Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos už 1,00 Eur!
Prenumeruoti
02 12 /02 13 00:02

Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu

 „Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“
„Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“ / Defence Express nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

VIDEO: Zelenskis: Dirbame, kad padidintume savo mobiliųjų šaudymo grupių veiksmingumą
Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu

18:59

Defence Express nuotr./ „Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“
Defence Express nuotr./ „Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“

Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto ekspertai patvirtino, kad rusai per 2024 m. vasario 7 d. smūgį Ukrainai panaudojo „hipergarsinę“ raketą 3M22 „Cirkon“. Tai pranešė instituto direktorius Oleksandras Ruvinas, skelbia agentūra „Unian“.

„Pagal preliminarią informaciją tikrai turime raketos 3M22 „Cirkon“ panaudojimo faktą. Tai liudija žymės ant dalių ir nuolaužų, mazgų ir dalių identifikavimas, atitinkamo ginklo tipo požymiai“, – sakė instituto vadovas.

Pasak O.Ruvino, rasti elementai būdingi tik raketai „Cirkon“. Jie nenaudojami kitose Rusijos raketose. Sudedamosios „Cirkon“ dalys žymimos etiketėmis 3L22, 3V22 ir pan. Lazeriniu graviravimo ir įspaudimo būdu ant raketos nuolaužų buvo užrašas 3L22, rodantis, kad tai yra konkreti dalis iš konkretaus gaminio.

Be to, valdymo mechanizmai turi varžtus, pažymėtus skaičiais 26 – tai taip pat ypatinga „Cirkon“ savybė. Kiti žymėjimai padėjo nustatyti raketos pagaminimo datą – tai 2023 pab. – 2024 m.

Paaiškėjo, kad raketos mikroelektronika beveik visiškai sunaikinta, todėl jos išanalizuoti beveik neįmanoma. Ekspertams prieinami duomenys leidžia teigti, kad raketa neatitinka nurodytų techninių parametrų.

„Cirkon“ raketa

3M22 raketos „Cirkon“ nuolaužos buvo rastos Kyjivo Dniprovskio rajone, netoli elektros linijos po vasario 7 d. atakos. Jau tada buvo spėliojama, kad tai buvo „paslaptingas“ Rusijos ginklas, apie kurį Maskva viešai skelbia jau ne vienerius metus.

Rusai pozicionuoja 3M22 kaip „hipergarsinę“ priešlaivinę raketą, kuria taip pat galima smogti taikiniams ant žemės. Spėjama, kad jos greitis gali siekti iki 11 000 kilometrų per valandą, tačiau šių duomenų kol kas neįmanoma patvirtinti.

Naujieji Rusijos laivai ir povandeniniai laivai yra standartiniai „Cirkon“ nešėjai, tačiau ekspertai daro prielaidą, kad raketa gali būti paleidžiama iš stacionarių ar mobilių sausumos įrenginių.

„Bloomberg“: V.Zelenskis planuoja kelionę po Europą, kalbės apie ginklus ir saugumo garantijas

00:02

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus gali apsilankyti kelių Vakarų Europos šalių sostinėse ir prašyti didesnės paramos dėl sulėtėjusio Jungtinių Valstijų finansavimo, pranešė „Bloomberg“.

Pasak „Bloomberg“ šaltinių, V.Zelenskio vizitai gali būti susiję su jo dalyvavimu Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 16-18 d.

ZUMAPRESS.com/V.Zelenskis
ZUMAPRESS.com/V.Zelenskis

Tarp miestų, į kuriuos gali skristi Ukrainos prezidentas, yra Paryžius ir Berlynas; taip pat svarstoma vizito į Londoną galimybė.

„Bloomberg“ pašnekovai pridurė, kad V.Zelenskis planuoja daugiausia dėmesio skirti karinei pagalbai, taip pat susitarimų dėl vadinamųjų saugumo garantijų pasirašymui.

Apie valstybės vadovo vizitus saugumo sumetimais niekada neskelbiama iš anksto. Nė viena iš šalių oficialiai nepatvirtino „Bloomberg“ informacijos apie V.Zelenskio atvykimą.

Rusijos smūgis Charkivo naftos saugyklai: užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kv. metrų plotas

23:24

Vasario 10 d. naktį dėl Rusijos smūgio į Charkivo naftos saugyklą nutekėjus degalams, buvo užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų žemės.

„Kadangi buvo užpulta naftos saugykla ir įvyko degalų nuotėkis, buvo užteršta didelė teritorija. Preliminariais duomenimis, dėl kuro – tiek dyzelino, tiek benzino – nuotėkio užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos. Turimais duomenimis, šioje naftos bazėje buvo laikoma daugiau kaip 3,8 tūkst. tonų degalų. Šie naftos produktai ne tik užteršė žemę, bet ir pateko į upę“, – teigė Charkivo srities nacionalinės policijos Tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

Pasak S.Bolvinovo, policija kreipėsi į Charkivo srities valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, kuri jau paėmė dirvožemio ir vandens mėginius taršos vietose.

Policija svarsto galimybę iškelti baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 441 straipsnį (ekologinis nusikaltimas).

J.Bidenas pirmą kartą pakomentavo D.Trumpo žodžius apie Rusiją ir NATO

22:28

Donaldo Trumpo pareiškimas dėl Rusijos agresijos prieš NATO šalis skatinimo kelia grėsmę JAV saugumui. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmą kartą komentuodamas skandalingus savo politinio varžovo žodžius.

Jis pažymėjo, kad abipusės NATO šalių garantijos, pagal kurias vienos dalyvės užpuolimas kvalifikuojamas kaip visų dalyvių užpuolimas, „užtikrina amerikiečių šeimų apsaugą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Tai taip paprasta. Bet kuris asmuo, kuris abejoja šios priesaikos tvirtumu, kelia grėsmę mūsų saugumui“, – „Twitter“ rašė J.Bidenas.

Prieš kelias dienas D.Trumpas, sakydamas kalbą rinkiminiame mitinge, papasakojo istoriją iš savo prezidentavimo laikų. Jis prisiminė, kaip grasino vienos Europos šalies vadovui, kad leis Rusijai „daryti, ką nori“ su NATO šalimis, kurios savo gynybai skiria mažai lėšų.

Šis pareiškimas sukėlė pasipiktinimo bangą abiejose Atlanto pusėse. Visų pirma NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė nuomonę, kad tokie pareiškimai „kenkia visų mūsų saugumui“.
 

Ekspertas paaiškino, kodėl agresija prieš Baltijos šalis bus katastrofa Rusijos Federacijai

21:34

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis bus „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ eteryje išsakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Yahunas.

Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys visiems laikams bus uždarytos Rusijai“, o Rusijos Baltijos laivynas taps „nereikalingu žaisliuku“. Pasak V.Yaguno, puolimo prieš Baltijos šalis organizavimas rusams būtų „tiesiog visko pabaiga“.

„Pirmiausia jie patys save sukurstys. Manau, kad atsakant Kaliningrado sritis bus tiesiog sunaikinta“, – aiškino SBU atsargos generolas majoras.

Be to, kaip pažymi V.Yagunas, tokiu atveju Rusija iš karto prarastų galimybę įplaukti į Atlanto vandenyną.

„Jei jie to imsis, tai bus beprotiška, nes jie tam ruošiasi, ir ruošiasi labai rimtai. Jei iki 2022 m. koncepcija būdavo tokia: Rusija puola, o maždaug po mėnesio įžengia NATO pajėgos, kad išlaisvintų užimtas teritorijas – tai yra, jokiu būdu jokių prevencinių smūgių. Dabar kalbama apie stiprius prevencinius smūgius ne tik į pozicijas, kuriose jie gali susitelkti, bet ir į vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus. Apytikslis smūgis: 500 didelio tikslumo raketų iš karto, ar Rusija atlaikys tokį smūgį?“ – sakė jis.

Norvegijos žvalgyba: Rusija įgyja pranašumą Ukrainoje

19:39

Norvegijos žvalgybos tarnyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija kare Ukrainoje įgyja pranašumą dėl didesnio karių skaičiaus ir dėka Kinijos, Šiaurės Korėjos bei kitų šalių tiekiamos technikos.

