Lenkijos prezidentas A.Duda: pasaulyje formuojasi „blogio koalicija“
11:41
Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą fone formuojasi „blogio koalicija“, o šalies totalitarinis vadovas Vladimiras Putinas nusprendė „padegti pasaulį“, per „Ukrainos pusryčius“ Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad praėjus 30 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, galime sakyti, jog dabar stebime Rusijos imperializmo atgimimą kruvinuoju jo variantu. Nėra jokių abejonių, kad V.Putinas nusprendė padegti pasaulį“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Lenkijos vadovas visiems susirinkusiems priminė, kad vis dar esame didžiausio ginkluoto konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos liudininkai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ministras: Prancūzija tieks Ukrainai po 50 aviacinių bombų per mėnesį
11:38
Prancūzija iki 2024 m. pabaigos tieks Ukrainai iki 50 aviacinių bombų per mėnesį. Paryžius taip pat padidins artilerijos šaudmenų tiekimą prieš Rusijos agresiją kovojančiam Kyjivui, pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastianas Lecornu, kurį cituoja prancūzų leidinys „Le Figaro“.
Interviu radijui „France Inter“ ministras sakė, kad padidins Ukrainai tiekiamų artilerijos šaudmenų apimtis iki 3 tūkst. sviedinių per mėnesį.
„Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario iki 2023 m. pabaigos Prancūzija tiekė Ukrainai po 2 tūkst. sviedinių per mėnesį, o nuo sausio – 3 tūkst. sviedinių per mėnesį“, – nurodė jis.
Kartu S.Lecornu paneigė, kad rusai perėmė iniciatyvą fronte, ir pridūrė, kad Maskva karo prieš Ukrainą nelaimės. Ministras pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės laimėjimai apsiriboja „dviem kilometrais, kurie čia atimami ir čia pat atsiimami atgal“.
„Kontrpuolimas pavyko ne taip, kaip norėjome, bet tai nesuteikia Vladimirui Putinui pranašumo“, – kalbėjo jis.
2023 m. gruodį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė pradedanti artilerijos koaliciją Ukrainos kariuomenei stiprinti. Koalicija pradės veikti sausio mėnesį, o jos pristatymas įvyks ketvirtadienį Paryžiuje.
Paaiškėjo, kad Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas atšaukė suplanuotą vizitą į Prancūziją dėl saugumo priežasčių. Tačiau jis dalyvaus internetiniame koalicijos pristatymo renginyje.
Anksčiau Prancūzijos gynybos ministras pranešė, kad Paryžius pagamins 78 savaeiges artilerijos sistemas „Caesar" Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikiams.
Trečiadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Ukraina iš Paryžiaus gaus dar 40 ilgojo nuotolio raketų SCALP.
Vyriausiasis NATO pareigūnas įvardijo, ko iš tikrųjų bijo Rusija
11:14
Vakarų pasaulis turi suvokti, kad santykinės taikos ir stabilumo era baigėsi ir prasidėjo nenuspėjami laikai. O jie didele dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO pareigūnas, karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, kurį cituoja naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).
Pasak pareigūno, beveik dvejus metus trunkantis karas su Rusija Ukrainai yra tapęs egzistencine kova dėl išlikimo, todėl Vakarų kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti būdus, kuriais padeda Ukrainai atremti įsiveržusias pajėgas.
Admirolas R.Baueris per Aljanso aukščiausiosios vadovybės susitikimą taip pat pažymėjo, kad už prezidento Vladimiro Putino karo motyvų slypi baimė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos smogė trijų aukštų pastatui Kupjanske
11:13
Rusijos pajėgos smogė Charkivo srities Kupjansko miestui ir pataikė į gyvenamąjį namą. Atakos metu žuvo moteris ir buvo sužeisti du vyrai, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Okupantai smogė Kupjansko miestui. Nuo apšaudymo žuvo 57 metų moteris. Buvo sužeisti 57 metų ir 61 metų vyrai“, – pažymėjo pareigūnas.
Pasak Kupjansko administracijos vadovo Andrijaus Besedino, ataka iš artilerijos buvo įvykdyta apie 8.30 val. Žuvusieji ir sužeistieji yra pastato gyventojai.
„Buvo tiesioginis smūgis į namą, į butą, kuriame žuvo moteris“, – sakė jis naujienų agentūrai „Suspilne“.
Rusijos pajėgos jau ilgą laiką bando žengti į priekį Kupjansko sektoriuje. Smarkūs mūšiai vyksta aplink Synkivkos kaimą. Karybos ekspertų teigimu, rusai bando veržtis Kupiansko link, nes šis miestas jiems labai svarbus logistikos požiūriu.
