Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus gali apsilankyti kelių Vakarų Europos šalių sostinėse ir prašyti didesnės paramos dėl sulėtėjusio Jungtinių Valstijų finansavimo, pranešė „Bloomberg“.

Pasak „Bloomberg“ šaltinių, V.Zelenskio vizitai gali būti susiję su jo dalyvavimu Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 16-18 d.

ZUMAPRESS.com/V.Zelenskis

Tarp miestų, į kuriuos gali skristi Ukrainos prezidentas, yra Paryžius ir Berlynas; taip pat svarstoma vizito į Londoną galimybė.

„Bloomberg“ pašnekovai pridurė, kad V.Zelenskis planuoja daugiausia dėmesio skirti karinei pagalbai, taip pat susitarimų dėl vadinamųjų saugumo garantijų pasirašymui.

Apie valstybės vadovo vizitus saugumo sumetimais niekada neskelbiama iš anksto. Nė viena iš šalių oficialiai nepatvirtino „Bloomberg“ informacijos apie V.Zelenskio atvykimą.

Vasario 10 d. naktį dėl Rusijos smūgio į Charkivo naftos saugyklą nutekėjus degalams, buvo užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų žemės.

„Kadangi buvo užpulta naftos saugykla ir įvyko degalų nuotėkis, buvo užteršta didelė teritorija. Preliminariais duomenimis, dėl kuro – tiek dyzelino, tiek benzino – nuotėkio užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos. Turimais duomenimis, šioje naftos bazėje buvo laikoma daugiau kaip 3,8 tūkst. tonų degalų. Šie naftos produktai ne tik užteršė žemę, bet ir pateko į upę“, – teigė Charkivo srities nacionalinės policijos Tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

Pasak S.Bolvinovo, policija kreipėsi į Charkivo srities valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, kuri jau paėmė dirvožemio ir vandens mėginius taršos vietose.

Policija svarsto galimybę iškelti baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 441 straipsnį (ekologinis nusikaltimas).

Donaldo Trumpo pareiškimas dėl Rusijos agresijos prieš NATO šalis skatinimo kelia grėsmę JAV saugumui. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmą kartą komentuodamas skandalingus savo politinio varžovo žodžius.

Jis pažymėjo, kad abipusės NATO šalių garantijos, pagal kurias vienos dalyvės užpuolimas kvalifikuojamas kaip visų dalyvių užpuolimas, „užtikrina amerikiečių šeimų apsaugą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Tai taip paprasta. Bet kuris asmuo, kuris abejoja šios priesaikos tvirtumu, kelia grėsmę mūsų saugumui“, – „Twitter“ rašė J.Bidenas.

Prieš kelias dienas D.Trumpas, sakydamas kalbą rinkiminiame mitinge, papasakojo istoriją iš savo prezidentavimo laikų. Jis prisiminė, kaip grasino vienos Europos šalies vadovui, kad leis Rusijai „daryti, ką nori“ su NATO šalimis, kurios savo gynybai skiria mažai lėšų.

Šis pareiškimas sukėlė pasipiktinimo bangą abiejose Atlanto pusėse. Visų pirma NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė nuomonę, kad tokie pareiškimai „kenkia visų mūsų saugumui“.
 

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis bus „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ eteryje išsakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Yahunas.

Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys visiems laikams bus uždarytos Rusijai“, o Rusijos Baltijos laivynas taps „nereikalingu žaisliuku“. Pasak V.Yaguno, puolimo prieš Baltijos šalis organizavimas rusams būtų „tiesiog visko pabaiga“.

„Pirmiausia jie patys save sukurstys. Manau, kad atsakant Kaliningrado sritis bus tiesiog sunaikinta“, – aiškino SBU atsargos generolas majoras.

Be to, kaip pažymi V.Yagunas, tokiu atveju Rusija iš karto prarastų galimybę įplaukti į Atlanto vandenyną.

„Jei jie to imsis, tai bus beprotiška, nes jie tam ruošiasi, ir ruošiasi labai rimtai. Jei iki 2022 m. koncepcija būdavo tokia: Rusija puola, o maždaug po mėnesio įžengia NATO pajėgos, kad išlaisvintų užimtas teritorijas – tai yra, jokiu būdu jokių prevencinių smūgių. Dabar kalbama apie stiprius prevencinius smūgius ne tik į pozicijas, kuriose jie gali susitelkti, bet ir į vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus. Apytikslis smūgis: 500 didelio tikslumo raketų iš karto, ar Rusija atlaikys tokį smūgį?“ – sakė jis.