Karinės žvalgybos padalinio vadovas Nilsas Andreas Stensonesas, kartu su kitomis Norvegijos saugumo tarnybomis pristatydamas metinę rizikos ataskaitą, sakė, kad Kyjivui prireiks didelės Vakarų karinės pagalbos, kad padėtis pasikeistų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinė technika Ukrainoje
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinė technika Ukrainoje

„Šiame kare Rusija šiuo metu yra stipresnėje padėtyje nei prieš metus ir siekia įgyti pranašumą“, – žurnalistams sakė N.A.Stensonesas.

Jis teigė, kad Rusija gali mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių nei Ukraina, kad Maskva su sankcijomis tvarkosi geriau nei tikėtasi, o šalies agresorės pramonė dabar gali pagaminti pakankamai amunicijos, kovos mašinų, dronų ir raketų, kad jos kariai galėtų visus metus palaikyti karo veiksmus.

Pasak tarnybos vadovo, Rusija taip pat gauna karinę paramą iš Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos ir Kinijos. Jis nurodė, kad Kinija tiekia ne ginklus, o mašinas, transporto priemones, elektroniką ir atsargines dalis, kurių reikia Kremliaus ginklų pramonei.

„Kad Ukrainos pajėgos galėtų apsiginti ir susigrąžinti iniciatyvą konflikte, reikėtų išplėstos Vakarų ginkluotės pagalbos“, – sakė N.A.Stensonesas. Jis pabrėžė, kad Kyjivas prašo amunicijos, tolimojo nuotolio ginklų, oro gynybos priemonių, tankų ir naikintuvų.

Norvegija kartu su Danija ir Nyderlandais sutiko aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, kurių ji prašė savo sąjungininkių.

„Norvegija ir Europa privalo būti pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę, kad užtikrintų savo ir savo sąjungininkų saugumą“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV yra pagrindinė Kyjivo karinė donorė, tačiau Kongresui nepavyksta susitarti dėl naujo pagalbos paketo, o dėl Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyvos Europai tenka didesnė atsakomybė sustiprinti paramą.

Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu

18:59

Defence Express nuotr./ „Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“
Defence Express nuotr./ „Hipergarsinė“ raketa 3M22 „Cirkon“

Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto ekspertai patvirtino, kad rusai per 2024 m. vasario 7 d. smūgį Ukrainai panaudojo „hipergarsinę“ raketą 3M22 „Cirkon“. Tai pranešė instituto direktorius Oleksandras Ruvinas, skelbia agentūra „Unian“.

„Pagal preliminarią informaciją tikrai turime raketos 3M22 „Cirkon“ panaudojimo faktą. Tai liudija žymės ant dalių ir nuolaužų, mazgų ir dalių identifikavimas, atitinkamo ginklo tipo požymiai“, – sakė instituto vadovas.

Pasak O.Ruvino, rasti elementai būdingi tik raketai „Cirkon“. Jie nenaudojami kitose Rusijos raketose. Sudedamosios „Cirkon“ dalys žymimos etiketėmis 3L22, 3V22 ir pan. Lazeriniu graviravimo ir įspaudimo būdu ant raketos nuolaužų buvo užrašas 3L22, rodantis, kad tai yra konkreti dalis iš konkretaus gaminio.

Be to, valdymo mechanizmai turi varžtus, pažymėtus skaičiais 26 – tai taip pat ypatinga „Cirkon“ savybė. Kiti žymėjimai padėjo nustatyti raketos pagaminimo datą – tai 2023 pab. – 2024 m.

Paaiškėjo, kad raketos mikroelektronika beveik visiškai sunaikinta, todėl jos išanalizuoti beveik neįmanoma. Ekspertams prieinami duomenys leidžia teigti, kad raketa neatitinka nurodytų techninių parametrų.

„Cirkon“ raketa

3M22 raketos „Cirkon“ nuolaužos buvo rastos Kyjivo Dniprovskio rajone, netoli elektros linijos po vasario 7 d. atakos. Jau tada buvo spėliojama, kad tai buvo „paslaptingas“ Rusijos ginklas, apie kurį Maskva viešai skelbia jau ne vienerius metus.

Rusai pozicionuoja 3M22 kaip „hipergarsinę“ priešlaivinę raketą, kuria taip pat galima smogti taikiniams ant žemės. Spėjama, kad jos greitis gali siekti iki 11 000 kilometrų per valandą, tačiau šių duomenų kol kas neįmanoma patvirtinti.

Naujieji Rusijos laivai ir povandeniniai laivai yra standartiniai „Cirkon“ nešėjai, tačiau ekspertai daro prielaidą, kad raketa gali būti paleidžiama iš stacionarių ar mobilių sausumos įrenginių.

Ukraina planuoja pagaminti tūkstančius tolimojo nuotolio dronų: dalis jų galės pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą

16:41

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos karys
„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Šiemet Ukraina planuoja pagaminti tūkstančius tolimojo nuotolio bepiločių atakos orlaivių. Tokių ginklų gamybos apimtys sparčiai didėja, naujienų agentūrai „Reuters" pareiškė Ukrainos vicepremjeras inovacijų, švietimo, mokslo ir technologijų plėtros bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas.

„Auga tolimojo nuotolio kamikadzių dronų, kurių veikimo nuotolis siekia 300, 500, 700 ir 1 000 kilometrų, kategorija. Prieš dvejus metus šios kategorijos apskritai nebuvo“, – pažymėjo jis.

Pasak ministro, pastarojo meto smūgių Rusijos naftos pramonės objektams serija atspindi vyriausybės pastangas skatinti tolimojo nuotolio dronų gamybą. Praėjusiais metais pagal iniciatyvą BRAVE1 buvo skirta apie 2,5 mln. dolerių dotacijų pradedančiosioms karinių technologijų įmonėms, o 2024 m. ši suma padidės dešimteriopai.

Teigiama, kad didžioji dauguma gamintojų yra privatūs. Pasak M.Fiodorovo, tik viena iš 10 bendrovių, kurių dronai gali skraidyti į Maskvą ir Sankt Peterburgą, yra valstybinė.

Ministras pabrėžė, kad sutinka su Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo vertinimu, jog Kyjivas pasiekė „tam tikrą paritetą“ su Maskva tolimojo nuotolio dronų gamybos srityje.

„Turime veikti antibiurokratiškai. Tokia yra proveržio technologijų kare esmė. Ketiname ir toliau tuo remtis, dirbti šia kryptimi. Nes technologijos tikrai gali mus išgelbėti“, – pažymėjo jis.

Jau kurį laiką Ukraina smarkiai didina bepiločių orlaivių, kurie aktyviai naudojami kare su Rusijos pajėgomis, gamybą.

2024-aisiais Ukraina planuoja pagaminti ir pristatyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms milijoną pirmojo asmens (FPV) dronų, tai praėjusių metų gruodį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vokiečių analitikas: Avdijivkos kritimas tėra laiko klausimas

16:32

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke pranešė, kad rusai nukirto geležinkelio liniją Avdijivkos centre ties Čistiakovo gatve. Dabar jie yra vos už 700 metrų nuo Industrialnyj prospekto, vienintelio kelio, jungiančio miestą su vyriausybės kontroliuojama teritorija.

Jo teigimu, iki miesto apsupimo liko ne daugiau kaip kelios savaitės.

J.Ropke nurodė, kad padėtis miesto centre yra ypač pavojinga. Ten Rusijos ginkluotosios pajėgos yra maždaug už 200 metrų nuo vieno iš paskutinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo kelių.

Ekspertas paaiškino, kad yra dar vienas kelias, kuris veda į gyvenvietę netoli Pivničės kaimo, tačiau net ir ten Rusijos pajėgos yra „už šimtų metrų“.