Neseniai dėl sudėtingos saugumo padėties Kupjansko rajono Kindraševskos ir Kurylivskos bendruomenėse buvo įvesta privaloma gyventojų evakuacija.
Ukrainos kariai pastebėjo naują Rusijos ginklą: štai kuo pasižymi
11:09
Ukrainos kariai pastebėjo naują Rusijos termobarinių raketų paleidimo sistemą, dislokuotą rytiniame fronte. Žvalgybos padalinys sėkmingai aptiko modernią „TOS-2“ sistemą, kurią Rusijos pajėgos neseniai atsiuntė į okupuotą Luhansko srities dalį, rašo defence-blog.com.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba taikėsi į naftos saugyklą prie Sankt Peterburgo: dronas pralėkė virš V.Putino rezidencijos
10:41 Atnaujinta 13:49
Rusijos Leningrado srityje bepiločiai orlaiviai pataikė į naftos saugyklą. Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi šaltiniais specialiosiose tanrybose, skelbia, jog tai buvo specialioji Ukrainos karinės žvalgybos operacija. Pasak šaltinių, ukrainiečių numatyti taikiniai buvo pasiekti.
Šaltinis naujienų agentūrai teigė, kad tai buvo Ukrainos karinės žvalgybos operacija „pasitelkiant šiuolaikines Ukrainos turimas priemones“.
Šiuo metu renkami duomenys apie smūgį, tačiau jau yra patvirtintas pataikymas į taikinius, nurodė šaltinis.
Jo teigimu, nuo šiol kariniai objektai Sankt Peterburge ir Leningrado srityje yra „pasiekiami Ukrainos pajėgoms“.
Paklaustas, ar tai pirmas kartas, kai Ukrainos bepiločiams orlaiviams pavyko pasiekti Rusijos Leningrado sritį, šaltinis patikslino, kad tai „ne pirmas kartas, bet yra skirtumų, ir priešas juos pajuto“.
Pasak naujienų svetainės „New Voice“, per operaciją vienas iš bepiločių orlaivių praskrido virš valdų, kuriose yra oligarchų Arkadijaus ir Boriso Rotenbergų, buvusio banko „Rossija“ direktorių valdybos pirmininko Jurijaus Kovalčiuko asmeninės rezidencijos bei vieni iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rūmų.
Ketvirtadienį ryte Rusijos gynybos ministerija išplatintame pareiškime nurodė, kad praėjusią naktį numušė vieną droną netoli Maskvos, o kitą perėmė šiaurės rytiniame Leningrado regione, aplink antrąjį pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą esančiame regione, kuriame iki šiol retai pasitaikydavo tokių atakų.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Shot“ skelbia, kad užfiksuotas bepilotis orlaivis gabeno 3 kg. sprogmenų ir bandė atakuoti naftos terminalą Sankt Peterburge. Drono nuolaužos buvo rastos UAB „Sankt Peterburgo naftos terminalas“ teritorijoje, be to, teigiama, kad jis galėjo nukristi į Suomijos įlanką.
„Uosto infrastruktūrai žala nepadaryta“, – skelbia „Shot“.
Tuo tarpu kanale "Baza“ nurodoma, kad galėjo būti trys dronai. Du iš jų buvo nuslopinti elektroninės kovos pajėgų ir nukrito į Suomijos įlanką, dar vienas buvo numuštas virš naftos terminalo teritorijos. Nuolaužos nukrito atviroje vienos iš uosto elevatorių aikštelių teritorijoje, tarp mazuto rezervuarų.
„Nukritus dronui įvyko sprogimas, nuo kurio kilo gaisras. Gaisro plotas siekė 130 kvadratinių metrų“, teigė „Baza“.
Vasiljevsko salos melioruotose teritorijose esančių namų gyventojai apie 1.30 val. nakties išgirdo garsą, panašų į sprogimą, rašo „Fontanka“.
„Le Parisien“: Prancūzija pagamins Ukrainai bevek 80 savaeigių haubicų
10:37
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu paskelbė, kad jo šalis pagamins Ukrainai 78 savaeiges haubicas „Caesar“, skelbia leidinys „Le Parisien“.
Ministras pabrėžė, kad tokioje situacijoje, kai Vakarų pagalba senka, Prancūzija diegia karo ekonomiką.