Norvegijos žvalgybos tarnyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija kare Ukrainoje įgyja pranašumą dėl didesnio karių skaičiaus ir dėka Kinijos, Šiaurės Korėjos bei kitų šalių tiekiamos technikos.

Karinės žvalgybos padalinio vadovas Nilsas Andreas Stensonesas, kartu su kitomis Norvegijos saugumo tarnybomis pristatydamas metinę rizikos ataskaitą, sakė, kad Kyjivui prireiks didelės Vakarų karinės pagalbos, kad padėtis pasikeistų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinė technika Ukrainoje

„Šiame kare Rusija šiuo metu yra stipresnėje padėtyje nei prieš metus ir siekia įgyti pranašumą“, – žurnalistams sakė N.A.Stensonesas.

Jis teigė, kad Rusija gali mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių nei Ukraina, kad Maskva su sankcijomis tvarkosi geriau nei tikėtasi, o šalies agresorės pramonė dabar gali pagaminti pakankamai amunicijos, kovos mašinų, dronų ir raketų, kad jos kariai galėtų visus metus palaikyti karo veiksmus.

Pasak tarnybos vadovo, Rusija taip pat gauna karinę paramą iš Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos ir Kinijos. Jis nurodė, kad Kinija tiekia ne ginklus, o mašinas, transporto priemones, elektroniką ir atsargines dalis, kurių reikia Kremliaus ginklų pramonei.

„Kad Ukrainos pajėgos galėtų apsiginti ir susigrąžinti iniciatyvą konflikte, reikėtų išplėstos Vakarų ginkluotės pagalbos“, – sakė N.A.Stensonesas. Jis pabrėžė, kad Kyjivas prašo amunicijos, tolimojo nuotolio ginklų, oro gynybos priemonių, tankų ir naikintuvų.

Norvegija kartu su Danija ir Nyderlandais sutiko aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, kurių ji prašė savo sąjungininkių.

„Norvegija ir Europa privalo būti pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę, kad užtikrintų savo ir savo sąjungininkų saugumą“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV yra pagrindinė Kyjivo karinė donorė, tačiau Kongresui nepavyksta susitarti dėl naujo pagalbos paketo, o dėl Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyvos Europai tenka didesnė atsakomybė sustiprinti paramą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos ūkininkas

Ukraina pirmadienį paragino kaimyninę Lenkiją kovoti su ksenofobija po to, kai lenkų ūkininkai per protestus sąjungininkių pasienyje išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį.

Lenkijos policija nurodė tirianti sekmadienio incidentą, kai ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.

Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti ant kelio išpilti grūdai, ūkininkams, protestuojantiems prieš ūkio sektoriaus dalyvių iš Ukrainos konkurenciją ir griežtas ES taisykles, visoje Lenkijoje surengus blokadas.

Prieš kelias savaites Lenkijos sunkvežimių vairuotojai, kurie buvo prisijungę prie ūkininkų protestų, nutraukė du mėnesius trukusią sienos blokadą.

„Turime dar vieną smurto eskalaciją prie mūsų bendros sienos, – sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka. – Lenkijos valdžios institucijų reakcijos į sunaikintą krovinį stoka paskatins dar didesnę ksenofobiją ir politinį smurtą.“ 

Ukrainos žemės ūkio ministerija atskiru pareiškimu griežtai pasmerkė „tyčinį ukrainietiškų grūdų sunaikinimą“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Dezinformacija

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turi pradėti bendrą iniciatyvą kovai su Rusijos dezinformacijos atakomis, susijusiomis su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.

Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu. 

Netoli Paryžiaus esančioje istorinėje La Sel Sen Klu pilyje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne priims Vokietijos kolegę Annaleną Baerbock ir Lenkijos kolegą Radoslawą Sikorskį.

Savaitgalį S.Sejourne nurodė, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pateiks naują bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su užsienio, ypač Rusijos, dezinformacijos kampanijomis.

Numatoma, kad ministrai informuos apie Maskvos informacines atakas prieš šias tris šalis.

„Mūsų trys šalys tapo tos pačios destabilizacijos strategijos aukomis“, – šeštadienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniam dienraščiui „Ouest-France“ sakė S.Sejourne. 