„Jei šie keliai bus nukirsti, miestelis bus apsuptas ir žlugs. Kol kas taip nėra, bet kai kurie žmonės daro prielaidą, kad iki to liko kelios dienos ar savaitės“, – įvertino atvirųjų duomenų analitikas.

Negana to, šiame regione Rusijos pajėgos pasižymi didele kiekybine persvara, kuri šiuo metu yra maždaug penki prieš vieną. Rusija taip pat išlaiko pranašumą ore. Į miestą nuolat smogia didelės sprogstamosios galios bombos FAB-500, FAB-1000 ir FAB-1500.

„Bild“ duomenimis, Ukraina neturi pakankamai oro gynybos sistemų šioms atakoms atremti.

Ukraina piktinasi Lenkijos ūkininkų protestais pasienyje

16:27

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos ūkininkas
„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos ūkininkas

Ukraina pirmadienį paragino kaimyninę Lenkiją kovoti su ksenofobija po to, kai lenkų ūkininkai per protestus sąjungininkių pasienyje išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį.

Lenkijos policija nurodė tirianti sekmadienio incidentą, kai ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.

Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti ant kelio išpilti grūdai, ūkininkams, protestuojantiems prieš ūkio sektoriaus dalyvių iš Ukrainos konkurenciją ir griežtas ES taisykles, visoje Lenkijoje surengus blokadas.

Prieš kelias savaites Lenkijos sunkvežimių vairuotojai, kurie buvo prisijungę prie ūkininkų protestų, nutraukė du mėnesius trukusią sienos blokadą.

„Turime dar vieną smurto eskalaciją prie mūsų bendros sienos, – sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka. – Lenkijos valdžios institucijų reakcijos į sunaikintą krovinį stoka paskatins dar didesnę ksenofobiją ir politinį smurtą.“ 

Ukrainos žemės ūkio ministerija atskiru pareiškimu griežtai pasmerkė „tyčinį ukrainietiškų grūdų sunaikinimą“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pradeda bendrą kovos su Rusijos dezinformacija iniciatyvą

15:29

„AFP“/„Scanpix“/Dezinformacija
„AFP“/„Scanpix“/Dezinformacija

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turi pradėti bendrą iniciatyvą kovai su Rusijos dezinformacijos atakomis, susijusiomis su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.

Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu. 

Netoli Paryžiaus esančioje istorinėje La Sel Sen Klu pilyje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne priims Vokietijos kolegę Annaleną Baerbock ir Lenkijos kolegą Radoslawą Sikorskį.

Savaitgalį S.Sejourne nurodė, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pateiks naują bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su užsienio, ypač Rusijos, dezinformacijos kampanijomis.

Numatoma, kad ministrai informuos apie Maskvos informacines atakas prieš šias tris šalis.

„Mūsų trys šalys tapo tos pačios destabilizacijos strategijos aukomis“, – šeštadienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniam dienraščiui „Ouest-France“ sakė S.Sejourne. 

Pasak jo, trys ministrai ketina atskleisti Maskvos vykdomas dezinformacijos atakas, kuriomis bandoma paveikti ir suskaldyti visuomenę.

Kremliaus kritikai teigia, kad Rusija jau ne vienus metus naudojasi „trolių fabrikais“ ir netikrų naujienų svetainėmis siekdama skleisti dezinformaciją Vakaruose.

Po to, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino dezinformacijos kampaniją. 

Paryžius, Berlynas ir Varšuva tikisi sustiprinti bendradarbiavimą ir atgaivinti vadinamąjį Veimaro trikampio formatą, sukurtą 1991 metais siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.

„The Times“: britai per metus Rusijai perdavė įrangos už daugiau nei 100 mln. dolerių

15:27

Vida Press nuotr./Sankcijos Rusijai
Vida Press nuotr./Sankcijos Rusijai

Per pirmuosius dešimt praėjusių metų mėnesių britai į Rusiją eksportavo svarbiausios įrangos už daugiau nei 100 mln. dolerių, rašo britų leidinys „The Times“.

Daugelis Jungtinėje Karalystėje pagamintų ar sukurtų prekių į Rusiją pateko netiesiogiai per Kinijos, Honkongo ar Turkijos įmones. Tačiau maždaug 15 mln. dolerių vertės prekės į Rusiją buvo išsiųstos tiesiogiai iš Didžiosios Britanijos sandėlių. Teigiama, kad tokių tiekėjų esama net keli.

Tarp tų, kurie padidino eksportą į Rusiją, yra Škotijos puslaidininkių gamintoja FTDI, kuri, kaip tapo žinoma anksčiau, tiekė mikroschemas Rusijos šarvuočiams. Pernai ji Maskvai tiekė komponentų už 1,5 mln. dolerių, o 2022 m. ši suma siekė tik 500 tūkst. dolerių.

Verta paminėti, kad Rusijos ginkluotėje buvo rasti tik 28 britų kilmės komponentai, o amerikiečių kilmės komponentų buvo daugiau nei 2000. Daugelio jų Rusija pati negali pagaminti.

Britai tiekė rusams bepiločius orlaivius, kompiuterių komponentus ir puslaidininkius, nuo kurių jie yra kritiškai priklausomi, rašo „The Times“.

Anksčiau buvo pranešta, kad į Jungtinę Karalystę vis dar gabenami milijonai barelių degalų, pagamintų iš rusiškos naftos. Prieš tai nafta perdirbama kitose šalyse, įskaitant Indiją.

Analitikų skaičiavimais, praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę buvo įvežta apie 5,2 mln. barelių naftos produktų, pagamintų iš rusiškos naftos.

Tuo pat metu Indija sausio ir gruodžio mėn. sumažino rusiškos naftos pirkimą: praėjusį mėnesį tiekimas pasiekė 12 mėnesių minimumą.

„Deutsche Welle“: Rusijos baubas Vakarų nebegąsdina?

14:44

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Nepaisant vis dažniau pasirodančių Europos lyderių perspėjimų apie didėjančią tiesioginio Rusijos ir NATO karo grėsmę, apklausos rodo, kad europiečiai per pastaruosius metus pradėjo mažiau bijoti Rusijos, skelbia vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis Miuncheno saugumo konferencijoje pristatyta ataskaita.

Praėjusį rudenį atliktos apklausos rodo, kad daugelio Vakarų šalių gyventojams Rusija nebėra grėsmių sąrašo viršuje.

„Sumažėjo beveik visi su Rusijos karu prieš Ukrainą susiję rodikliai, įskaitant (agresoriaus) branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę ir energijos tiekimo sutrikimus“, – rašoma straipsnyje.

Šie pokyčiai ypač pastebimi Vokietijoje. Per metus Rusija iš pirmosios vietos didžiausių grėsmių sąraše nukrito į septintąją vietą. Vietoje jų pirmąsias vietas užėmė tokios grėsmės kaip „masinė migracija dėl karų ir klimato kaitos“, „radikalus islamo terorizmas“ ir „kibernetinės atakos“. Panašios nuotaikos vyrauja Prancūzijoje, o Italijoje Rusija didžiausių grėsmių sąraše užėmė tik 12 vietą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose Rusija tarp didžiausių grėsmių užima ketvirtą vietą: į pirmąjį trejetuką pateko „kibernetinės atakos“, „visuomenės poliarizacija“ ir Kinija. 

Jungtinė Karalystė ir Japonija išsiskiria iš šios tendencijos. Tik šiose dviejose „globaliųjų Vakarų“ šalyse Rusija vis dar užima pirmąją vietą didžiausių grėsmių sąraše.

Priešingai, Kinijoje, Indijoje ir Pietų Afrikoje gyventojai Rusiją laiko sąjungininke, o ne grėsme. Brazilijoje gyventojai yra „neapsisprendę“, jų požiūris į Rusiją nevienareikšmis.

Tuo pat metu apklausos užfiksavo, kad atsiranda „nuovargis nuo Ukrainos“. Didžiojo septyneto (G-7) šalyse „visuomenės parama tolesnei pagalbai Ukrainai, sunkiosios ginkluotės tiekimui ar tolesnėms sankcijoms Rusijai mažėja“. 