„Ukraina pati pasirengusi investuoti dalį savo išteklių. Ji ką tik savo lėšomis įsigijo šešis įrenginius, kad galėtų pradėti iniciatyvą“, – pažymėjo Gynybos ministerijos vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ketvirtadienį įvyks jo kolegos iš Ukrainos Rustemo Umerovo vizitas. Gynybos ministrai aplankys „Nexter“ gamyklą Burže, kurioje gaminamos savaeigės haubicos "Caesar“.
Tuo tarpu trečiadienį Vokietija paskelbė perdavusi Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, kurį sudaro šaudmenys tankams „Leopard 1“, 8 neįvardyto tipo šarvuočiai, bepiločiai orlaiviai, palydovinio ryšio terminalai ir kita įranga.
JAV analitikai: rusai neturi pajėgumų vykdyti puolimui daugiau nei viena kryptimi
10:29
Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos neturi reikiamų operatyvinių rezervų, kad galėtų Ukrainoje vienu metu vykdyti puolimą daugiau nei viena kryptimi.
Jis nurodė, kad Rusijos pajėgoms neįmanoma vykdyti strategiškai ar operatyviai reikšmingų puolamųjų operacijų be „galingų“ rezervų, ir leido suprasti, kad Rusija tokių rezervų neturi. Žvalgybos atstovas taip pat pažymėjo, kad Rusijoje taikomos mobilizacinės priemonės nebūtinai suteiks didesnį personalo skaičių, kurio reikėtų intensyvesnėms Rusijos puolamosioms pajėgoms.
Anksčiau Karo tyrimų instituto analitikai atkreipė dėmesį, kad Rusija per mėnesį įdarbina apie 30 tūkst. karių, kuriuos jos kariuomenė naudoja nuostoliams kompensuoti ir rezervo pulkams formuoti. Tuo tarpu galingam strateginiam rezervui sukurti Maskvai reikėtų vykdyti kitą dalinč mobilizaciją, kokią Rusija atliko 2022 m. rugsėjį, arba plataus masto visuotinę mobilizaciją.
„V.Skibickio pareiškimai leidžia manyti, kad, nors Rusijos kariuomenė sugeba sukurti pakankamai karinės jėgos, kad galėtų vykdyti įprastines operatyvinio lygio rotacijas Ukrainoje, Rusijos pajėgos nebūtinai gali būti pajėgios generuoti karinę jėgą tokiu tempu, kuris leistų Rusijai greitai atkurti operatyvinį rezervą, būtiną vienu metu vykdyti puolimą keliomis kryptimis“, – rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto ataskaitoje.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Sausio 17 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pakartojo, kad Ukrainos valstybingumo ir nepriklausomybės panaikinimas tebėra vienas pagrindinių Rusijos karo tikslų.
- Ukraina pirmą kartą sėkmingai panaudojo Ukrainos atnaujintą hibridinę oro gynybos sistemą (FrankenSAM).
- Sausio 16 d. Vokietija ir Prancūzija paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
- Rusijos ultranacionalistų bendruomenė 2024 m. greičiausiai sukonkretins ksenofobiją ir nesaugumo jausmą dėl Rusijos etninės sudėties kaip pagrindinius bendruomenės principus, nes Rusijos ultranacionalistai ir toliau naudojasi incidentais, susijusiais su migrantais ir neetninėmis rusų grupėmis, ragindami vykdyti prieš migrantus nukreiptą politiką ir reikšdami didėjantį priešiškumą neetninių rusų atžvilgiu Rusijoje.
- Baimake (Baškirijos Respublika), Rusijos teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį žinomam baškirų aktyvistui, kilo dideli protestai, kurie paskatino Rusijos vyriausybę greitai reaguoti ir sukėlė Rusijos ultranacionalistų bendruomenės pasipriešinimą.
- Plačiai paplitę Rusijos karinių tinklaraštininkų skundai dėl uzbekų bendruomenės lyderio Rusijoje paskatino Rusijos tyrimų komitetą pradėti baudžiamąjį tyrimą, o tai rodo, kad Rusijos vyriausybė gali jausti vis didesnį spaudimą reaguoti į karinių tinklaraštininkų reikalavimus, nes ultranacionalistinė informacinė erdvė telkiasi aplink ksenofobiškus ir prieš migrantus nukreiptus idealus.
- Rusijos kariuomenės vadovybė ir toliau nuteisinėja Rusijos karininkus bylose, susijusiose su Ukrainos smūgiais, ir tai yra dalis tikėtinų pastangų pagerinti drausmę Rusijos kariuomenėje.