Pasak jo, trys ministrai ketina atskleisti Maskvos vykdomas dezinformacijos atakas, kuriomis bandoma paveikti ir suskaldyti visuomenę.

Kremliaus kritikai teigia, kad Rusija jau ne vienus metus naudojasi „trolių fabrikais“ ir netikrų naujienų svetainėmis siekdama skleisti dezinformaciją Vakaruose.

Po to, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino dezinformacijos kampaniją. 

Paryžius, Berlynas ir Varšuva tikisi sustiprinti bendradarbiavimą ir atgaivinti vadinamąjį Veimaro trikampio formatą, sukurtą 1991 metais siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.

Vida Press nuotr./Sankcijos Rusijai

Per pirmuosius dešimt praėjusių metų mėnesių britai į Rusiją eksportavo svarbiausios įrangos už daugiau nei 100 mln. dolerių, rašo britų leidinys „The Times“.

Daugelis Jungtinėje Karalystėje pagamintų ar sukurtų prekių į Rusiją pateko netiesiogiai per Kinijos, Honkongo ar Turkijos įmones. Tačiau maždaug 15 mln. dolerių vertės prekės į Rusiją buvo išsiųstos tiesiogiai iš Didžiosios Britanijos sandėlių. Teigiama, kad tokių tiekėjų esama net keli.

Tarp tų, kurie padidino eksportą į Rusiją, yra Škotijos puslaidininkių gamintoja FTDI, kuri, kaip tapo žinoma anksčiau, tiekė mikroschemas Rusijos šarvuočiams. Pernai ji Maskvai tiekė komponentų už 1,5 mln. dolerių, o 2022 m. ši suma siekė tik 500 tūkst. dolerių.

Verta paminėti, kad Rusijos ginkluotėje buvo rasti tik 28 britų kilmės komponentai, o amerikiečių kilmės komponentų buvo daugiau nei 2000. Daugelio jų Rusija pati negali pagaminti.

Britai tiekė rusams bepiločius orlaivius, kompiuterių komponentus ir puslaidininkius, nuo kurių jie yra kritiškai priklausomi, rašo „The Times“.

Anksčiau buvo pranešta, kad į Jungtinę Karalystę vis dar gabenami milijonai barelių degalų, pagamintų iš rusiškos naftos. Prieš tai nafta perdirbama kitose šalyse, įskaitant Indiją.

Analitikų skaičiavimais, praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę buvo įvežta apie 5,2 mln. barelių naftos produktų, pagamintų iš rusiškos naftos.

Tuo pat metu Indija sausio ir gruodžio mėn. sumažino rusiškos naftos pirkimą: praėjusį mėnesį tiekimas pasiekė 12 mėnesių minimumą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

2024 m. vasarį Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje buvo įkurtas naujas karinių tyrimų institutas, naujausioje karo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Teigiama, kad Pasaulinės karinės ekonomikos ir strategijos institutą įkūrė griežtosios linijos politologas Sergejus Karaganovas. Jam vadovaus admirolas Sergejus Avakjancas, buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas, kuris juo dirbo iki 2023 m. balandžio mėn. 

„S.Avakjancas mano, kad Rusija yra ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais būsenoje“, – rašoma apžvalgoje.

Naujojo instituto programa apims politiką ir ekonomiką, tačiau daugiausia dėmesio skirs užsienio valstybių kariniam pramoniniam kompleksui. Studijų metu taip pat daugiausia dėmesio bus skiriama strateginio atgrasymo ir branduolinių ginklų vaidmens tyrimams.

„Siūloma, kad instituto darbuotojai daugiausia būtų įdarbinti iš įvairių Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos fakultetų. Į jį taip pat bus kviečiami mokslininkai iš įvairių karo akademijų, pavyzdžiui, Rusijos generalinio štabo akademijos. Labai tikėtina, kad tai paskatins glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką, skatinančią aukštojo mokslo militarizaciją“, – pažymėjo britų žvalgyba.

Rusijos nacionalinis antiteroristinis komitetas paskelbė pranešimą, kuriame FSB pareigūnai vadinami čekistais. Tai tikriausiai pirmas toks saugumo tarnybų pavartotas žodis dabartinių darbuotojų atžvilgiu.