Anksčiau pranešta, kad Suomija sekmadienį išsirinko naują prezidentą. Aleksanderis Stubbas savo rinkimų kampanijos centre iškėlė griežtą politiką Rusijos atžvilgiu ir išreiškė maksimalią paramą Ukrainai. Remdamasis šiomis idėjomis jis laimėjo rinkimus.

Britų žvalgyba: Rusija skatina akademinio ir karinio sektorių sąveiką

14:09

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

2024 m. vasarį Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje buvo įkurtas naujas karinių tyrimų institutas, naujausioje karo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Teigiama, kad Pasaulinės karinės ekonomikos ir strategijos institutą įkūrė griežtosios linijos politologas Sergejus Karaganovas. Jam vadovaus admirolas Sergejus Avakjancas, buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas, kuris juo dirbo iki 2023 m. balandžio mėn. 

„S.Avakjancas mano, kad Rusija yra ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais būsenoje“, – rašoma apžvalgoje.

Naujojo instituto programa apims politiką ir ekonomiką, tačiau daugiausia dėmesio skirs užsienio valstybių kariniam pramoniniam kompleksui. Studijų metu taip pat daugiausia dėmesio bus skiriama strateginio atgrasymo ir branduolinių ginklų vaidmens tyrimams.

„Siūloma, kad instituto darbuotojai daugiausia būtų įdarbinti iš įvairių Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos fakultetų. Į jį taip pat bus kviečiami mokslininkai iš įvairių karo akademijų, pavyzdžiui, Rusijos generalinio štabo akademijos. Labai tikėtina, kad tai paskatins glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką, skatinančią aukštojo mokslo militarizaciją“, – pažymėjo britų žvalgyba.

Rusijos saugumo tarnybos vėl pradėjo vartoti žodį „čekistai“

14:00

Rusijos nacionalinis antiteroristinis komitetas paskelbė pranešimą, kuriame FSB pareigūnai vadinami čekistais. Tai tikriausiai pirmas toks saugumo tarnybų pavartotas žodis dabartinių darbuotojų atžvilgiu.

Prieš tai šis žodis nebuvo vartojamas oficialiuose šaltiniuose ir dėl asociacijų su raudonuoju teroru, kuris prasidėjo po 1917 m. ir buvo lydimas daugybės egzekucijų, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./

 

Ukrainos užsienio reikalų ministrą D.Kulebą apkandžiojo šuo

13:53

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo „Instagram“ profilyje pasidalino nuotrauka po šuns užpuolimo. Pasak jo, sekmadienį jį užpuolė didelis šuo, kuris gatvėje bėgiojo be pavadėlio. Prie pasakojimo jis pridėjo įkandimo nuotrauką.

Plačiau sakitykite ČIA.

AP/Nuotr. iš asm. albumo/Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą apkandžiojo šuo
AP/Nuotr. iš asm. albumo/Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą apkandžiojo šuo

 

Vakarų parama Kyjivui tapo pagrindiniu Rusijos dezinformacijos apie Ukrainą taikiniu

13:22

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP.

AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Tokiose dezinformacijos kampanijose daugiausia dėmesio skiriama ir taip opioms temoms, pavyzdžiui, migracijai ar politinei priklausomybei. Manoma, kad tai gali turėti didelį poveikį prieš birželio mėnesį įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą.

Valentinas Chatelet iš strateginių studijų centro „Atlantic Council“ skaitmeninės ekspertizės laboratorijos (DFRLab) atkreipė dėmesį, kad dezinformacija bandoma sukurti įspūdį, jog Europos ir JAV siunčiama pagalba Ukrainai yra nereikalinga.

„Visada norima sužlugdyti derybas, ypač su Vakarų žaidėjais, nes jie yra pagrindiniai finansiniai rėmėjai ir ginklų tiekėjai“, – nurodė V. Chatelet. 

Vasario pradžioje Europos Sąjungos lyderiai įveikė kelis mėnesius trukusį Vengrijos lyderio Viktoro Orbano pasipriešinimą ir susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai. Bendrijos lyderiai šį žingsnį vadina aiškia žinia Rusijai.

Tačiau jau kelis mėnesius JAV parama Ukrainai stringa, nes Kongreso respublikonai blokuoja įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad JAV pagalba Kyjivui būtų tęsiama.

JAV gyvenanti politikos tyrėja Elina Treyger nurodė, kad dezinformacija siekiama „susilpninti Europos paramą Ukrainai [...] piktybiškai kaltinant ukrainiečių pabėgėlius“. 

Ji pridūrė, kad vykdant šią dezinformacijos kampaniją taip pat dažnai pabrėžiami karinių sankcijų Rusijai ekonominiai ir energetiniai padariniai europiečiams.

Remiasi visuomenę skaldančiomis problemomis 

Ekspertų teigimu, prorusiška dezinformacija yra veiksmingiausia, kai remiasi egzistuojančiomis ir visuomenę skaldančiomis problemomis, tokiomis kaip imigracija ir gyventojų perkamoji galia.

„Sėkmingiausi pasakojimai yra tie, kurie yra susiję su jau iškilusia problema; ją sukurti nuo nulio yra daug sunkiau“, – nurodė E. Treyger. 

„Taip padauginę turinį, neišvengiamai pataikysite į taikinį“, – pritarė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro (Hybrid CoE) atstovas Jakubas Kalensky.

Paryžiaus verslo mokyklos „IAE Paris“ docentė Christine Dugoin-Clement aiškino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Viduriniams Rytams ir Afrikai buvo specialiai sukurti naratyvai, pagrįsti antiamerikietiškomis, antivakarietiškomis ir kolonijinėmis nuotaikomis. 

Kita taktika – nukreipti žurnalistų dėmesį informacijos gausa.

Viena iš kampanijų, vadinamąja „Operacija Matrioška“, siekiama užversti žurnalistus darbu skleidžiant prieš Ukrainą nukreiptas netikras naujienas ir raginant Vakarų žiniasklaidą jas tikrinti.

Kita didelė operacija – „Doppelganger“, kurią Prancūzijos žvalgyba priskiria Rusijai, – naudoja vaizdus, imituojančius Vakarų žiniasklaidą.

Artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą

Plačiai paplitusi prorusiška dezinformacija taip pat daro įtaką rinkimams Europoje, o prieš birželį įvyksiančius EP rinkimus baiminamasi jos suaktyvėjimo. 

„Bus vykdomos dezinformacijos operacijos dėl Ukrainos (ir) daugybės aktualių Europos klausimų, siekiant skatinti konservatyvią ar nacionalistinę darbotvarkę“, – teigė V. Chatelet.

Pasak Vokietijos dienraščio „Der Spiegel“, nuo 2023-ųjų gruodžio Vokietijoje vykdant didžiulę prorusišką dezinformacijos kampaniją sukurta daugiau kaip 50 tūkst. netikrų socialinio tinklo „X“ paskyrų pykčiui dėl šalies paramos Kyjivui kurstyti. 

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, ji sausio mėnesį per smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive „likvidavo“ apie 60 kovotojų, daugiausia „prancūzų samdinių“.

Po šių kaltinimų socialinio tinklo „Telegram“ kanalai ir prokremliški aktyvistai išplatino kelis sąrašus, kurių viename esą atskleidžiama apie 30 „žuvusių prancūzų samdinių“ tapatybė. Prancūzų savanoriai Ukrainoje paneigė šiuos kaltinimus; trys iš šių savanorių tiesiogiai susisiekė su AFP.

Rusijos Stavropolio kariniame dalinyje įsiplieskė gaisras

13:10

Pirmadienį kariniame dalinyje Stavropolyje, Rusijoje, kilo gaisras, valdžios institucijos teigia, kad niekas nenukentėjo, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Pranešime teigiama, kad per gaisras kilo pirmajame pastato aukšte, žmonės buvo evakuoti, todėl niekas nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, degė štabo pastatas.

Vėliau valdžios institucijos pranešė, kad gaisras buvo lokalizuotas ir galėjo kilti dėl trumpojo jungimo viename iš kabinetų.