- Kremlius ir toliau deda pastangas plėsti Rusijos įtaką Afrikoje, pasitelkdamas Rusijos gynybos ministeriją ir jos kontroliuojamas Afrikos pajėgas.
- Pranešama, kad JAV antrinių sankcijų grėsmė daro didelį poveikį Turkijos ir Rusijos finansiniams ryšiams.
- Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas patvirtino, kad Rusijos valdžios institucijos didina Rosgvardijos kontingentą okupuotoje Ukrainoje, siekdamos sustiprinti okupacinę kontrolę.
Kanada sumokėjo už oro gynybos sistemą, bet Ukraina jos dar neturi
10:09
Kanados valdžios institucijos oficialiai paprašė Jungtinių Valstijų kuo greičiau suteikti Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMS, už kurią ji sumokėjo maždaug prieš metus, skelbia leidinys „Globe and Mail“.
Kanados atstovai nurodė, jog už NASAMS sistemą buvo sumokėta praėjusių metų kovo mėnesį, o jos pristatymas užtruko dėl to, kad JAV ir Ukrainos vyriausybėms reikėjo sudaryti susitarimą dėl karinės įrangos pardavimo užsieniui. Tačiau derybos šiuo klausimu vis dar vyksta.
„Kanados gynybos ministras Billas Blairas praėjusią savaitę, matyt, susitiko su JAV ambasadoriumi Kanadoje Davidu Cohenu ir paprašė paspartinti šį procesą“, – rašoma straipsnyje.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kanada iki šiol neperdavė Ukrainai NASAMS sistemos, kurią pažadėjo suteikti prieš metus. Net nežinoma, kada tai įvyks.
2023 m. sausio 10 d. Otava paskelbė, kad suteiks Ukrainai 406 mln. dolerių vertės priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą, žinomą akronimu NASAMS. Tačiau po metų viena iš šio ginklo kūrime dalyvaujančių bendrovių pareiškė, kad ji net neturi sutarties.
Kanados gynybos ministerijos atstovas teigė, kad ministerija bendradarbiauja su savo partneriais amerikiečiais, kad nustatytų terminus.
Rusija numušė droną netoli Maskvos ir raketų Belgorode
09:51
Rusija pareiškė naktį atrėmusi ukrainiečių oro atakų, numušdama droną netoli Maskvos ir raketų virš su Ukraina besiribojančio Belgorodo regiono, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
„Podolske oro gynyba atrėmė Maskvos link skridusio drono ataką“, – sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas ir pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų ir žalos nėra.
Gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad numušė vieną droną netoli Maskvos, o kitą perėmė šiaurės rytiniame Leningrado regione, aplink antrąjį pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą esančiame regione, kuriame iki šiol retai pasitaikydavo tokių atakų.
Su Ukraina besiribojančiame Belgorodo regione ilgus mėnesius vyksta gyvybių kartais pareikalaujantys smūgiai.
Ketvirtadienį regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad oro gynyba numušė 10 į regioną nukreiptų raketų.
Jis pridūrė, kad per išpuolį buvo sužeista moteris, suniokotas garažas, sugadinta dalis elektros ir dujų tiekimo linijų.
Gruodžio 30 dieną Belgorode žuvo 25 žmonės, o apie 100 buvo sužeista – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs smūgis nuo tada, kai Maskva pradėjo puolimą prieš Ukrainą.
Karybos ekspertas: Kremlius atidžiai stebi Lietuvą ir tai, ką mato – jo nedžiugina
09:26
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje apžvalgoje atkreipė dėmesį į tą dieną nuskambėjusius pranešimus, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošia informacinę dirvą eskalacijai prieš Baltijos šalis ir yra nusiteikęs karui su NATO bloku.
„Kremlių nuvylė tai, kad bandomas skelbti naratyvas apie „Rusijos karą prieš NATO“ pas mus buvo ramiai paneigtas ir nekilo masinis nepagrįstas nerimas“, – įvertino ekspertas.
Jo nuomone, V.Putinas griebiasi taktikos, kurią žino geriausiai: jis tiesiogiai atkartoja nacistinę retoriką, paremtą menamu savo tautiečių gynimu kitose valstybėse, nors realiai niekas tų mažumų neskriaudžia.
„Rusijoje labai atidžiai seka ir mūsų pasirengimus, ir paramą Ukrainai, ir tai jų nedžiugina. Tikriausiai jau pastebėjote, kad agresoriaus propaganda pradėjo mums skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Tai reiškia, kad dabar kaip niekada nereikėtų baisėtis patiems ir dalintis su kitais nepatikrinta informacija, kokia viliojanti ji beatrodytų“, – įžvalgomis dalijosi E.Papečkys.