Prieš tai šis žodis nebuvo vartojamas oficialiuose šaltiniuose ir dėl asociacijų su raudonuoju teroru, kuris prasidėjo po 1917 m. ir buvo lydimas daugybės egzekucijų, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo „Instagram“ profilyje pasidalino nuotrauka po šuns užpuolimo. Pasak jo, sekmadienį jį užpuolė didelis šuo, kuris gatvėje bėgiojo be pavadėlio. Prie pasakojimo jis pridėjo įkandimo nuotrauką.

Plačiau sakitykite ČIA.

AP/Nuotr. iš asm. albumo/Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą apkandžiojo šuo

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP.

AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Tokiose dezinformacijos kampanijose daugiausia dėmesio skiriama ir taip opioms temoms, pavyzdžiui, migracijai ar politinei priklausomybei. Manoma, kad tai gali turėti didelį poveikį prieš birželio mėnesį įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą.

Valentinas Chatelet iš strateginių studijų centro „Atlantic Council“ skaitmeninės ekspertizės laboratorijos (DFRLab) atkreipė dėmesį, kad dezinformacija bandoma sukurti įspūdį, jog Europos ir JAV siunčiama pagalba Ukrainai yra nereikalinga.

„Visada norima sužlugdyti derybas, ypač su Vakarų žaidėjais, nes jie yra pagrindiniai finansiniai rėmėjai ir ginklų tiekėjai“, – nurodė V. Chatelet. 

Vasario pradžioje Europos Sąjungos lyderiai įveikė kelis mėnesius trukusį Vengrijos lyderio Viktoro Orbano pasipriešinimą ir susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai. Bendrijos lyderiai šį žingsnį vadina aiškia žinia Rusijai.

Tačiau jau kelis mėnesius JAV parama Ukrainai stringa, nes Kongreso respublikonai blokuoja įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad JAV pagalba Kyjivui būtų tęsiama.

JAV gyvenanti politikos tyrėja Elina Treyger nurodė, kad dezinformacija siekiama „susilpninti Europos paramą Ukrainai [...] piktybiškai kaltinant ukrainiečių pabėgėlius“. 

Ji pridūrė, kad vykdant šią dezinformacijos kampaniją taip pat dažnai pabrėžiami karinių sankcijų Rusijai ekonominiai ir energetiniai padariniai europiečiams.

Remiasi visuomenę skaldančiomis problemomis 

Ekspertų teigimu, prorusiška dezinformacija yra veiksmingiausia, kai remiasi egzistuojančiomis ir visuomenę skaldančiomis problemomis, tokiomis kaip imigracija ir gyventojų perkamoji galia.

„Sėkmingiausi pasakojimai yra tie, kurie yra susiję su jau iškilusia problema; ją sukurti nuo nulio yra daug sunkiau“, – nurodė E. Treyger. 

„Taip padauginę turinį, neišvengiamai pataikysite į taikinį“, – pritarė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro (Hybrid CoE) atstovas Jakubas Kalensky.

Paryžiaus verslo mokyklos „IAE Paris“ docentė Christine Dugoin-Clement aiškino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Viduriniams Rytams ir Afrikai buvo specialiai sukurti naratyvai, pagrįsti antiamerikietiškomis, antivakarietiškomis ir kolonijinėmis nuotaikomis. 

Kita taktika – nukreipti žurnalistų dėmesį informacijos gausa.

Viena iš kampanijų, vadinamąja „Operacija Matrioška“, siekiama užversti žurnalistus darbu skleidžiant prieš Ukrainą nukreiptas netikras naujienas ir raginant Vakarų žiniasklaidą jas tikrinti.

Kita didelė operacija – „Doppelganger“, kurią Prancūzijos žvalgyba priskiria Rusijai, – naudoja vaizdus, imituojančius Vakarų žiniasklaidą.

Artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą

Plačiai paplitusi prorusiška dezinformacija taip pat daro įtaką rinkimams Europoje, o prieš birželį įvyksiančius EP rinkimus baiminamasi jos suaktyvėjimo. 

„Bus vykdomos dezinformacijos operacijos dėl Ukrainos (ir) daugybės aktualių Europos klausimų, siekiant skatinti konservatyvią ar nacionalistinę darbotvarkę“, – teigė V. Chatelet.

Pasak Vokietijos dienraščio „Der Spiegel“, nuo 2023-ųjų gruodžio Vokietijoje vykdant didžiulę prorusišką dezinformacijos kampaniją sukurta daugiau kaip 50 tūkst. netikrų socialinio tinklo „X“ paskyrų pykčiui dėl šalies paramos Kyjivui kurstyti. 

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, ji sausio mėnesį per smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive „likvidavo“ apie 60 kovotojų, daugiausia „prancūzų samdinių“.

Po šių kaltinimų socialinio tinklo „Telegram“ kanalai ir prokremliški aktyvistai išplatino kelis sąrašus, kurių viename esą atskleidžiama apie 30 „žuvusių prancūzų samdinių“ tapatybė. Prancūzų savanoriai Ukrainoje paneigė šiuos kaltinimus; trys iš šių savanorių tiesiogiai susisiekė su AFP.

Pirmadienį kariniame dalinyje Stavropolyje, Rusijoje, kilo gaisras, valdžios institucijos teigia, kad niekas nenukentėjo, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Pranešime teigiama, kad per gaisras kilo pirmajame pastato aukšte, žmonės buvo evakuoti, todėl niekas nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, degė štabo pastatas.

Vėliau valdžios institucijos pranešė, kad gaisras buvo lokalizuotas ir galėjo kilti dėl trumpojo jungimo viename iš kabinetų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Rusijos pajėgos vykdo išpuolius visoje Bachmuto sektoriaus gynybinėje linijoje – Bohdanivkoje, Ivanivkoje, Kliščijivkoje ir Andrijivkoje, televizijos kanalo „Espreso“ eteryje pareiškė 26-osios artilerijos brigados, pavadintos generolo majoro Romano Daškevičiaus vardu, atstovas spaudai Olehas Kalašnikovas.

„Padėtis Bachmuto sektoriuje šiuo metu yra sudėtinga. Pastebime, kad pastarosiomis dienomis priešas padidino savo atakų skaičių. Priešas bando pulti mus visoje Bachmuto ruožo gynybos linijoje, įskaitant Bohdanivką, Ivanivką, Kliščijivką ir Andrijivką“, – sakė jis.

O.Kalašnikovas pažymėjo, kad daugiausiai rusų puolimo atakų vyko Kliščijivkoje ir Andrijivkoje. Tuo pat metu jiems nepavyko užimti Ukrainos gynėjų pozicijų ir jie atsitraukė, patirdami didelių tiek personalo, tiek karinės technikos nuostolių.

Pasak jo, Rusijos pajėgos puolimą remia artilerija, bepiločiais orlaiviais ir, kai leidžia oro sąlygos, naudoja kovines oro transporto priemones.

„Greičiausiai Rusijos kariuomenė gavo griežtą įsakymą parodyti bent kokius nors rezultatus savo diktatoriui šioje srityje, todėl ir prasidėjo tokie intensyvūs puolimai. Žinoma, tai Chasiv Jaras, kuris yra įtvirtinta linija ir vartai į Kramatorską ir Slovjanską. Priešas nori užimti Chasiv Jarą, kad parodytų savo pasiekimus užimant tokią gyvenvietę. Tačiau vyksta labai sunkūs mūšiai, priešas patiria nuostolių, tačiau šio ketinimo neatsisako“, – apibendrino O.Kalašnikovas.

Vasario 8 d. Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Ilja Jevlašas sakė, kad Bachmuto sektoriuje Rusijos pajėgos pagrindines pastangas sutelkė į Chasiv Jaro miestą ir bando pulti iš flangų, maždaug nuo Ivanivskės ir Bohdanivkos.

Verta pažymėti, kad šiame rajone jau ilgą laiką vyksta įnirtingi mūšiai, o Ukrainos kariai rusams padarė didelių technikos ir gyvosios jėgos nuostolių.

Stopkadras/Ukrainos žvalgyba Kryme smogė raketas gabenančiam rusų laivui

Dėl raketinės korvetės „Ivanovec“ sunaikinimo Rusijos Juodosios jūros laivynas atsidūrė neįprastoje situacijoje, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.

Jo teigimu, paskutiniu metu rusai iš Juodosios jūros į Ukrainą nešaudo sparnuotųjų raketų, o Rusijos karinis jūrų laivynas užsiima savo bazinių punktų apsauga ir gynyba bei jūreivių mokymu.

D.Pletenčiukas nurodė, kad Rusija iki šiol į Juodąją jūrą dislokavo penkis laivus, įskaitant dvi fregatas – „Admirolas Essenas“ ir „Admirolas Makarovas“, kurios gali gabenti iki 8 raketų nešėjų kiekviena.

„Tačiau incidentas su jų raketiniu laivu užtruko kelias dienas, kol jie susimąstė ir išanalizavo. Po to mokymų procesas buvo sustabdytas, o tai jau nestandartinė situacija Juodosios jūros laivynui. Po to, kai jie nusprendė, kad išplaukti į rytinę Juodosios jūros dalį yra saugu, jie toliau išplaukė į jūrą“, – aiškino karinio jūrų laivyno atstovas.

Jis pažymėjo, kad šie Rusijos laivų išplaukimai dažniausiai susiję su saugumo priemonėmis ir laivų perkėlimu į kitus uostus.

„Tai yra, kai jų laivai bando pakeisti savo inkaro nuleidimo vietą, bazavimosi vietą, ir tam jie naudojasi Tuapsės ir Sočio uostais, o tam, žinoma, jiems reikia išplaukti į jūrą“, – pridūrė jis.

Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Ukrainos žvalgybos pareigūnai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinę korvetę „Ivanovec“. Rusijos laivyne buvo tik trys panašūs laivai. Kaip paaiškėjo vėliau, Ukrainos kariškiai sėkmingai atakavo korvetę jūriniais bepiločiais dronais MAGURA V5. Laive galėjo būti iki 40 rusų jūreivių.

„AP“/„Scanpix“/Dronų nuolaužos Ukrainos pasienyje Moldovoje

Moldovos pareigūnai sekmadienį Moldovos ir Ukrainos pasienio zonoje netrukus po Rusijos drono smūgio Odesos srityje aptiko „Shahed“ tipo drono fragmentų, remdamasis Moldovos pasienio policija paskelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Teigiama, kad naktį iš vasario 9-osios į 10-ąją Rusijos pajėgos paleido tris dronų kamikadzių bangas prieš Odesos sritį, taikydamosi į Odesos ir Dunojaus uostų infrastruktūrą Izmajilo rajone. 

Moldova įtaria, kad jos teritorijoje rastas dronas per šią ataką buvo numuštas Ukrainos oro gynybos.

Anot Moldovos, dronų nuolaužos rastos netoli Jetulijos kaimo, Moldovos pasienio gyvenvietės, esančios maždaug už 15 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos Dunojaus uosto Renio ir beveik už 40 km į šiaurės vakarus nuo Izmajilo.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

NATO negali būti aljansas a la carte („pagal užsakymą“), pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tai jis pareiškė Donaldui Trumpui sukėlus abejonių dėl jo įsipareigojimų gynybos aljansui, jei jis vėl taptų JAV prezidentu.

„Kalbėkime rimtai“, – sakė J.Borrellis, dalyvaudamas ES ministrų susitikime Briuselyje. NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“, teigė jis.

Į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiantis respublikonas D.Trumpas šeštadienį pareiškė, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias savo finansinių įsipareigojimų. Tai radikaliausias jo pareiškimas, nukreiptas prieš šį karinį aljansą, kurį jis jau seniai vertina skeptiškai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariai toliau nuožmiai kovoja prieš Rusijos pajėgas visose fronto zonose. Ukrainos kariškis ir karinis tinklaraštininkas Anatolijus Stefanas "Štirlicas" pranešė, kad ukrainiečiams pavyko likviduoti ne vieną Rusijos kariškį ir net aukščiausiojo rango karininką.

Jis nurodė, kad buvo likviduotas bataliono vadas majoras Amadu Ekčebejevas, policijos kapitonas Jurijus Kaširinkinas, leitenantas Kirilas Strebkovas, leitenantas Jašaras Gasimovas ir leitenantas Petro Urinovas.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV Kapitolijus

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti.

Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketą įtrauktas finansavimas Izraelio kovai su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui, tačiau liūto dalis būtų skirta padėti provakarietiškai Ukrainai papildyti išsekusias šaudmenų, ginklų ir kitų svarbių dalykų atsargas.

Senatas, kuriame demokratai turi nedidelę persvarą, 67 balsais „už“ ir 27 „prieš“ nutraukė procedūrinį įstatymo projekto sustabdymą, todėl beveik neabejotina, kad maždaug savaitės viduryje jis bus priimtas per galutinį balsavimą, paprasta balsų dauguma.

Neįprasta, kad Senatas balsuoja savaitgalį. Sekmadienio sesijos laikas taip pat sutapo su amerikietiškojo futbolo didžiuoju finalu „Super Bowl“.

„Neprisimenu, kada praėjusį kartą Senatas posėdžiavo „Super Bowl“ sekmadienį, bet, kaip kalbėjau visą savaitę, mes ketiname toliau dirbti su šiuo įstatymu, kol darbas bus užbaigtas“, – prieš balsavimą teigė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.

„Šiuo metu, kai kalbamės, Vladimiro Putino invazija į Ukrainą dalį Rytų Europos pavertė karo zona, kokios šiuose regionuose nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo, – sakė Niujorkui atstovaujantis senatorius. – Vienintelis teisingas atsakas į šią grėsmę yra tas, kad Senatas ją atremtų ir kuo greičiau priimtų šį įstatymo projektą.“

Trečiadienį respublikonams atmetus ankstesnį variantą su taip pat numatytomis JAV ir Meksikos sienos apsaugos priemonėmis, už kurias jie ištisus mėnesius kovojo, parama Ukrainai atrodė žlugusi.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Tarp Rusijos kariškių auga nepasitenkinimas kariuomenės vadais. Teismai masiškai skelbia nuosprendžius atsakingiesiems, šaudantiems į savo pavaldinius, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pažymima, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vakarų karinėje apygardoje pastebima tendencija, kad padalinių vadai smurtauja prieš jiems pavaldų personalą.

Teigiama, kad Kursko srityje užfiksuota daugybė karinių teismų nuosprendžių dėl masinių kariškių žudynių atvejų, kai dalinių vadai tarnybos metu šaudė savo pavaldinius.

Pažymima, kad šie atvejai įvyko dėl abipusio priešiškumo arba dėl to, kad kariškiai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.

„Dėl paskutinio incidento šių metų vasario pradžioje Kursko karinis teismas vyresnįjį prasižengėlį nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nušovė eilę pavaldinių“, – sakoma pareiškime.

Vasario 3 d. Maskvoje įvyko mobilizuotų karių žmonų protesto akcija „Kelias namo“. Jos dalyviai reikalavo, kad Rusijos kariai grįžtų namo iš karo Ukrainoje. Kremlius šį mitingą griežtai cenzūravo, o kai kuriuos jo dalyvius sulaikė policija.

Vasario 10 d. mitingai „Kelias namo“ vyko ne tik Maskvoje, bet ir Sankt Peterburge, Vladivostoke ir Jekaterinburge. Valdžios institucijos bando juos nuslopinti ir užkirsti kelią bet kokiam galimam platesnio socialinio judėjimo vystymuisi visoje šalyje prieš kovo mėn. vyksiančius prezidento rinkimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Įsibėgėjant JAV prezidento rinkimų kampanijai, Donaldas Trumpas vis kategoriškiau pasisako sąjungininkų atžvilgiu. Net jei tai yra rinkiminės kampanijos dalis, Rusijai didinant investicijas į karo pramonę tai stiprina nesaugumą Europoje ir pasaulyje.

„Aš jūsų neginčiau. Tiesą sakant, aš juos paskatinčiau daryti tai, ką, po velnių, jie nori daryti. Jūs turite susimokėti.“ Taip prieš keletą dienų Pietų Karolinoje vykstančioje rinkimų kampanijoje kalbėjo Donaldas Trumpas, pasakodamas, ką jis neva atsakė vienos iš NATO valstybių prezidentui, paklaususiam, ar JAV gintų jo šalį Rusijos agresijos atveju.

D.Trumpo požiūris į JAV sąjungininkus ir tarptautinius aljansus paaiškėjo dar tada, kai jis 2016 m. buvo išrinktas JAV prezidentu. Jo manymu, finansinis indėlis, o ne vertybės turėtų lemti Amerikos sprendimus dėl sąjungininkų ir jų gynimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 790 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 395,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 21 šarvuotoji kovos mašina, 6 artilerijos sistemos, 7 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir vienas specialiosios įrangos vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 45 rusų bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

VIDEO: Zelenskis: Dirbame, kad padidintume savo mobiliųjų šaudymo grupių veiksmingumą

Zelenskis: Dirbame, kad padidintume savo mobiliųjų šaudymo grupių veiksmingumą

„Postimees“ nuotr./Karys Olegas

„Tai buvo žiauriausia mano kovinė misija“, – pasakojo Olegas, Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis estų karys savanoris. Olegas neseniai buvo sužeistas mūšyje kairiajame Dniepro krante.

Olegas, kuris šiuo metu yra Odesos ligoninėje, estų leidiniui „Postimees“ papasakojo apie Rusijos kariuomenės dronų ataką, kuri baigėsi liūdnai: du iš šešių jo komandos narių žuvo, o visi kiti buvo sužeisti, kai kurie sunkiai.

„Tai buvo Armagedonas“, – sako Olegas.

Armagedonu vadinama paskutinės dienos mūšio vieta Apreiškimo knygoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Vasario 11 d. interviu Austrijos naujienų leidiniui „Der Standard“ Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad Vakarų sąjungininkai turi siekti pergalės prieš Rusiją ir nepakliūti į Kremliaus „spąstus“.

K.Kallas nuo pat Rusijos visiškos invazijos pradžios 2022 m. pradžioje aktyviai palaikė Ukrainą.

„Neturėtume pakliūti į įvairius paspęstus spąstus“, – sakė K.Kallas, paklausta apie karą Ukrainoje.

„Klaidinga manyti, kad karą galima greitai laimėti. Rusija ruošiasi ilgam karo laikotarpiui. Karas tęsis tol, kol Rusija supras, kad negali laimėti“.

Tvirti K.Kallas paramos žodžiai nuskambėjo didėjant abejonėms dėl Vakarų pagalbos Ukrainai ilgalaikio stabilumo.

Dėl politinių neramumų Vašingtone jau kelis mėnesius įšaldyta JAV pagalba Ukrainai, todėl vėluoja skubiai reikalingos lėšos, nes šalis įžengė į trečiuosius karo metus. Neseniai JAV lankėsi Šiaurės ir Baltijos šalių delegacija, kurioje buvo ir Estijos atstovų, siekdama pasisakyti už tai, kad Kongresas ir toliau teiktų finansinę paramą.

Pasak K.Kallas, Ukrainos tarptautiniai partneriai turi tikėti, kad pergalė įmanoma.

„Mes esame stipresni, bet turime padėti Ukrainai apsiginti ir suteikti jai tai, ko jai reikia. ... Rusija nori, kad mes tikėtume, jog Ukraina negali laimėti, kad nustotume ją remti“, – sakė ji.

Vieni „spąstai“, kurių K.Kallas ragino sąjungininkus vengti, yra tikėjimas, kad derybos su Rusija padės pasiekti ilgalaikę taiką. Kitas – baimė, kad gindami Ukrainą tik dar labiau išprovokuosime Maskvą ir paskatinsime konflikto eskalavimą.

„Yra priešingai, – sakė K.Kallas. – Rusiją provokuoja silpnumas, o ne jėga.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Vasario 12 d. naktį gynėjai sunaikino 14 iš 17 rusų paleistų bepiločių atakos orlaivių „Shahed“ ir vieną valdomąją raketą Kh-59, pranešė Karinės oro pajėgos.

„2024 m. vasario 12 d. naktį priešas atakavo 17 atakos bepiločių orlaivių tipo „Shahed-136/131“ iš Primorsko-Achtarsko srities, nukreiptų aviacine raketa Kh-59 (Zaporižios sritis) ir priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S -300 (iš Belgorodo srities)“, – skelbia Karinės oro pajėgos.

Ginkluotosios pajėgos pažymi, kad atremiant oro ataką dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliųjų ugnies grupių padaliniai.

Dėl kovinių veiksmų Chmelnickio, Vinicos, Kirovogrado, Mykolajivo, Dnepropetrovsko ir Zaporižios srityse buvo sunaikinta 14 „Shahed“ ir viena Kh-59 valdomoji aviacinė raketa.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Uždarytas Šumsko pasienio kontrolės punktas

Seimas pirmadienį ketina pradėti svarstyti Vyriausybės siūlymą dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems įvedant papildomą patikrinimą pasienyje.

Vyriausybės teigimu, pratęsti sankcijas būtina, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios

„Rusijos veiksmai ir toliau daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO narių, bet ir visos Europos saugumui“, – teigiama iniciatyvos aiškinamajame rašte.

Pagal projektą, nacionaliniai ribojimai rusams ir baltarusiams išduodant vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyjant turto ir panašiai, būtų pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Plačiau skaitykite ČIA.