Kariuomenė: Rusijos pajėgos intensyvina išpuolius visame Bachmuto sektoriuje

13:01

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Rusijos pajėgos vykdo išpuolius visoje Bachmuto sektoriaus gynybinėje linijoje – Bohdanivkoje, Ivanivkoje, Kliščijivkoje ir Andrijivkoje, televizijos kanalo „Espreso“ eteryje pareiškė 26-osios artilerijos brigados, pavadintos generolo majoro Romano Daškevičiaus vardu, atstovas spaudai Olehas Kalašnikovas.

„Padėtis Bachmuto sektoriuje šiuo metu yra sudėtinga. Pastebime, kad pastarosiomis dienomis priešas padidino savo atakų skaičių. Priešas bando pulti mus visoje Bachmuto ruožo gynybos linijoje, įskaitant Bohdanivką, Ivanivką, Kliščijivką ir Andrijivką“, – sakė jis.

O.Kalašnikovas pažymėjo, kad daugiausiai rusų puolimo atakų vyko Kliščijivkoje ir Andrijivkoje. Tuo pat metu jiems nepavyko užimti Ukrainos gynėjų pozicijų ir jie atsitraukė, patirdami didelių tiek personalo, tiek karinės technikos nuostolių.

Pasak jo, Rusijos pajėgos puolimą remia artilerija, bepiločiais orlaiviais ir, kai leidžia oro sąlygos, naudoja kovines oro transporto priemones.

„Greičiausiai Rusijos kariuomenė gavo griežtą įsakymą parodyti bent kokius nors rezultatus savo diktatoriui šioje srityje, todėl ir prasidėjo tokie intensyvūs puolimai. Žinoma, tai Chasiv Jaras, kuris yra įtvirtinta linija ir vartai į Kramatorską ir Slovjanską. Priešas nori užimti Chasiv Jarą, kad parodytų savo pasiekimus užimant tokią gyvenvietę. Tačiau vyksta labai sunkūs mūšiai, priešas patiria nuostolių, tačiau šio ketinimo neatsisako“, – apibendrino O.Kalašnikovas.

Vasario 8 d. Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Ilja Jevlašas sakė, kad Bachmuto sektoriuje Rusijos pajėgos pagrindines pastangas sutelkė į Chasiv Jaro miestą ir bando pulti iš flangų, maždaug nuo Ivanivskės ir Bohdanivkos.

Verta pažymėti, kad šiame rajone jau ilgą laiką vyksta įnirtingi mūšiai, o Ukrainos kariai rusams padarė didelių technikos ir gyvosios jėgos nuostolių.

Rusija veržiasi į dar vieną Donbaso miestą: „Jis atrodys kaip Bachmutas“

11:49

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą prieš Chasiv Jarą, esantį netoli Bachmuto Donecko srityje. Pasak vokiečių leidinio „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Paulo Ronzheimerio, rusai aktyviai puola Chasiv Jarą iš užimto Bachmuto pusės. Ypač pavojingos yra bepiločių orlaivių atakos. 

„Tai kitas miestas, kurį rusai nori užimti. Rusų naudojami dronai, kuriais jie čia atakuoja, yra ypač pavojingi. Tik dėl to, kad yra debesuota, kartais sninga ir lyja, esame saugesni. Paprastai šioje vietovėje nuolat vyksta dronų atakos. Mieste visur yra apšaudymo pėdsakų, beveik nė vienas langas neliko nepaliestas. Visur matyti įvairių sprogimų padariniai. Kariai sako, kad pastarosiomis dienomis jie suintensyvėjo, o artimiausiomis savaitėmis greičiausiai dar labiau sustiprės. Taigi šis miestas gali būti kitas, kuris atrodys kaip Bachmutas. Aišku viena: rusai turi pranašumą. Jie metras po metro žengia į vakarus“, – rašė žurnalistas.

Miestelyje sugriautame pastate įrengta improvizuota ligoninė. Joje sužeistiems ukrainiečių kariams suteikiama pirmoji pagalba prieš išsiunčiant juos į užnugarį. Pasak P.Ronzheimerio, dabar „ligoninė vargiai primena ligoninę“.

„Mūsų fronto dalyje dronai yra pagrindinė sužeidimų priežastis. Galiu pasakyti, kad žiemą tranšėjose sėdėti labai sunku. Nors rusai turi tokią pačią situaciją. Tačiau problema ta, kad mūsų kariai yra daug vyresni, apie 40 metų ar daugiau. Matote, vyresni nei 40 metų kariai turi daugiau sveikatos problemų. O jų dar daugiau, kai tenka sėdėti tranšėjose“, – „Bild" sakė Ukrainos karo gydytojas Dmytro.

Vasario 8 d. Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Ilja Jevlašas pažymėjo, kad Bachmuto sektoriuje rusai sutelkė pagrindines pastangas Chasiv Jaro miesto link ir bando pulti iš šonų, maždaug nuo Ivanivsko ir Bohdanivkos.

Verta pažymėti, kad šiame rajone jau ilgą laiką vyksta įnirtingos kovos.

„The Wall Street Journal“ paaiškino, kodėl Kremliui reikalingos teorijos apie V.Putino ligas, mirtį ir antrininkus

11:33

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Laikraštis „The Wall Street Journal“ publikavo straipsnį apie konspirologą Valerijų Solovejų, kuriame analizuojama, kaip jo „prognozės“ gali būti palankios Kremliui. Kalbinamų ekspertų nuomone, Kremlius gali pasinaudoti konspirologu, kad abejotina informacija užpildytų informacinį vakuumą aplink Vladimirą Putiną, sukurtų klaidingą įspūdį, jog valdovas, tapęs rimta problema Vakarams, netrukus mirs, ir diskredituotų likusią nepriklausomą žiniasklaidą.

Pastaruosius kelis mėnesius rusų konspirologas ir politologu save vadinantis Valerijus Solovejus kėlė visuotinį ažiotažą sensacingu teiginiu, kad Vladmiras Putinas mirė praėjusiais metais ir šiandien viešumoje jam atstovauja jo antrininkas. Kremliaus elitas, kaip teigia V.Solovejus, neva kontroliuoja šį antrininką, o paties V.Putino kūnas laikomas šaldiklyje.

Praėjusią savaitę buvęs „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas paskelbė dviejų valandų interviu su V.Putinu. Anot konspirologo, tai buvo apgaulė. Pasak jo, T.Carlsonas ėmė interviu iš V.Putino antrininko, kuris dabar milijonams žiūrovų Vakaruose neva bus pateikiamas kaip tikras. „Putinas miręs, negrįžtamai miręs, jis nebeatsikels, jis liks šaldiklyje“, – sakė V.Solovejus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos jūrų laivynas: raketinės korvetės sunaikinimas sukėlė sumaištį Juodojoje jūroje

11:23

Stopkadras/Ukrainos žvalgyba Kryme smogė raketas gabenančiam rusų laivui
Stopkadras/Ukrainos žvalgyba Kryme smogė raketas gabenančiam rusų laivui

Dėl raketinės korvetės „Ivanovec“ sunaikinimo Rusijos Juodosios jūros laivynas atsidūrė neįprastoje situacijoje, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.

Jo teigimu, paskutiniu metu rusai iš Juodosios jūros į Ukrainą nešaudo sparnuotųjų raketų, o Rusijos karinis jūrų laivynas užsiima savo bazinių punktų apsauga ir gynyba bei jūreivių mokymu.

D.Pletenčiukas nurodė, kad Rusija iki šiol į Juodąją jūrą dislokavo penkis laivus, įskaitant dvi fregatas – „Admirolas Essenas“ ir „Admirolas Makarovas“, kurios gali gabenti iki 8 raketų nešėjų kiekviena.

„Tačiau incidentas su jų raketiniu laivu užtruko kelias dienas, kol jie susimąstė ir išanalizavo. Po to mokymų procesas buvo sustabdytas, o tai jau nestandartinė situacija Juodosios jūros laivynui. Po to, kai jie nusprendė, kad išplaukti į rytinę Juodosios jūros dalį yra saugu, jie toliau išplaukė į jūrą“, – aiškino karinio jūrų laivyno atstovas.