Kalbėdamas apie situaciją fronte, karybos žinovas nurodė, jog ir toliau vyksta įprasti mūšiai, o didžiausias jų intensyvumas fiksuojamas Kupjansko, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos regionuose. Tačiau nedideli puolimai tęsiami ir Pietuose, ir prie Krynkų placdarmo, kurį ukrainiečiai toliau sėkmingai išlaiko.
„Jeigu turės atliekamų pajėgų, pašalus rusai placdarmą mėgins likviduoti. Šioks toks aktyvumo padidėjimas yra jau dabar, bet žemė čia vis dar patižusi, o ukrainiečių artilerija iš dešiniojo kranto išlaiko turimą pranašumą ir neleidžia rusams skverbtis pirmyn net mažomis grupėmis.“
E.Papečkį sudomino trečiadienį V.Putino surengta konferencija vaizdo ryšiu su vyriausybės nariais, kurios metu buvo aptarti įvairūs šalies rodikliai. Ekspertas jų vertinti nesiėmė, pažymėjęs, kad „skaičiai Rusijoje turi kitas išraiškas – kiek tuo metu reikia, tiek kilogramas ir sveria“.
Pasak jo, konferencijos metu buvo įvardinta, kad Rusijoje šiuo metu užfiksuotas itin žemas nedarbo lygis, kuris yra rekordinis ir siekia 2,9 proc.
„Šitas skaičius skamba jau antri metai, todėl gali būti ir išgalvotas. Bet kad nedarbas mažas yra faktas, kitaip būti ir negali, kai karines uniformas apsirengia pusė milijono savanorių ir trys šimtai tūkstančių pačių darbingiausių vyrų mobilizuojami“, – nurodė karybos ekspertas.
„Šiaip darbo rinkoje padėtis prasta – visi juodadarbiai išėjo į karą, nes ten moka svaiginančiai daugiau“, – pridūrė E.Papečkys.
Tačiau, anot jo, dar neaišku, kiek atitarnavusių fronte po pusmetį pagal kontraktą, grįžę nenori dirbti ir pastebėjo, kad toks reiškinys tampa masiniu.
„Buvo paminėta ir nemaža infliacija, siekianti 7,4 proc. Tik tam, kad pasigirti 7,7 proc. išaugusiais atlyginimais. Kodėl jie išaugo – jau aptariau. Gyventojų rankose karo metu staigiai atsirado didelė masė pinigų (dideli atlyginimai kariams, vienkartinės ir periodinės išmokos, kompensacijos, padidėjusios pensijos ir t.t. ir t.t). Dėl to auga ir kainos, infliacija gali būti ir didesnė, nei skelbiama, bet kol kas rusai iš esmės patenkinti – pinigų gavo visi sluoksniai. Karui tęsiantis problemos turėtų pradėti kilti į viršų.“
E.Papečkys spėjo, kad iki rinkimų, kurių metu „Rusijoje bus renkamas ne prezidentas, o prezidentas V.Putinas" girdėsime daug gražių kalbų apie augančią ekonomiką, o gyventojai sulauks iš valdžios įvairių (kad pasiektų daugiau visuomenės sluoksnių) piniginių dovanų.
„Vėliau jų kiek sumažės“, – pabrėžė jis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:04
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 780 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 373,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas 21 tankas, 38 šarvuotosios kovos mašinos, 24 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 39 automobilų įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 13 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 41 bepilotį orlaivį ir vieną sparnuotąją raketą.
J.Bidenas perspėjo respublikonus: šis chaosas naudingas V.Putinui
09:01 Atnaujinta 10:02
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo respublikonus, kad gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai blokavimas kelia grėsmę laisvajam pasauliui, derybose su Kongreso lyderiais Baltuosiuose rūmuose nepavykus pasiekti proveržio.
JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų), kol demokratai nenusileidžia jų reikalavimams imtis priemonių migracijai per Meksikos sieną pažaboti.
Dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų lapkritį ši arši abiejų partijų kova tapo dar intensyvesnė ir kelia didelį susirūpinimą Vakarų sąjungininkams – jie baiminasi, kad tai gali pakenkti Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 22 rusų dronus
08:58 Atnaujinta 10:32
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 22 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 33 dronus „Shahed-136/131“ iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir Kursko srities. Be to, iš Rusijos Belgorodo srities į Ukrainos Charkivo sritį buvo paleistos dvi raketos S-300.
Nurodoma, kad ukrainiečių oro gynyba, kuri veikė Sumų, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Kirovohrado ir Chmelnyckio srityse, numušė 22 dronus, o dar keli dronai nepasiekė savo taikinių.
Naujausią naktinę masinę oro ataką Rusijos pajėgos surengė po ukrainiečių užsienio reikalų ministro pareiškimo, kad Kyjivo prioritetas yra įgyti Ukrainos oro erdvės kontrolę.
Tuo metu Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas paskelbė, kad per Kupjansko apšaudymą šiame Ukrainos šiaurės rytų regione žuvo vienas civilis.
Remiantis jo pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusams pataikius į daugiabutį, žuvo 57-erių moteris. Dar buvo sužeisti du vyrai.
Vėlų trečiadienį per atakas Charkivo srityje žuvo 62 metų moteris, dirbusi katilinės operatore. Buvo sužeisti 63 metų vyras ir 45 metų moteris.
Invazijos pradžioje Rusijos pajėgos užėmė dideles Charkivo srities dalis, bet po kelių mėnesių buvo atstumtos. Regionas vis dar nuolat apšaudomas.
Ukraina tiria slaptą pasiklausymą tiriamosios žurnalistikos grupės atžvilgiu
08:15
Ukraina trečiadienį pradėjo tyrimą dėl slapto pasiklausymo garsios antikorupcinės žurnalistikos grupės atžvilgiu, pranešė pareigūnai.
Antradienį į „YouTube“ buvo nutekintas vaizdo įrašas, kuriame esą matyti, kaip tiriamosios žurnalistikos grupės „Bihus“ darbuotojai per kompanijos vakarėlį vartoja narkotikus.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė tirianti, jos žodžiais, nelegalų pasiklausymą.
„SBU mano, kad skaidrus ir netrukdomas nepriklausomos ir profesionalios žiniasklaidos darbas yra svarbi sąlyga Ukrainos kaip demokratinės valstybės vystymuisi“, – sakoma pranešime.
Ukrainos spaudos sąjunga „Mediaruch“ viešai paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasmerkti, jos žodžiais, žurnalistų spaudimo kampaniją.
V.Zelenskis skandalą pakomentavo vakaro kreipimesi ir pažadėjo, kad saugumo tarnybos atliks nuodugnų tyrimą.
„Bet koks spaudimas žurnalistams yra nepriimtinas“, – sakė jis.
„Bihus“ yra vienas populiariausių Ukrainos tiriamosios žurnalistikos svetainių ir aiškinosi įtariamą korupciją, susijusią su keliais politikais ir verslininkais.
„Visa komanda buvo stebima mažiausiai kelis mėnesius“, – sakoma „Bihus“ pareiškime.
„Šiuo metu bandome išsiaiškinti, kas stovi už šios atakos, ir svarstome galimybę kreiptis į teisėsaugą su pareiškimu dėl darbuotojų stebėjimo“, – priduriama jame.
Padidėjęs Rusijos aktyvumas fiksuojamas visoje fronto linijoje
06:46
Rusijos pajėgų aktyvumas pamažu didėja visoje fronto linijoje, skelbia projekto „DeepState“ analitikai, kurie remiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis.
Pasak jų, po santykinio kovinių veiksmų sumažėjimo per Naujuosius metus ir Rusijos Kalėdas karinių susidūrimų su rusais skaičius auga.
Teigiama, kad rusai toliau telkia pajėgumus daugelyje sričių. Dėl to tikimasi, kad artimiausiu metu Rusijos pajėgos vėl pradės judėti kolonomis.
„Bet kokiu atveju priešo turimos pajėgos, priemonės ir personalo skaičius kelia grėsmę, todėl turime neprarasti budrumo“, – pabrėžė "DeepState".
Karinių tyrimų instituto analitikai pastebi, kad padaugėjo ir Rusijos bepiločių orlaivių „Shahed“ smūgių Ukrainos pozicijoms fronto linijoje.
Žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas, susijęs su Kremliumi, teigė, kad Rusijos kariuomenė pastaruoju metu sutelkė artilerijos ir aviacijos veiksmus fronto zonose. Jis taip pat rašė, kad rusai smogė Kirovohrado, Charkivo ir Dniepropetrovsko sričių užnugario rajonuose.
Poziciniai mūšiai vyksta palei visą fronto liniją, nė viena pusė nepatvirtino, kad būtų pasistūmėjusi į priekį.