Jis pažymėjo, kad šie Rusijos laivų išplaukimai dažniausiai susiję su saugumo priemonėmis ir laivų perkėlimu į kitus uostus.

„Tai yra, kai jų laivai bando pakeisti savo inkaro nuleidimo vietą, bazavimosi vietą, ir tam jie naudojasi Tuapsės ir Sočio uostais, o tam, žinoma, jiems reikia išplaukti į jūrą“, – pridūrė jis.

Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Ukrainos žvalgybos pareigūnai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinę korvetę „Ivanovec“. Rusijos laivyne buvo tik trys panašūs laivai. Kaip paaiškėjo vėliau, Ukrainos kariškiai sėkmingai atakavo korvetę jūriniais bepiločiais dronais MAGURA V5. Laive galėjo būti iki 40 rusų jūreivių.

Moldova netoli Ukrainos sienos aptiko Rusijos dronų nuolaužų

11:14

„AP“/„Scanpix“/Dronų nuolaužos Ukrainos pasienyje Moldovoje
„AP“/„Scanpix“/Dronų nuolaužos Ukrainos pasienyje Moldovoje

Moldovos pareigūnai sekmadienį Moldovos ir Ukrainos pasienio zonoje netrukus po Rusijos drono smūgio Odesos srityje aptiko „Shahed“ tipo drono fragmentų, remdamasis Moldovos pasienio policija paskelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Teigiama, kad naktį iš vasario 9-osios į 10-ąją Rusijos pajėgos paleido tris dronų kamikadzių bangas prieš Odesos sritį, taikydamosi į Odesos ir Dunojaus uostų infrastruktūrą Izmajilo rajone. 

Moldova įtaria, kad jos teritorijoje rastas dronas per šią ataką buvo numuštas Ukrainos oro gynybos.

Anot Moldovos, dronų nuolaužos rastos netoli Jetulijos kaimo, Moldovos pasienio gyvenvietės, esančios maždaug už 15 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos Dunojaus uosto Renio ir beveik už 40 km į šiaurės vakarus nuo Izmajilo.

J.Borrellis: NATO negali būti aljansas „a la carte“

11:06 Atnaujinta 12:29

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis
„Reuters“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

NATO negali būti aljansas a la carte („pagal užsakymą“), pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tai jis pareiškė Donaldui Trumpui sukėlus abejonių dėl jo įsipareigojimų gynybos aljansui, jei jis vėl taptų JAV prezidentu.

„Kalbėkime rimtai“, – sakė J.Borrellis, dalyvaudamas ES ministrų susitikime Briuselyje. NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“, teigė jis.

Į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiantis respublikonas D.Trumpas šeštadienį pareiškė, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias savo finansinių įsipareigojimų. Tai radikaliausias jo pareiškimas, nukreiptas prieš šį karinį aljansą, kurį jis jau seniai vertina skeptiškai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainoje nukautas aukščiausio rango Rusijos karininkas

11:03

Ukrainos kariai toliau nuožmiai kovoja prieš Rusijos pajėgas visose fronto zonose. Ukrainos kariškis ir karinis tinklaraštininkas Anatolijus Stefanas "Štirlicas" pranešė, kad ukrainiečiams pavyko likviduoti ne vieną Rusijos kariškį ir net aukščiausiojo rango karininką.

Jis nurodė, kad buvo likviduotas bataliono vadas majoras Amadu Ekčebejevas, policijos kapitonas Jurijus Kaširinkinas, leitenantas Kirilas Strebkovas, leitenantas Jašaras Gasimovas ir leitenantas Petro Urinovas.

Karybos ekspertas: sprendimas dėl Avdijivkos bus skausmingas „arba arba“

10:42

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinė technika Ukrainoje
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinė technika Ukrainoje

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad prie Avdijivkos Rusijos pajėgos ir toliau po truputį stumiasi pirmyn.

„Ukrainiečiai permetinėja pastiprinimus į miestą, ir bando sulaikyti rusus, bet kol kas pavyksta tik sulėtinti jų judėjimą. Viena iš priežasčių, be abejo, yra rusų kiekybinis pranašumas ir ugnies persvara. Antra – į miestą permetami tik nedideli, maždaug būrio dydžio, labai lengvai ginkluoti kariai“, – paaiškino ekspertas.

Jo teigimu, ukrainiečių rezervai yra per maži ir per silpnai ginkluoti, kad galėtų kontratakuoti.

„Be to, jie surenkami iš įvairiausių dalinių, tarpusavyje visai nesusijusių, ir integruotis į gynybos sistemą itin intensyvių kovų metu jiems labai sudėtinga“, – pridūrė E.Papečkys.

Agresorė Rusija ir toliau išlaiko spaudimą Kupjansko, Bachmuto ir Marjinkos rajonuose, taip neleisdama ukrainiečiams permetinėti rezervų iš vieno ruožo į kitą, išskyrė jis.

Pasak eksperto, situacija nelengva ir Krynkų placdarme. Kol kas jis nėra puolamas, tačiau labai intensyviai apšaudomas ir atakuojamas bepiločiais orlaiviais.

„Ukrainos kariai pozicijas pakeisti čia praktiškai gali tik naktį. Rusų dronai tiesiog kabo virš Dniepro medžiodami valtimis persikeliančius ir šaudmenis bei kitus resursus gabenančius ukrainiečius.“

Antidroninė apsauga jau statoma ir valtyse, bet, kaip matyti iš rusų vaizdo įrašų, ji ne visada ir ne prieš visus bepiločius suveikia.

„Šiame kare bepiločiai ir kovai su jais skirtos priemonės nuolat tobulėja. Visgi rusams kiša koją jų supuvęs vidinis pasaulis – teigiama, kad vadai priperka nekokybiškų ar pasenusių kovos su dronais priemonių ir reikalauja ataskaitų apie jų sėkmingą darbą, o siekdami nesusigadinti karjeros, karininkai priversti filmuoti suklastotus įrašus, kaip jie tuos dronus „numušinėja“. Žinoma, tai daugiausia vyksta užnugaryje. Šioje srityje (kaip ir kitose) „pirmauja“ „Rosgvardija“, kurios didžiuliai pirkimai yra praktiškai nekontroliuojami, o didelė dalis lėšų išvagiama kaip ir anksčiau. O gal net labiau“, – dėstė E.Papečkys.

Jis pažymėjo, kad blogos naujienos tos, kad pas rusus atsiranda vis daugiau „Starlink“ sistemų.

„Jie jų turėjo ir anksčiau, bet dabar sugebėjo susikurti kanalą juos įsigyti didesniais kiekiais. Įdomu, kad juos pristato ne vyriausybės institucijos, o apsukrios firmelės. „Starlink“ komplekto kaina Rusijos rinkoje – 220 tūkst. rublių (apie 2,2 tūkst. eurų).

Visgi manau pavyks bent kažkiek apriboti jų veikimą. Dar blogiau būtų tai, jeigu pasitvirtintų dažnėjantys rusų pasigyrimai apie galimybę atskirose fronto vietose sutrikdyti ukrainiečių „Starlink“ veikimą. Neva tai jiems pavyko ir Avdijivkoje.“

Eksperto vertinimu, rusai toliau didins savo spaudimą, Avdijivkos likimas – arba arba – spręsis artimiausiomis dienomis.

„Visgi nesutinku su tais, kurie dabartinę padėtį vadina pačia blogiausia per visą karą. Bachmutas, ir kiti prieš jį buvę šturmuoti, sugriauti ir užimti miesteliai buvo nepalyginamai sunkesni laikai, tik tas laikotarpis jau išsitrynė mums iš atminties“, – mano E.Papečkys.

Pagalbos Ukrainai paketas atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą JAV Senate

10:27

„Reuters“/„Scanpix“/JAV Kapitolijus
„Reuters“/„Scanpix“/JAV Kapitolijus

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti.

Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketą įtrauktas finansavimas Izraelio kovai su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui, tačiau liūto dalis būtų skirta padėti provakarietiškai Ukrainai papildyti išsekusias šaudmenų, ginklų ir kitų svarbių dalykų atsargas.

Senatas, kuriame demokratai turi nedidelę persvarą, 67 balsais „už“ ir 27 „prieš“ nutraukė procedūrinį įstatymo projekto sustabdymą, todėl beveik neabejotina, kad maždaug savaitės viduryje jis bus priimtas per galutinį balsavimą, paprasta balsų dauguma.

Neįprasta, kad Senatas balsuoja savaitgalį. Sekmadienio sesijos laikas taip pat sutapo su amerikietiškojo futbolo didžiuoju finalu „Super Bowl“.

„Neprisimenu, kada praėjusį kartą Senatas posėdžiavo „Super Bowl“ sekmadienį, bet, kaip kalbėjau visą savaitę, mes ketiname toliau dirbti su šiuo įstatymu, kol darbas bus užbaigtas“, – prieš balsavimą teigė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.

„Šiuo metu, kai kalbamės, Vladimiro Putino invazija į Ukrainą dalį Rytų Europos pavertė karo zona, kokios šiuose regionuose nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo, – sakė Niujorkui atstovaujantis senatorius. – Vienintelis teisingas atsakas į šią grėsmę yra tas, kad Senatas ją atremtų ir kuo greičiau priimtų šį įstatymo projektą.“

Trečiadienį respublikonams atmetus ankstesnį variantą su taip pat numatytomis JAV ir Meksikos sienos apsaugos priemonėmis, už kurias jie ištisus mėnesius kovojo, parama Ukrainai atrodė žlugusi.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nacionalinis pasipriešinimo centras:Rusijos kariuomenėje daugėja vidinių konfliktų

09:40

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Tarp Rusijos kariškių auga nepasitenkinimas kariuomenės vadais. Teismai masiškai skelbia nuosprendžius atsakingiesiems, šaudantiems į savo pavaldinius, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pažymima, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vakarų karinėje apygardoje pastebima tendencija, kad padalinių vadai smurtauja prieš jiems pavaldų personalą.

Teigiama, kad Kursko srityje užfiksuota daugybė karinių teismų nuosprendžių dėl masinių kariškių žudynių atvejų, kai dalinių vadai tarnybos metu šaudė savo pavaldinius.

Pažymima, kad šie atvejai įvyko dėl abipusio priešiškumo arba dėl to, kad kariškiai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.

„Dėl paskutinio incidento šių metų vasario pradžioje Kursko karinis teismas vyresnįjį prasižengėlį nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nušovė eilę pavaldinių“, – sakoma pareiškime.

Vasario 3 d. Maskvoje įvyko mobilizuotų karių žmonų protesto akcija „Kelias namo“. Jos dalyviai reikalavo, kad Rusijos kariai grįžtų namo iš karo Ukrainoje. Kremlius šį mitingą griežtai cenzūravo, o kai kuriuos jo dalyvius sulaikė policija.

Vasario 10 d. mitingai „Kelias namo“ vyko ne tik Maskvoje, bet ir Sankt Peterburge, Vladivostoke ir Jekaterinburge. Valdžios institucijos bando juos nuslopinti ir užkirsti kelią bet kokiam galimam platesnio socialinio judėjimo vystymuisi visoje šalyje prieš kovo mėn. vyksiančius prezidento rinkimus.

Ukrainos žvalgyba: „Hezbollah“ moko Rusijos dronų operatorius Sirijoje

09:28

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys
Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Rusijos Irano gamybos bepiločių orlaivių operatoriai karui prieš Ukrainą yra rengiami Sirijoje, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba. Pranešime priduriama, kad rusai mokomi Sirijos Šajrato aerodrome.

„Mokymus Sirijos karinio aerodromo „Shayrat“ teritorijoje vykdo Libano „Hezbollah“ smogikai ir Irano revoliucinė gvardija“, – sakoma pranešime.

Ukrainos žvalgyba pažymėjo, kad Libano, Irano ir Rusijos mokymų kursas apima bepiločių orlaivių „Shahed-136“ ir „Ababil-3“, taip pat nuotoliniu būdu valdomo orlaivio „Raad“ įvaldymą.

Pranešama, kad karinėms pratyboms vadovauja vienas iš „Hezbollah“ vadų Kamalis Abu Sadikas, kuris specializuojasi bepiločių orlaivių gamybos ir priežiūros srityje.  

„Kartu su rusais mokomi Sirijos samdiniai, kuriuos Maskva planuoja panaudoti kare prieš Ukrainą kaip bepiločių orlaivių operatorius“, – nurodė žvalgybos atstovai.

Ankčiau publikuotame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinime pažymima, kad Iranas padidino „Shahed“ dronų tiekimą Rusijai ir padėjo pradėti jų gamybą šalyje.

Tiekdamas šiuos ginklus Iranas ir toliau pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją.

Ramūnas Vilpišauskas. Ką reiškia Donaldo Trumpo žodžiai?

09:14

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Įsibėgėjant JAV prezidento rinkimų kampanijai, Donaldas Trumpas vis kategoriškiau pasisako sąjungininkų atžvilgiu. Net jei tai yra rinkiminės kampanijos dalis, Rusijai didinant investicijas į karo pramonę tai stiprina nesaugumą Europoje ir pasaulyje.

„Aš jūsų neginčiau. Tiesą sakant, aš juos paskatinčiau daryti tai, ką, po velnių, jie nori daryti. Jūs turite susimokėti.“ Taip prieš keletą dienų Pietų Karolinoje vykstančioje rinkimų kampanijoje kalbėjo Donaldas Trumpas, pasakodamas, ką jis neva atsakė vienos iš NATO valstybių prezidentui, paklaususiam, ar JAV gintų jo šalį Rusijos agresijos atveju.

D.Trumpo požiūris į JAV sąjungininkus ir tarptautinius aljansus paaiškėjo dar tada, kai jis 2016 m. buvo išrinktas JAV prezidentu. Jo manymu, finansinis indėlis, o ne vertybės turėtų lemti Amerikos sprendimus dėl sąjungininkų ir jų gynimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

08:29

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 790 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 395,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 21 šarvuotoji kovos mašina, 6 artilerijos sistemos, 7 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir vienas specialiosios įrangos vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 45 rusų bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

VIDEO: Zelenskis: Dirbame, kad padidintume savo mobiliųjų šaudymo grupių veiksmingumą

Estų karys atvirai papasakojo apie mūšį su rusais prie Dniepro: bėgdamas dronui parodžiau vidurinį pirštą

08:21

„Postimees“ nuotr./Karys Olegas
„Postimees“ nuotr./Karys Olegas

„Tai buvo žiauriausia mano kovinė misija“, – pasakojo Olegas, Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis estų karys savanoris. Olegas neseniai buvo sužeistas mūšyje kairiajame Dniepro krante.

Olegas, kuris šiuo metu yra Odesos ligoninėje, estų leidiniui „Postimees“ papasakojo apie Rusijos kariuomenės dronų ataką, kuri baigėsi liūdnai: du iš šešių jo komandos narių žuvo, o visi kiti buvo sužeisti, kai kurie sunkiai.

„Tai buvo Armagedonas“, – sako Olegas.

Armagedonu vadinama paskutinės dienos mūšio vieta Apreiškimo knygoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijoje per išpuolį žuvo ukrainiečių paauglys krepšininkas: „Užpuolikus galėjo paskatinti neapykanta Ukrainai“

08:12

Ukrainos krepšinio federacijos nuotr./Volodymyras Jermakovas
Ukrainos krepšinio federacijos nuotr./Volodymyras Jermakovas

Vasario 11 d. Kyjivo krepšinio federacija (FBK) pranešė, kad per gatvės išpuolį Diuseldorfe (Vokietija) žuvo septyniolikmetis krepšininkas Volodymyras Jermakovas.

V.Jermakovas žaidė Diuseldorfo „ART Giants“ jaunimo komandoje. Pranešama, kad naktį prieš artėjančias rungtynes, vasario 10 d., jis ir jo komandos draugas Artiomas Kozačenka gatvėje buvo užpulti peiliais.

Plačiau skaitykite ČIA.

Po Rusijos dronų atakos: užsidegė energetikos objektas, kyla problemų dėl elektros energijos ir vandens

08:09

Dnipropetrovsko srityje dėl Rusijos dronų atakos energetikos objekte kilo gaisras, todėl tūkstančiai žmonių liko be elektros ir vandens, paskelbė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas „Telegram“.

„Naktį mūsų gynėjai sunaikino raketą virš Novomoskovskio rajono. Virš Pavlogradskio – 6 bepilotės raketos. Dėl Rusijos dronų atakos energetikos objekte kilo gaisras, kurį užgesino gelbėtojai“.

Pasak jo, Pavlohrado srityje be elektros energijos lieka apie 29 tūkst. abonentų. Ternivkoje be vandens yra 10 tūkst. 

S.Lysakas pridūrė, kad energetikai jau remontuoja rusų sugadintus įrenginius, siekdami kuo greičiau atstatyti infrastruktūrą ir namus.

Rusai taip pat apšaudė Nikopolio regioną ir sunkiąja artilerija smogė Marganeco bendruomenei. Karinės administracijos vadovas nurodė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų nebuvo.

Estijos ministrė pirmininkė: Rusiją provokuoja silpnumas, o ne stiprybė

07:22

„Reuters“/„Scanpix“/Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Reuters“/„Scanpix“/Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Vasario 11 d. interviu Austrijos naujienų leidiniui „Der Standard“ Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad Vakarų sąjungininkai turi siekti pergalės prieš Rusiją ir nepakliūti į Kremliaus „spąstus“.

K.Kallas nuo pat Rusijos visiškos invazijos pradžios 2022 m. pradžioje aktyviai palaikė Ukrainą.

„Neturėtume pakliūti į įvairius paspęstus spąstus“, – sakė K.Kallas, paklausta apie karą Ukrainoje.

„Klaidinga manyti, kad karą galima greitai laimėti. Rusija ruošiasi ilgam karo laikotarpiui. Karas tęsis tol, kol Rusija supras, kad negali laimėti“.

Tvirti K.Kallas paramos žodžiai nuskambėjo didėjant abejonėms dėl Vakarų pagalbos Ukrainai ilgalaikio stabilumo.

Dėl politinių neramumų Vašingtone jau kelis mėnesius įšaldyta JAV pagalba Ukrainai, todėl vėluoja skubiai reikalingos lėšos, nes šalis įžengė į trečiuosius karo metus. Neseniai JAV lankėsi Šiaurės ir Baltijos šalių delegacija, kurioje buvo ir Estijos atstovų, siekdama pasisakyti už tai, kad Kongresas ir toliau teiktų finansinę paramą.

Pasak K.Kallas, Ukrainos tarptautiniai partneriai turi tikėti, kad pergalė įmanoma.

„Mes esame stipresni, bet turime padėti Ukrainai apsiginti ir suteikti jai tai, ko jai reikia. ... Rusija nori, kad mes tikėtume, jog Ukraina negali laimėti, kad nustotume ją remti“, – sakė ji.

Vieni „spąstai“, kurių K.Kallas ragino sąjungininkus vengti, yra tikėjimas, kad derybos su Rusija padės pasiekti ilgalaikę taiką. Kitas – baimė, kad gindami Ukrainą tik dar labiau išprovokuosime Maskvą ir paskatinsime konflikto eskalavimą.

„Yra priešingai, – sakė K.Kallas. – Rusiją provokuoja silpnumas, o ne jėga.“

Naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 14 rusų dronų ir raketų

06:45

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Vasario 12 d. naktį gynėjai sunaikino 14 iš 17 rusų paleistų bepiločių atakos orlaivių „Shahed“ ir vieną valdomąją raketą Kh-59, pranešė Karinės oro pajėgos.

„2024 m. vasario 12 d. naktį priešas atakavo 17 atakos bepiločių orlaivių tipo „Shahed-136/131“ iš Primorsko-Achtarsko srities, nukreiptų aviacine raketa Kh-59 (Zaporižios sritis) ir priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S -300 (iš Belgorodo srities)“, – skelbia Karinės oro pajėgos.

Ginkluotosios pajėgos pažymi, kad atremiant oro ataką dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliųjų ugnies grupių padaliniai.

Dėl kovinių veiksmų Chmelnickio, Vinicos, Kirovogrado, Mykolajivo, Dnepropetrovsko ir Zaporižios srityse buvo sunaikinta 14 „Shahed“ ir viena Kh-59 valdomoji aviacinė raketa.

Analitikai: Rusijos pajėgos okupuotoje Donecko srityje stato 30 km ilgio krovininių vagonų sieną

06:25

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Rusijos pajėgos okupuotoje Donecko srityje įrenginėja 30 km ilgio užtvarą iš traukinio vagonų, vasario 11 d. pranešime rašo Karo tyrimų institutas (ISW), remdamasis palydovinėmis nuotraukomis ir Ukrainos susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalais.

Ši užtvara, praminta „caro traukiniu“, gali būti skirta kaip dar viena gynybinė linija prieš besiartinančias Ukrainos pajėgas.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad traukinio vagonų linija driekiasi nuo Olenivkos, esančios į pietus nuo Donecko miesto, iki Volnovachos, esančios į šiaurę nuo Mariupolio. Pranešama, kad užtvara sukonstruota iš daugiau kaip 2 100 krovininių vagonų.

Traukinių užtvara yra maždaug už šešių kilometrų nuo dabartinės fronto linijos ties Novomichailovka, teigė ISW. Analitikai teigė, kad ši linija „yra fronto zonoje, kuri buvo palyginti neaktyvi, kai Rusijos pajėgos, kaip pranešama, pradėjo statybas“, nors pastaruoju metu Rusijos kariai padarė „nedidelį“ progresą šiame rajone.

Atrodo, kad užtvara yra nauja Rusijos gynybinė linija, tačiau ISW teigė, kad okupacinės pajėgos galėjo turėti „kitų tikslų“.

Rusijos gynybos linijos okupuotuose regionuose pasirodė sunkiai įveikiamos, stabdant Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo operacijas rytų ir pietų frontuose.

Ukrainos kariai šiuo metu taip pat ginasi Donecko srityje, atremdami Rusijos puolimą Avdijivkos mieste, esančiame už kelių kilometrų nuo okupuoto Donecko. Vasario 11 d. kariuomenė pranešė, kad Rusija, bandydama užimti miestą, dislokavo daugiau šarvuočių grupių.

Parlamentui teikiamas siūlymas metams pratęsti sankcijas rusams ir baltarusiams

06:22

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Uždarytas  Šumsko pasienio kontrolės punktas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Uždarytas Šumsko pasienio kontrolės punktas

Seimas pirmadienį ketina pradėti svarstyti Vyriausybės siūlymą dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems įvedant papildomą patikrinimą pasienyje.

Vyriausybės teigimu, pratęsti sankcijas būtina, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios

„Rusijos veiksmai ir toliau daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO narių, bet ir visos Europos saugumui“, – teigiama iniciatyvos aiškinamajame rašte.

Pagal projektą, nacionaliniai ribojimai rusams ir baltarusiams išduodant vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyjant turto ir panašiai, būtų pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Gyvenimiško patarimo – ne į ekspertus, o į būrėjus: sėkmės kavos tirščiuose ieško 12 proc. lietuvių
Reklama
Išskaidote investicijas? Ar žinote visas rizikas bei galimybes?
Reklama
Kaip atnaujinti namus išleidžiant iki 15 eurų? Į pagalbą pasitelkite tekstilę
Reklama
Lietuvių sukurtas dokumentinis serialas – odė Baltijos šalių šefams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius