Svarbiausios naujienos
- JAV pareigūnai atskleidė detalią informaciją apie netiesioginį Kinijos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje
- „Bloomberg“: Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per dvejus metus
- „Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
- Dronų mūšius ukrainiečiai vadina vaikų žaidimu: liko šeši mėnesiai iki „terminatorių“ karo pradžios
- Vokiečių gynybos ministras sviedė baisiausią įžeidimą V.Putinui
- Ukrainos žvalgyba: Kremlius sugalvojo naują planą, iš kur gauti karių kovoms Ukrainoje
- D.Tuskas paragino ES apsaugoti dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmę jaučiančias šalis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
20:38
Per susitikimą su propagandininkais Kremliuje save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nemato reikalo „įsitraukti į karo veiksmus“ prieš Ukrainą, ir skundėsi dėl „užbarikaduotos“ sienos.
Paklaustas apie tikimybės vertinimą, kad „Baltarusijai teks įsitraukti į karo veiksmus“, A.Lukašenka pareiškė, kad „tokio poreikio nėra“ ir nebus.
„Aš neneigiu, kad mes esame „bendraagresoriai“. Kiekvienas daro savo. Bet sakau atvirai: nei aš, nei V.Putinas – vakar taip pat aptarėme šią problemą – nenorime, kad nukentėtų mūsų broliška ukrainiečių tauta“, – pridūrė jis.
Paskui A.Lukašenka pasiskundė, kad net hipotetinis įsitraukimas į karą prieš Ukrainą „nieko neduotų“.
„Nes jų siena su Baltarusija užbarikaduota taip, kad ten neįmanoma patekti. Ji visiškai užminuota, užbetonuota, o prie šios sienos yra 120 000 Ukrainos kariškių. Na, jie nori ten mesti frontą prieš Rusiją, o prancūzus pastatyti čia. Mes laukiame“, – sakė A.Lukašenka.
Mėnesio pradžioje Baltarusijos savivaldos prezidentas paskelbė, kad ruošia šalį karui, nors, anot jo, kariauti nenori.
Prieš tai A.Lukašenka su šunimi rankose aptarinėjo galimą Suvalkų koridoriaus – Lietuvos ir Lenkijos teritorijos atkarpos, esančios tarp Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities – puolimą.
Sumuose per Rusijos aviacijos smūgį sužeisti trys žmonės
23:51
Rusijos kariai surengė oro smūgį Sumų miesto civilinei infrastruktūrai ir gyvenamajam sektoriui, buvo sužeisti trys žmonės.
Pranešama, kad per dieną rusai apšaudė 20 pasienio teritorijų ir gyvenviečių Sumų regione. Užfiksuota 112 sprogimų.
Myropilio bendruomenėje rusai šaudė iš minosvaidžių. Iš viso įvyko 7 sprogimai.
Minosvaidžio ataka buvo įvykdyta Chotyno bendruomenėje. Užfiksuoti 2 sprogimai.
Sveska hromadoje užfiksuotas artilerijos apšaudymas (1 sprogimas) ir raketinių granatsvaidžių ugnis (3 sprogimai).
Rusai numetė 2 minas Mykolajivo bendruomenėje.
Esmansko bendruomenėje įvykdyta dronų kamikadzių ataka.
Junakivo bendruomenėje vyko artilerijos apšaudymas, užfiksuoti 6 sprogimai.
Artilerijos apšaudymas (5 sprogimai) vykdytas Šaliginsko bendruomenėje.
Bilopolio bendruomenėje vyko minosvaidžių atakos (20 sprogimų).
Puvlsko bendruomenėje rusai numetė 8 minas.
Seredino-Budsko bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžio apšaudymas (3 sprogimai).
Velikopysarovsko bendruomenėje užfiksuota minosvaidžio ataka (4 sprogimai) ir AGS granata (41 sprogimas).
Krasnopilio bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžio apšaudymas (8 sprogimai).
JAV pareigūnai atskleidė detalią informaciją apie netiesioginį Kinijos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje
22:42
Du J. Bideno administracijos pareigūnai atskleidė Kinijos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą mastą.
Pareigūnai kalbėjosi su naujienų agentūra „Reuters“ ir sakė, kad Kinija masiškai padidino staklių, mikroelektronikos ir kitų technologijų pardavimą Rusijai, taip pat Maskvai.
Šios prekės yra svarbios, nes Rusija jas naudoja tankams, lėktuvams, raketoms ir kitiems karui skirtiems ginklams gaminti.
Jie taip pat sakė:
- Apie 90 proc. Rusijos mikroelektronikos gaminių atkeliauja iš Kinijos.
- Beveik 70 proc. maždaug 900 mln. dolerių vertės staklių importo į Rusiją paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo importuota iš Kinijos.
- Kinijos ir Rusijos subjektai bendradarbiavo gamindami bepiločius orlaivius Rusijoje
- Kinija padeda Rusijai tobulinti savo palydovinius ir kitus kosminius pajėgumus, kad juos būtų galima panaudoti kare. Tai gali padidinti Rusijos keliamą grėsmę visoje Europoje
- JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau Kinijos prezidentui Xi Jinpingui išreiškė susirūpinimą dėl netiesioginio Pekino dalyvavimo kare.
Šią savaitę iš vizito Pekine grįžusi JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad įspėjo Kiniją, jog J. Bideno administracija yra pasirengusi taikyti sankcijas Kinijos bankams, bendrovėms ir Pekino vadovams, jei jie padės Rusijos kariuomenei dalyvauti kare.
J. Bidenas jau davė jai leidimą taikyti sankcijas finansų įstaigoms, padedančioms Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
Kitą mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas turėtų vykti į Kiniją derybų.
Kinija teigia neteikianti Rusijai ginklų ar karinės pagalbos, tačiau ji palaiko tvirtus ekonominius ryšius su Maskva, kaip ir kitos sąjungininkės, pavyzdžiui, Indija.
Pastaraisiais mėnesiais vis labiau ekonomiškai ir diplomatiškai izoliuota Rusija tapo labiau priklausoma nuo Kinijos.
„Bloomberg“: Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per dvejus metus
21:29
Rusijos raketų smūgiai Ukrainos energetikos sistemai, antrojo pagal dydį Ukrainos miesto bombardavimas ir pažanga palei fronto liniją didina nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje priartėjo prie kritinio taško, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“.
Pasak straipsnio, didelis amunicijos ir žmonių trūkumas 1 200 km nusidriekusioje fronto linijoje ir spragos oro gynybos sistemoje patvirtina, kad Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per daugiau nei dvejus konfrontacijos metus.
Spėjama, kad Ukrainos gynybinė linija gali žlugti, o tai suteiktų Kremliui galimybę pirmą kartą nuo pradinių karo etapų pradėti didelio masto puolimą.
Nepavydėtinos situacijos ledkalnio viršūnėje – jau kelis mėnesius įstrigęs 60 mlrd. dolerių vertės JAV pagalbos Ukrainai paketas, tapęs kovų tarp respublikonų ir demokratų Atstovų Rūmuose objektu.
„Jei lėšos nebus skirtos, Ukrainai tamsiausiu momentu nėra kitos išeities“, – „Bloomberg“ sakė ne itin optimistiškai nusiteikę pareigūnai.
Dronų mūšius ukrainiečiai vadina vaikų žaidimu: liko šeši mėnesiai iki „terminatorių“ karo pradžios
21:27
Ukrainos 31-osios mechanizuotosios brigados šturmo bepiločių lėktuvų dalinys poligone išbandė naują taktiką prieš rusų karius, ateinančius surengti minosvaidžių atakų. Dėl raketų trūkumo savižudžiai dronai – daugiausia pilotuojami FPV dronai – tapo pagrindiniu Ukrainos dalinių žudomuoju ginklu prieš bangomis ateinančius rusų karius. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip šiuo metu vyksta dronų mūšiai ir kaip jie pasikeis po pusės metų – ukrainiečiai laukia terminatorių karo pradžios.
„Turime nuolat sugalvoti ką nors naujo, kad priešas negalėtų prisitaikyti“, – sako dronų būrio vadas Finas (32 m.), paaiškindamas, kodėl 30 km nuo fronto linijos nutolusiame poligone jie kiekvieną laisvą akimirką išbando naujus puolimo variantus.
„Jei pralaimėsime dronų karą, pralaimėsime karą“, – priduria jis.
Fino padalinys nori prie FPV dronų pritvirtinti sprogstamuosius įtaisus, perdarytus iš minų. Būtent tai jie tą dieną ir bandė.
„Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
20:38
Per susitikimą su propagandininkais Kremliuje save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nemato reikalo „įsitraukti į karo veiksmus“ prieš Ukrainą, ir skundėsi dėl „užbarikaduotos“ sienos.
Paklaustas apie tikimybės vertinimą, kad „Baltarusijai teks įsitraukti į karo veiksmus“, A.Lukašenka pareiškė, kad „tokio poreikio nėra“ ir nebus.
„Aš neneigiu, kad mes esame „bendraagresoriai“. Kiekvienas daro savo. Bet sakau atvirai: nei aš, nei V.Putinas – vakar taip pat aptarėme šią problemą – nenorime, kad nukentėtų mūsų broliška ukrainiečių tauta“, – pridūrė jis.
Paskui A.Lukašenka pasiskundė, kad net hipotetinis įsitraukimas į karą prieš Ukrainą „nieko neduotų“.
„Nes jų siena su Baltarusija užbarikaduota taip, kad ten neįmanoma patekti. Ji visiškai užminuota, užbetonuota, o prie šios sienos yra 120 000 Ukrainos kariškių. Na, jie nori ten mesti frontą prieš Rusiją, o prancūzus pastatyti čia. Mes laukiame“, – sakė A.Lukašenka.
Mėnesio pradžioje Baltarusijos savivaldos prezidentas paskelbė, kad ruošia šalį karui, nors, anot jo, kariauti nenori.
Prieš tai A.Lukašenka su šunimi rankose aptarinėjo galimą Suvalkų koridoriaus – Lietuvos ir Lenkijos teritorijos atkarpos, esančios tarp Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities – puolimą.
JT smerkia išpuolius Ukrainoje prieš sužeistuosius ir jiems padedančius asmenis
20:04
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pasmerkė „ypač nerimą keliančią išpuolių bangą“ Ukrainoje prieš gelbėtojus, kurie pirmieji atskuba į rusų atakų vietas, o tada patys yra užpuolami.
Per šiuos antrosios bangos smūgius žūsta tie, kurie buvo sužeisti per pirmąjį smūgį, taip pat žūsta arba yra sužeidžiami gelbėtojai, Saugumo Tarybai sakė JT pareigūnė Edem Wosornu (Edem Vosornu), kalbėdama humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso (Martino Grifitso) vardu.
„Tai akivaizdžiai padidina sužeistųjų kančias ir apsunkina pirmosios pagalbos teikėjų darbą“, – teigė ji.
Laikrodis tiksi: štai kuriam laikui Rusijai pakaks turimų ginklų
19:50
Trečius metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, tendencijas mūšio lauke lemia trys pagrindiniai veiksniai, rašo leidinys „Forbes“.
Pirma: Rusija yra visiškai mobilizuota politiniu, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija eikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti – senų Šaltojo karo laikų ginklų atsargų. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi.
Antra: Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, kad patenkintų neatidėliotinus finansinius ir karinius poreikius, o JAV stabdo didelę dalį šios pagalbos.
Trečia: Ukrainos taktika yra pranašesnė už Rusijos taktiką, todėl ukrainiečių junginiai gali įveikti daug didesnius Rusijos junginius. Tačiau taktika neturi reikšmės, kai Ukrainos pajėgoms paprasčiausiai pritrūksta amunicijos.
Analitikai: JAV sparčiai griauna savo kaip saugumo garanto pozicijas
19:49
Jungtinės Valstijos sparčiai praranda strateginių partnerių pasitikėjimą dėl to, kad kritiniu momentu nesugebėjo paremti Ukrainos ginklų tiekimu. Apie tai rašo karinės analizės portalas „Defense Express“, analizuodamas naujausius pasaulio lyderių pareiškimus.
„Tai, kad Jungtinės Valstijos, neteikdamos pagalbos Ukrainai, griauna savo, kaip saugumo garanto, pozicijas, jau tampa ne tik akivaizdu, bet ir kiek įmanoma viešai žinoma aukščiausių valdžios institucijų lygmeniu“, – rašo leidinys.
Pirmuoju pavojaus skambučiu Vašingtonui šiame kontekste turėjo tapti neseniai Europos diplomatijos vadovo Josepo Borrell'io pasakyta kalba Europos forume. Jis pareiškė, kad Europos Sąjunga nebegali pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kaip Europos saugumo garantu, o 75 metų gynybos paradigma tiesiog griūva akyse.
Antrą panašų signalą dieną prieš tai išsakė Japonijos, strateginės Jungtinių Valstijų sąjungininkės kitame svarbiame pasaulio regione, atstovas. Balandžio 11 d. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, kalbėdamas Kongrese, tiesiogiai priekaištavo Amerikos parlamentarams dėl Ukrainos.
„Kaip ilgai Ukrainos viltys išgyvens po Maskvos puolimu be JAV paramos? Kiek laiko reikės laukti, kol Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas susidurs su dar sunkesne realybe be Jungtinių Valstijų dalyvavimo?“ – F.Kishida klausė žiūrėdamas kongresmenams į akis.
Kaip rašo „Defense Express“, padėtį Ukrainoje atidžiai stebi ne tik Japonija, bet ir Pietų Korėja bei Taivanas.
„Jei Jungtinės Valstijos negali užtikrinti net ginkluotės pagalbos stabilumo, tai kokia viltis, kad Kinijos ar Šiaurės Korėjos agresijos atveju situacija nepasikartos? O Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas tikisi kiek didesnio JAV dalyvavimo šiame procese nei ginklų siuntimas“, – pažymima leidinyje.
Nuo spalio mėnesio JAV Kongresas nesugeba priimti naujos didelio masto karinės pagalbos Ukrainai programos, o tai ypač smarkiai blogina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį mūšio lauke.
Nepaisant to, kad respublikonai blokuoja pagalbą, Baltieji rūmai net nebando ieškoti alternatyvių galimybių paremti Kyjivą. J.Bidenas paprasčiausiai neturi plano B.
Kai kurie analitikai mano, kad Joe Bidenui tenka ne mažesnė atsakomybė už Ukrainos karines problemas nei Donaldui Trumpui.
Generalinis štabas – apie rotaciją fronte: „Tūkstančiai karių buvo išsiųsti į kovinius dalinius“
18:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tvirtina, kad rotacijos procesas fronte tęsiasi, o tūkstančiai karių siunčiami į kovinius dalinius.
„Tęsiama planuota karinių dalinių, kurie vykdo užduotis karo veiksmų zonose nuo visiškos invazijos pradžios, rotacija. Nepaisant to, kad Rusijos okupantai ir toliau spaudžia daugeliu krypčių, rasta galimybių pakaitomis siųsti brigadas pailsėti.
Kartu imamasi priemonių brigadoms, kurios toliau vykdo kovines užduotis fronte, stiprinti“, – „Facebook“ nurodė Generalinis štabas.
Generalinis štabas tvirtina, kad toks sprendimas priimtas visų pirma peržiūrėjus tam tikrų kariniuose veiksmuose nedalyvaujančių dalinių skaičių.
Pažymima, kad atleisti tūkstančiai karių buvo išsiųsti į kovinius dalinius.
„Šis procesas bus tęsiamas“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Paskyrus Oleksandrą Syrskį vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, Prezidento kanceliarija pareiškė, kad šalies vadovybė laukia, kol naujai paskirtas ginkluotųjų pajėgų vadovas atliks kariškių „auditą“ , nes tik 300 000 iš 1 mln. mobilizuotų kariškių dalyvavo realiose kovinėse operacijose.
Įvertino Rusijos turimų ginklų arsenalą: šiemet Maskvos pajėgumai neišseks
17:33
Rusija yra visiškai mobilizuota politiniu, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija išeikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti. Svarbiausia – senų Šaltojo karo laikų ginklų atsargos. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi, įvertino straipsnoi autoriai žurnale „Forbes“.
Nors Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, kad patenkintų neatidėliotinus finansinius ir karinius poreikius, o Rusijai palankūs JAV Atstovų rūmų respublikonai stabdo didelę dalį šios pagalbos.
Kaip bebūtų, Ukrainos taktika mūšio lauke yra pranašesnė už Rusijos, todėl ukrainiečių junginiai gali įveikti daug didesnius Rusijos junginius. Tačiau taktika neturi reikšmės, kai Ukrainos pajėgoms paprasčiausiai pritrūksta amunicijos.
Šių trijų dinamikos veiksnių sąveika paaiškina iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus, kurie kasdien matomi ilgesnėje nei 1000 km fronto linijoje: ukrainiečiai įveikia daugumą rusų atakų, sukeldami katastrofiškus nuostolius vis prasčiau aprūpintoms rusų puolamosioms grupėms.
„Tačiau rusai vis dar artėja ir vis labiau įsitvirtina. O vienintelis asmuo, galintis juos sustabdyti – JAV Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Maikas Džonsonas – kol kas atsisako tai daryti“, – rašo „Forbes“.
Ką turi Rusija?
Per 26 įtemptus kovos mėnesius Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 15 300 tankų, kovos mašinų, haubicų ir kitų ginklų bei šimtų tūkstančių karių. Ukrainos kariuomenės nuostoliai yra trečdaliu didesni.
Tačiau Rusijos pajėgos Ukrainoje yra didesnės nei bet kada anksčiau.
„Kariuomenė dabar iš tikrųjų yra 15 proc. didesnė nei tada, kai ji įsiveržė į Ukrainą – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV armijos generolas NATO pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli. – Per praėjusius metus Rusija padidino savo fronto karių skaičių nuo 360 tūkst. iki 470 tūkst.“
Anot straipsnio, tai įmanoma tik dėl to, kad Kremlius nuo 2022 m. pabaigos pašaukė daugiau kaip 300 tūkst. vyrų, be to, padidino priemokas savanoriams. Tuo pat metu Rusijos brigados sutrumpino bazinį naujokų mokymą, kad šviežios pajėgos greičiau pasiektų frontą.
Tačiau, šaltinių teigimu, šie nepasiruošę naujokai fronto linijoje ilgai neišgyvena. Pastaruoju metu, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, kasdien platesniame kare žūsta nuo 800 iki tūkstančio rusų.
Ukraina šiais metais ketina nužudyti 300 tūkst. rusų. Tai nėra tvaru.
Rusijos transporto priemonių nuostoliai taip pat nėra tvarūs. Rusijos pramonė kasmet pagamina 500 ar 600 naujų tankų ir gal kiek daugiau nei tūkstantį naujų kovos mašinų. Rusijos kariuomenė kasmet praranda daugiau nei tūkstantį tankų ir beveik 2 000 kovos mašinų – ir praradimų skaičius vis didėja.
Teigiama, kad susidaro spraga, kurią Kremlius užpildo iš ilgalaikio saugojimo sandėlių ištraukdamas tankus ir kovines mašinas, kurių amžius siekia 1980-uosius, o kai kuriais atvejais net 7 ar 6 dešimtmetį. Tačiau šių senų transporto priemonių ištekliai yra riboti. Jos buvo pagamintos Sovietų Sąjungos pramonės klestėjimo laikotarpiu, todėl jų negalima pakeisti nauja produkcija.
Rusus gąsdina tai, kad pagal naujausias prognozes jau 2025 m. viduryje sandėliuose nebeliks senų tankų ir kovos mašinų.
„Rusijos laikrodis tiksi“, – rašė estų lituotojas ir analitikas Arturas Rehi.
Jau dabar matome trūkumo įrodymų: Rusijos kariai į mūšį važiuoja nešarvuotais krovininiais sunkvežimiais ir net atviromis golfo vežimėliais, kurių Kremlius įsigijo iš Kinijos bendrovės.
Dėl Vašingtono karinės paramos tiekimo sustabdymo Kyjivas neteko šimtų tūkstančių artilerijos sviedinių ir tūkstančių raketų žemė-oras, kurias J. Bidenas tikėjosi joms nupirkti, Ukrainos pajėgos turėjo priimti sunkius sprendimus: trauktis iš pozicijų, kurias, turėdamos pakankamai ugnies galios, būtų galėjusios išlaikyti.
Vasario viduryje 2 000 ukrainiečių įgula paliko Avdijivkos miestą, nes atakavę rusai patyrė dešimtis tūkstančių nuostolių, o vėliau pritrūko šovinių. Dabar kita 2 000 žmonių ukrainiečių įgula susiduria su ta pačia baisia dilema Chasiv Jaro kanalo rajone.
Nyderlandai skyrė papildomą milijardą eurų karinei pagalbai Ukrainai
16:41
Nyderlandai skyrė papildomą milijardą eurų karinei pagalbai Ukrainai. Dar 400 mln. eurų taip pat skirta Ukrainos atkūrimui, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ministras pirmininkas Markas Rutte telefoninio pokalbio metu ką tik pranešė, kad Nyderlandai skyrė dar milijardą eurų karinei pagalbai Ukrainai ir 400 mln. eurų atstatymui. Tai papildys įsipareigojimus pagal mūsų dvišalį saugumo susitarimą. Ačiū, Markai, ačiū, olandai! Tai sektinas paramos Ukrainai pavyzdys“, – rašė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis ir M.Rutte taip pat aptarė bendrą darbą su partneriais siekiant paspartinti artilerijos sviedinių, šaudmenų ir oro gynybos sistemų tiekimą.
Prezidentas taip pat padėkojo premjerui už veiksmingą konferenciją „Teisingumas Ukrainai“ Hagoje ir dėl to pradėjusį veikti Žalų registrą.
Jie taip pat aptarė pasirengimą taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje: V.Zelenskis pakvietė Nyderlandus prisijungti.
Nyderlandai – ištikimi Ukrainos sąjungininkai, nuo pat plataus masto invazijos pradžios suteikę Kyjivui ginklų už daugiau nei 2,8 mlrd. eurų. Nyderlandai taip pat pažadėjo perduoti Ukrainai daugiau kaip 20 naikintuvų F-16.
Kaip pažymėjo Nyderlandų gynybos ministrė Keesa Ollongren, tikimasi, kad lėktuvai bus pradėti tiekti šiais metais.
Petras Auštrevičius. Ar tik kalba ultimatumais leis apsiginti Ukrainai?
16:31
Vakarai tiek prisikalbėjo ir pasižadėjo daryti vardan Ukrainos, kad kalbos, nesutampančios su darbais, kelia tą patį klausimą: kam reikalingos mūsų sąjungos ir aljansai, jei negalime padėti savo geriems draugams bėdoje?
Mano bičiulis ir kolega, drįsčiau sakyti, ilgametis vienas ryškiausių liberalų balsų Europoje – Guy’us Verhofstadtas – vakar Europos Parlamente kalbėjo ultimatumais. Ir laimėjo pirmą mūšį: Guy’aus kvietimu, Europos Parlamentas plenariniame posėdyje triuškinama balsų persvara atsisakė tvirtinti ES Tarybos biudžeto įgyvendinimo projektą. Bent tol, kol Europa neapsispręs skubiai Ukrainai perduoti prašomas septynias „Patriot“ oro gynybos sistemas (skaičiuojama, kad jų iš viso šiuo metu Europoje yra apie 100).
Vilniuje vakar viešėjęs Ukrainos prezidentas V.Zelenskis patikslino, kad „Patriot“ ukrainiečiai nelaukia kaip dovanos, šių gynybos sistemų nesirengia nusavinti. Tiesiog nėra kitų patikimų gynybos sistemų, kurios šiandien atmuštų rusų raketas. Reikia gelbėti civilius, atakuojamas ligonines, ne vien energetikos objektus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: kol kas Charkivo puolimo nebus
16:29
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad fronte mūšių intensyvumas nemažėja.
„Rusijos pajėgos po truputį gerinasi taktinę padėtį Časiv Jaro pakraščiuose. Kaip ir sakiau, šitas miestelis pagal rusų sumanymą turi tapti naujuoju Bachmutu, kuriame būtų galima sekinti ukrainiečių pajėgas, verčiant juos permesti pastiprinimus, kurie dėl nuostolių nebegalėtų būti panaudoti kitoje fronto vietoje, jeigu kiltų būtinybė“, – rašė jis.
Negana to, Rusija aršiai taikosi tiek į Ukrainos energetikos sistemą, tiek į Ukrainos oro gynybos pajėgas, siekdama jas susilpninti, kad būtų galima netrukdomai apšaudyti ir bombarduoti.
Kilus susirūpinimui dėl Charkivo puolimo ir apie tai prabilus prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, E.Papečkys pastebėjo, kad pradėti evakuoti kai kurie Charkivo srityje prie sienos su Rusija esančių kaimų gyventojai.
„Labai gali būti, tokią galimybę aptarėme ir apie ją diskutavome ne kartą. Tačiau kol kas, sakyčiau, rusai dar netelkia reikiamų pajėgų, taip kad puolimo jeigu ir sulauksime, tai vėliau“, – įvertino ekspertas.
Ketvirtadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušaukė Saugumo tarybą, vakare susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, o tuo tarpu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas lankosi Kinijoje: „Kremlius aktyvina savo veiksmus ir matome aiškius to ženklus. Oficialiai teigiama, kad buvo aptarinėjami karas Ukrainoje ir saugumo Eurazijoje klausimai“.
E.Papečkys pastebėjo, kad mus labiausiai domina, kiek tokie susitikimai yra susiję su agresija prieš Ukrainą ir galimą karinę paramą šaliai agresorei, tuo tarpu rusams ir kinams, ko gero, labiau rūpi ekonominė jų santykių pusė.
„Žinoma, kad toks „blogiukų“ santykių stiprinimas verčia žiūrėti įtariai. Tačiau tuo pačiu Jungtinės Valstijos nuosekliai stiprina bendradarbiavimą su Japonija ir Australija, o šiame regione jau seniai sukurta stipri kolektyvinio saugumo sistema. Tai toli gražu ne NATO, tačiau būtent tokia sistema geriausiai atitinka regiono valstybių interesus šiuo metu.“
Reziumuodamas ekspertas atkreipė dėmesį, kad Kremliui netrūksta galvos skausmo ir namuose: „Terorizmas Rusijoje nesibaigė išpuoliu „Crocus City Hall“ prekybos centre. Nalčiko mieste bandant sulaikyti atsakė ugnimi ir buvo nukauti dar 2 terorizmu įtariami asmenys.“
Rusija iškvietė prancūzų ambasadorių dėl Maskvai nepriimtinų komentarų
16:12
Rusija penktadienį išsikvietė Prancūzijos ambasadorių Maskvoje, kad pasiskųstų dėl jai nepriimtinų Prancūzijos užsienio reikalų ministro Stephane'o Sejourne komentarų, pranešė rusų užsienio reikalų ministerija.
Pirmadienį S.Sejourne pareiškė, kad Prancūzija nėra suinteresuota kalbėtis su Kremliumi.
„Prancūzijos ambasadorius buvo informuotas apie nepriimtiną tokių pareiškimų, neturinčių nieko bendra su tikrove, pobūdį“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, smerkiančiame „sąmoningą veiksmą“, kuriuo „siekiama pakenkti bet kokio dialogo tarp abiejų šalių galimybei“.
Rusijos provokacija: išsiuntė Ukrainai kvietimą į „Draugystės žaidynes“
15:05
Sportas ir politika seniai vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Nors Ukrainai karo fronte tenka trečius metu ginti šalį nuo Rusijos atakų, pastarosios politikai sugeba kas kartą vis naujai nustebinti.
Naujausia Rusijos provokacija – kvietimas ukrainiečiams į Rusijos sugalvotas „Draugystės žaidynes“.
Šios varžybos vyks Jekaterinburge rugsėjį ir nemažai Ukrainos sporto šakų federacijų jau gavo kvietimus į šias varžybas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokiečių gynybos ministras sviedė baisiausią įžeidimą V.Putinui
14:36
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius palygino Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje su Adolfo Hitlerio įvykdyta Čekoslovakijos teritorijos aneksija 1938 m. ir pabrėžė, kad Europa turėtų ruoštis plataus masto Rusijos puolimui, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“.
„Kai tik karas prieš Ukrainą baigsis, Putinas nesustos“, – vėlų trečiadienio vakarą per naujos knygos apie Didžiosios Britanijos buvusį premjerą ir karo lyderį Winstoną Churchillį pristatymą pažymėjo ministras.
„Jis pats tai aiškiai pasakė, – pridūrė B.Pistorius, kuris yra kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos narys ir populiariausias Vokietijos politikas. – Ne mažiau aiškiai, nei Hitleris, kuris taip pat visada sakė, kad nesustos“.
Šias pastabas gynybos ministras išsakė pristatydamas naują W.Churchillio, kurį gyrė kaip stiprų lyderį, turėjusį aiškią viziją sunkiais laikais, biografiją.
Karo akivaizdoje žmonės išsirenka lyderį, „kuriuo pasitiki ir kuriuo seka, nors jis pasaulį ir kalba bjauriai“, pažymėjo B.Pistorius.
Gynybos ministras, laikomas galimu O.Scholzo įpėdiniu, praėjusią savaitę paragino sušvelninti Vokietijos skolinimosi apribojimus, kad padėtų sustiprinti šalies kariuomenę, kai 2027 m. bus išnaudotas specialus 100 mlrd. eurų vertės nebiudžetinis fondas.
„Turime sugrąžinti šią šalį į tokią padėtį, kad ji galėtų apsiginti“, – pabrėžė politikas, turėdamas omenyje ilgus metus trukusį Bundesvero ginkluotųjų pajėgų aplaidumą.
„Dabar turime apsispręsti, ar norime ruoštis tikros Putino grėsmės materializavimuisi, ar norime jam palengvinti padėtį“, – pridūrė B.Pistorius.
Premjeras: Belgija tiria Rusijos kišimąsi į Europos Parlamento rinkimus
14:22
Belgijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus, gavę pranešimų, kad įstatymų leidėjams yra mokama už Kremliaus propagandos skleidimą, penktadienį sakė belgų ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.
„Mūsų teismų pareigūnai jau patvirtino, kad dėl šio kišimosi vyksta baudžiamasis persekiojimas, – sakė A.De Croo. – Mokėjimai Belgijoje nevyko, bet vyksta kišimasis. Kadangi Belgijoje įsikūrusios ES institucijos, turime atsakomybę saugoti kiekvieno piliečio teisę į laisvą ir saugų balsavimą.“
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6–9 dienomis.
Pasak A.De Croo, jo šalies žvalgybos tarnyba patvirtino, kad egzistuoja prorusiški kišimosi tinklai, bandantys pakirsti paramą Ukrainai ir veikiantys keliose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant Belgiją.
Visoje išlaisvintoje Chersono srities dalyje nėra elektros
13:34
Išlaisvintoje Chersono srities dalyje dėl Rusijos smūgių Mykolajivo srityje padarytos žalos kritinei infrastruktūrai netiekiama elektros energija, paskelbė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
„Elektros energijos trūkumas visoje išlaisvintoje Chersono srities dalyje dėl priešiškų atakų prieš kritinę infrastruktūrą kaimyninėje Mykolajivo srityje sukėlė avarijas mūsų bendruomenės vandentiekio sistemoje“, – nurodė jis.
Pasak R.Mročko, dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo užfiksuoti sutrikimai ir vandens paskirstymo tinkle.
Jis informavo, kad „Cherson Vodokanal“ specialistai iki dienos pabaigos padidins slėgį vandentiekio tinkle ir Tekstilnės kaimo gyventojai turės vandens savaitgaliui.
„Nuo kitos savaitės specialistai pradės kapitalinį remontą pažeistoje vandentiekio sistemos atkarpoje. Jei įmanoma, prašome apsirūpinti vandens atsargomis savo poreikiams tenkinti“, – pridūrė karinės administracijos vadovas.
Kaip pranešta ketvirtadienį, Rusijos pajėgos surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos teritoriją, kurios metu visiškai sunaikino galingiausią Trypilijos šiluminę elektrinę Kyjivo regione. Ji yra didžiausia elektros energijos tiekėja Kyjivo, Čerkasų ir Žytomyro sritims.
Energetikai paragino ukrainiečius taupyti elektros energiją, ypač vakare. Poreikis mažinti vartojimą ypač didelis vakarinėmis didžiausio poreikio valandomis nuo 19 iki 22 val.
Jungtinė Karalystė žada perduoti Ukrainai naujausią lazerinį ginklą: pataiko į monetą kilometro atstumu
13:22
Britų lazerinis ginklas „DragonFire“ gali numušti priešininko bepiločius orlivius, raketas – vienas šūvis kainuoja vos 10 svarų sterlingų. Jungtinės Karalystės laivynas šiuos ginklus planuoja įsidiegti iki 2027 m., tačiau pradėta svarstyti gal leisti jį dar anksčiau perduoti Ukrainai, kuri galėtų juos panaudoti gindamasi nuo Rusijos agresijos, skelbia leidinys „The Telegraph“.
Pasak Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Granto Shappso, delsimas diegti naujas ginklų technologijas yra „didžiausias gynybos pinigų švaistymas“.
„Noriu paspartinti procesą, kuris paprastai trunka labai ilgai, galbūt iki 10 metų, iki daug trumpesnio laiko ir įdiegti jį galimai laivuose ir galimai sausumoje“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas įvertino naujo Ukrainos kontrpuolimo planus: reikia surasti silpniausią Rusijos vietą
13:05
„Taip, mes turime kontrpuolimo planą“, – antradienį publikuotame interviu vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis jo pranešimas paprieštaravo ne vieno Vakarų karybos eksperto prognozėms, kad šiemet Kyjivas ginsis, jog sukauptų jėgas kontrpuolimui kitais metais. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, karybos žinovas Darius Antanaitis portalui 15min sakė, kad būtų naivu tikėtis, jog Ukraina tiesiog ims ir atskleis savo planus.
„Priešas neturi jų žinoti. Jis visada turi būti laikomas neaiškume. Jis neturi suprasti, ar tu planuoti gintis poziciniame kare, ar kontratakuoti. Sužinojęs, kad planuojamas kontrpuolimas, priešininkas automatiškai pasitelkia visus savo resursus, kad nustatytų galimą puolimo kryptį ir sustiprintų savo pajėgas.“
Jo nuomone, labai naivu tikėtis, kad kažkas paims ir atskleis tikruosius Ukrainos planus, net, jeigu kalbantis žmogus ir yra šalies prezidentas V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronas įsirėžė į „Gazprom“ pastatą Rusijos Belgorodo mieste
12:52 Atnaujinta 13:27
Penktadienio rytą Rusijos Belgorodo mieste į bendrovės „Gazprom“ administracinį pastatą pataikė dronas ir sužeidė du žmones, pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Ukrainos pajėgos užpuolė Belgorodą, panaudodamos droną. Bepilotis orlaivis nukrito į išteklių tiekimo įmonės administracinį pastatą. Dėl sprogimo buvo sužeisti du žmonės“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė V.Gladkovas.
Pasak jo, vienam vyrui šrapnelis sužeidė koją, o kitam vyrui šrapnelis sužeidė koją ir ranką. Jie buvo paguldyti į ligoninę.
Rusijos gubernatorius taip pat sakė, kad buvo apgadintas pastato fasadas ir kad įvykio vietoje dirba operatyvinės tarnybos.
Anksčiau penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė apie dar vieną „nuslopintą bandymą“ atakuoti Belgorodo sritį: teigiama, kad apie 10 val. ryto budinčios oro gynybos pajėgos esą sunaikino penkis dronus.
Iš viso, pasak V.Gladkovo, šį rytą Belgorodo sritį atakavo šeši Ukrainos dronai: keturis iš jų numušė priešlėktuvinės gynybos sistemos, vienas buvo nutupdytas naudojant elektroninę kovą, o dar vienas atsitrenkė į pastatą.
„Šiuo metu dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro atakos atrėmimo mieste nustatyti įvairūs nuostoliai 2 privačiuose gyvenamuosiuose namuose, viename verslo subjekte ir 4 automobiliuose“, – patikslino Belgorodo srities gubernatorius.
„Le Figaro“: Ukraina žada Vakarams pradėti kontrpuolimą 2025 m. su viena sąlyga
12:38
Dėl dabartinės karo padėties Ukraina atsidūrė nepalankioje padėtyje. Ukrainos kariai pasitraukė į gynybines pozicijas, o Rusijos kariuomenė palaiko nuolatinį spaudimą. Praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios vėl svarstoma Ukrainos pralaimėjimo hipotezė, rašo Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.
„Ukrainiečiai mums sako: padėkite mums išsilaikyti 2024 m., o 2025 m. galėsime atnaujinti puolimą“, – leidinys citavo Prancūzijos pareigūną, kuris neseniai kalbėjosi su Ukrainos valdžios institucijomis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina ypatingą dėmesį skiria vidutinio nuotolio žemė-oras sistemai SAMPT. Tačiau labiau nei sistemos Ukrainai reikia raketų, o Prancūzijos raketų gamintoja MBDA artimiausiu metu negalės tiekti daugiau nei 30 raketų „Aster“.
Kartu, pasak vieno šaltinio, „laimės tas, kuris pirmas mobilizuosis“.
„Tačiau abi stovyklos nenori žengti ryžtingo žingsnio. Ukrainoje visuomenė rodo nuovargio ženklus nuo karo, kuris atrodo beviltiškas, nors tai, kas pastatyta ant kortos, yra gyvybiškai svarbu. Rusijoje Kremliaus režimas mieliau vengtų nepopuliaraus sprendimo, galinčio sukelti vidinį pasipriešinimą“, – rašo „Le Figaro“.
Kaip ilgai Rusija galės kariauti Ukrainoje
Anksčiau leidinys „Forbes“ teigė, kad Rusija turi tankų ir kovos mašinų atsargų tik iki 2025 m. vidurio. Rusijos pramonė kasmet pagamina 500-600 naujų tankų, tačiau per metus rusai praranda daugiau kaip tūkstantį tankų ir apie 2000 kovos mašinų. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė dabar yra 15 proc. didesnė nei invazijos pradžioje.
Tuo pat metu, kaip pažymėjo amerikiečių generolas Christopheris Cavoli, be JAV pagalbos po kelių savaičių artilerijos sviedinių balansas fronte bus 10:1 Rusijos naudai. O pralaimi ta pusė, kuri negali atsakyti į ugnį.
Rusija Ukrainai gražino beveik 100 žuvusių karių palaikus
12:29
Rusija Ukrainai gražino 99 žuvusių karių palaikus, penktadienį pranešė už karo belaisvių klausimus atsakingas ukrainiečių koordinavimo štabas.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad pavyko pargabenti 77 karių, kovojusių Donecko sektoriuje, kūnus, 20 žuvusių karių iš Zaporižios sektoriaus ir dviejų gynėjų iš Charkivo sektoriaus palaikus.
Jame sakoma, kad palaikai sugrąžinti virtinės Ukrainos institucijų bendradarbiavimo dėka, ir dėkojama už pagalbą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.
Karių palaikai bus identifikuoti ir vėliau perduoti artimiesiems.
Suomija: šešėlinis rusų laivynas didina naftos išsiliejimo Baltijoje riziką
12:16
Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba.
Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.
„Mūsų vertinimu, neabejotinai [...] yra padidėjusi nelaimingo atsitikimo su pasekmėmis aplinkai rizika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos sienų apsaugos vyriausiosios valdybos jūrų saugumo padalinio vadovas Mikko Simola.
Jis paaiškino, kad maždaug 70 senų tanklaivių „vaiduoklių“, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 100 tūkst. t naftos, kiekvieną savaitę praplaukia Suomijos įlanka.
Šiame rajone plaukiojančių laivų skaičius „yra maždaug toks pats, koks buvo prieš Rusijai užpuolant Ukrainą ar net didesnis“, – sakė M.Simola.
Visi naftos tanklaiviai, išplaukiantys iš didelių Rusijos uostų Primorsko, Ust Lugos, Vysocko ir Sankt Peterburgo, naudojasi tuo pačiu maršrutu per Suomijos įlanką.
Dėl prastos šių senų tanklaivių būklės didėja techninių gedimų tikimybė, o tai gali nulemti naftos išsiliejimą, galintį labai pakenkti sekliems Baltijos vandenims ir trapioms ekosistemoms.
„Kitas nerimą keliantis veiksnys yra nežinomybė dėl šių laivų savininkų ir draudimo“, – sakė M. Simola. Pasak jo, minimi laivai plaukioja su tokių valstybių vėliavomis, kurių anksčiau nesimatė šiaurinėje Baltijos dalyje, pavyzdžiui, Kamerūno, Gabono, Džibučio, Palau ir Belizo.
Galimas daiktas, kad šios valstybės neturi patirties plaukioti tokiomis šiaurės sąlygomis, o tai dar labiau didina ekologinės katastrofos riziką, pabrėžė M.Simola.
Maskvai daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, o Vakarams įvedus sankcijas Rusijai, Suomijos sienų apsaugos tarnyba suintensyvino stebėseną jūroje.
„Darome visa, kad būtume nuolat pasirengę atsakui jūrinėje aplinkoje, jei to prireiktų“, – nurodė M.Simola.
Didelio naftos išsiliejimo Suomijos įlankoje atveju į pagalbą taip pat galėtų būti iškviesti kaimyninių Estijos ir Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnai.
Estų ministras: Maskvos patriarchatas turi būti laikomas teroristine organizacija
12:13
Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas ketvirtadienį vakare televizijai sakė pasiūlysiantis šalies parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija, kad būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.
Visuomeninės televizijos ETV laidai „Esimene stuudio“ („Pirmoji studija“) L.Laanemetsas sakė, kad jo pasiūlymas yra paremtas Vidaus reikalų ministerijos ekspertų nuomone ir neseniai paskelbtu Vidaus saugumo tarnybos vertinimu.
„Atsižvelgdamas į visą kontekstą, kaip vidaus reikalų ministras neturiu kito pasirinkimo, tik pasiūlyti Rygikogui paskelbti Maskvoje veikiantį patriarchatą užsiimančiu teroristine veikla ir remiančiu terorizmą“, – sakė jis.
„Dėl to vidaus reikalų ministras galėtų kreiptis į teismą ir pasiūlyti nutraukti čia veikiančios bažnytinės organizacijos veiklą. Tai nepaveiks tikinčiųjų, nereiškia, kad bažnyčios bus uždarytos, tačiau tai reiškia, kad ryšys su Maskva bus nutrauktas“, – pridūrė L.Laanemetsas.
Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios vyskupas Tartu ir vyskupo vikaras Talinui Danielis anksčiau šią savaitę viename spaudos renginyje sakė, kad nėra priežasties sieti jų su Maskvos patriarchato pozicija.
Pasak vyskupo Danielio, įvairioms Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios šakoms Maskvos bažnytinė institucija iš tikrųjų tiesiogiai nevadovauja, jos yra nepriklausomos, todėl Maskvos dvasininkų reiškiamų pažiūrų dėl karo pateisinimo negalima priskirti Estijos bažnyčiai.
L.Laanemetsas nurodė, kad dirbdamas ministru keturis kartus turėjo iškviesti Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios atstovus dėl saugumo klausimų, bet balandį paskelbtas Rusijos religinės tarybos pareiškimas su išreikšta parama karui saugumo situacijai suteikė naują dimensiją.
G.Ažubalis: Ukraina turi trauktis, nes Rusija įgijo pranašumą
11:33
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad Ukraina priversta trauktis Donecko srityje, nes agresorė Rusija įgijo pranašumą tiek karių skaičiumi, tiek ginkluote.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą galite peržiūrėt čia: Atsargos pulkininkas G.Ažubalis įspėja dėl pavojingų tendencijų Donbase
Ukrainos dilema: ar moteris mobilizuoti į kariuomenę?
11:13
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose jau tarnauja beveik 65 tūkst. moterų – 40 proc. daugiau nei 2021 m. Atsižvelgiant į tai, kad fronto linijoje reikia daugiau karių ir kaip šiuo metu sunku padidinti karių vyrų gretas, pradėta kampanija, kuria siekiama įtraukti ukrainietes moteris į karo veiksmus.
Gynybos pajėgų patarėja lyčių lygybės klausimais mano, kad Ukraina turėtų įvesti privalomąją karinę tarnybą moterims, panašiai kaip Izraelyje.
Tai taip pat padėtų įveikti pasenusį požiūrį į moteris, pranešė „The Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Tuskas paragino ES apsaugoti dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmę jaučiančias šalis
11:08
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą aktyviau galvoti, kaip padėti dėl Rusijos karo Ukrainoje labiausiai pažeidžiamoms šalims.
D.Tuskas, kurio šalis ištikimai remia Kyjivą, Varšuvoje kalbėjo kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, paraginusiu šalis nares daugiau investuoti į gynybą.
„Nuo pirmųjų karo dienų Lenkija suteikė Ukrainai viską, kas įmanoma, ir dar daugiau. Šiandien Lenkija (...) taip pat turi kurti savo saugumą“, – žurnalistams kalbėjo D.Tuskas.
„Turime visi – ne tik Lenkija – kiek įmanoma padėti Ukrainai, tačiau visa Europa taip pat turi pamažu aktyviau galvoti, kaip padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Estija, šalims, esančioms fronto linijoje“, – tęsė jis.
„Jei esame viena Europa, vadinasi, karas yra prie mūsų slenksčio. Todėl ieškosime visų įmanomų būdų, kaip paremti Ukrainą ir šalis, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl šio karo padarinių“, – pridūrė Lenkijos, kuri gynybai jau išleidžia apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras.
D.Tuskas kalbėjo prieš darbo vakarienę Varšuvoje su Ch.Micheliu ir kelių Europos šalių vyriausybių vadovais.
„Šiandien susiduriame su nepaprastai sudėtingais geopolitiniais iššūkiais, – kalbėjo Ch.Michelis. – Turime kiek įmanoma labiau remti Ukrainą. Turime vystyti savo gynybinius pajėgumus, ugdyti savo gynybinę parengtį, daugiau investuoti į gynybą.“
Praėjusį mėnesį D.Tuskas perspėjo dėl realios konflikto grėsmės Europoje, sakydamas, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos žemynas įžengė į prieškarinę erą.
„Ką rašo pasaulis“: Europos akys nukreiptos į Vilnių
11:04
Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas, sukvietęs delegacijas iš 25 šalių, o tarp jų ir 10 valstybių vadovus. Netikėtai paaiškėjo, kad susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kreipėsi į šalių lyderius dar kartą prašydamas padėti sustiprinti oro gynybos skėtį ir toliau palaikyti Ukrainos pastangas įstoti į NATO.
Kuo reikšmingas šis susitikimas Lietuvai? Rusijos agresijos grėsmės akivaizdoje atsidūrusiam regionui? Tradicinėje penktadienio spaudos apžvalgoje skelbiame, ką šia tema rašo pasaulio spauda.
2022 m. vasario mėnesio Rusijos invazija į Ukrainą suteikė naują impulsą šiai iniciatyvai, kuri, pasak G.Nausėdos, „atliks svarbų vaidmenį Ukrainos atsigavimo ir atstatymo procese, padėdama atkurti geresnę ir stipresnę Ukrainą“.
„Esame ir toliau pasiryžę toliau didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, griežtinant sankcijas ir visapusiškai bei veiksmingai jas įgyvendinant, kad būtų nutrauktas jos agresijos karas“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl Ukrainos elektrinės sunaikinimo D.Kuleba kaltina Vakarus
11:02
Michalovcuose vykstančių Ukrainos ir Slovakijos vyriausybių konsultacijų metu užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina savo partneriams nuolat pabrėžia, jog itin svarbu laiku perduoti modernias oro gynybos sistemas „Patriot“.
Jo įsitikinimu, būtent gynybos sistemų trūkumas sudarė sąlygas Rusijai ketvirtadienį sunaikinti netoli Kyjivo esančią ypač galingą Trypilijos šiluminę elektrinę.
Naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas pasiteiravo, ar ministras per diskusijas su kolegomis iš Europos iškėlė temą apie Rusijos įvykdytą Trypilijos šiluminės elektrinės sunaikinimą.
„Mes keliame šią temą... Ką čia kelti, juk yra tik viena tema – atiduokite mums Trypiliją! Jei turėtume „Patriotų“, šiandien viso to neprarastume“, – atsakė jis.
Pasak D.Kulebos, būtent taip Ukrainos pusė kalbėsis su užsienio partneriais, kad "maksimaliai paspartintų oro gynybos sistemų tiekimą“.
Ketvirtadienį pranešta, kad per Rusijos rytinį puolimą buvo visiškai sunaikinga galingiausia Kyjivo srities Trypilijos termofikacinė elektrinė.
Pranešimai nurodo, kad turbinų ceche kilo didelio masto gaisras, tačiau visi pamainoje buvę darbuotojai liko gyvi.
Bendrovės „Centrenerho“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andrijus Hota teigė, kad atsižvelgiant į nuolatinius Rusijos išpuolius, nesuteikus Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų, sunaikintos Trypilijos elektrinės atstatymas yra „bergždžias užsiėmimas“.
Ukrainos kariuomenė taikosi į naują priešą – internetinius kazino
10:54
Karas ir priklausomybė dera kaip duona ir sviestas. Per amžius fronto kariai vartojo nelegalius narkotikus, alkoholį, tabaką ir beveik viską, kas tik jiems pakliuvo į rankas, kad palengvintų gyvenimą kovos zonoje. Dabar Ukrainos kariai gali naudotis nauju ir žalingu priedu – azartiniais lošimais internete, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais.
Kaip rašo Europos politikos analizės centro (CEPA) apžvalgininkas Mykyta Vorobjovas, oficialių statistinių duomenų apie šią problemą nėra, tačiau ji yra didelė ir pakankamai nerimą kelianti, kad vyriausybė reikalautų imtis veiksmų prieš veiklą, kuri yra ne tik nereguliuojama, bet ir kelia problemų dėl mokesčių vengimo.
Daug skundų pateikė patys kariai. Kovo 29 d. vieno kareivio peticija dėl Ukrainos internetinių kazino darbo apribojimo vos per kelias valandas surinko reikiamus 25 000 balsų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: Kremlius sugalvojo naują planą, iš kur gauti karių kovoms Ukrainoje
10:48
Patirtiems nuostoliams mūšio lauke Ukrainoje atkurti Rusija renka gyvosios jėgos išteklius iš viso pasaulio. Ji komplektuoja naujus karinius dalinius, kad su stipresne jėga galėtų pulti besiginančias Kyjivo pajėgas.
Ukrainos karinė žvalgyba išsiaiškino, kad Kremlius į karo lauką planuoja išsiųsti Ramiojo vandenyno laivyno 11-osios oro pajėgų ir oro gynybos armijos personalą.
Žvalgyba nurodė, kad šios Rusijos karinės formuotės anksčiau tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainą.
„Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno vado Viktoro Linos sprendimu rotacijos į Siriją visiškai sustabdytos, o visas personalas siunčiamas į kovų zoną Ukrainos teritorijoje. Kalbama apie 2 000 Rusijos karių iš Rusijos Federacijos Primorsko ir Kamčiatkos kraštų“, – sakoma pareiškime.
Pažymima, kad dar apie 400 karių iš Rusijos Chabarovsko krašte dislokuotų 11-ųjų oro pajėgų ir oro gynybos kariuomenės karinių dalinių buvo išsiųsti į karą, kad papildytų Rusijos 155-ąją ir 40-ąją jūrų pėstininkų brigadas, kuriose dėl didžiulių nuostolių kare su Ukraina trūksta karių.
Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad dalis Tolimųjų Rytų karinių formuočių personalo prisijungs prie naujos rusų motorizuotosios pėstininkų brigados, kuri formuojama Voroneže.
Karybos ekspertas Vladyslavas Selezniovas naujienų agentūrai „Unian“ sakė, kad Rusija planuoja užimti visą Donbasą ir okupuoti visą Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją. Spėjama, kad Rusijos pajėgos taip pat gali vykdyti pagalbinius smūgius Zaporižios srities pietuose ir kažkur Kupjansko kryptimi.
Slovakijos premjeras keičia toną dėl karo Ukrainoje
10:41
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ketvirtadienį paragino rasti taikų sprendimą karui Ukrainoje, gerbiant jos teritorinį vientisumą, taip pakeisdamas toną, palyginti su ankstesnėmis jo Rusijai palankiomis pastabomis.
R.Fico, kurio sąjungininkas Peteris Pellegrinis praėjusį savaitgalį buvo išrinktas Slovakijos prezidentu, anksčiau abejojo kaimyninės Ukrainos suverenumu.
„Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje buvo šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė R.Fico ketvirtadienį po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku. Jis pridūrė, kad Ukrainai reikia pagalbos ir solidarumo.
Ragindamas taikiai išspręsti karą, jis patikslino, kad tai turėtų būti „sprendimas, kuriuo būtų gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas“.
R.Fico taip pat parėmė Ukrainos norą prisijungti prie Europos Sąjungos.
„Slovakijos Respublikos parama Ukrainai ir jos siekiams tapti ES nare nėra spekuliatyvi. Tai visapusiška parama“, – sakė jis žurnalistams.
R.Fico susitiko su ukrainiečiu kolega Denisu Šmyhaliu Michalovcėje, netoli sienos su Ukraina.
D.Šmyhalis padėkojo R.Fico už paramą ir „už mūsų suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą“.
„Tai absoliučiai istorinis įvykis mūsų šalims, mūsų vyriausybėms“, – sakė jis žurnalistams.
Sausį R.Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni šalis“, bet yra „visiškoje Jungtinių Valstijų įtakoje ir kontrolėje“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 840 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 451,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 19 šarvuotųjų kovos mašinų, 34 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 41 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius ir 18 sparnuotųjų raketų.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 7 146 tankų, 13 698 šarvuotų kovos mašinų, 15 339 automobilių ir degalų cisternų, 11 486 artilerijos sistemų, 1 042 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 755 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 9 161 bepiločio orlaivio, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukraina per naktį numušė 16 Rusijos bepiločių orlaivių
07:48
Balandžio 12 d. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino 16 iš 17 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija paleido per naktį, pranešė karinės oro pajėgos.
Rusijos bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Chaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme.
Rusija taip pat atakavo Ukrainą viena valdomąja raketa Ch-59, kuri buvo paleista iš okupuotos Donecko srities. Karinės oro pajėgos nepateikė jokios informacijos apie raketos paleidimo rezultatus.
Bepilotės raketos buvo perimtos virš Mykolajivo, Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vynytsios ir Chmelnyckio sričių.
Pasak „Suspilne“, pranešama, kad Dnipropetrovsko srityje nukritusios dronų nuolaužos sukėlė gaisrą energetikos objekte. Pranešimų apie aukas ar sužeistuosius dėl dronų atakų negauta.
Atremiant oro atakas dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų mobiliosios ugniagesių grupės.
Dronų atakos Ukrainoje yra kasdienis reiškinys, nuo jų nukenčia įvairūs šalies regionai.
Per naktį į balandžio 11 d. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino 57 iš 82 Rusijos paleistų raketų ir dronų. Atakos buvo nukreiptos į ypatingos svarbos infrastruktūrą, visiškai sunaikinant Trypilijos šiluminę elektrinę Kyjivo srityje.
V.Putinas įvardijo priežastis, kodėl negailestingai smūgiuoja Ukrainos elektrinėms
07:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarojo meto oro smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus yra Kremliaus vykdomos kaimyninės šalies demilitarizacijos dalis.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Maskva ketvirtadienį prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje surengė oro atakas, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas.
„Manome, kad tokiu būdu darome įtaką Ukrainos kariniam-pramoniniam kompleksui“, – sakė V.Putinas per susitikimą Kremliuje su savo sąjungininku, Baltarusijos autokratiniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
Pasak V.Putino, šie smūgiai taip pat buvo atsakas į Kyjivo veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas.
„Pastaruoju metu mūsų energetikos objektams buvo suduota smūgių serija, todėl buvome priversti reaguoti“, – sakė V.Putinas.
Jis teigė, kad Rusija į Ukrainos elektros įrenginius žiemą nesitaikė dėl humanitarinių priežasčių: „Nenorėjome atimti elektros energijos iš socialinės infrastruktūros, ligoninių ir taip toliau.“
Dėl rusų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai 2022–2023 metų žiemą milijonai žmonių ilgam likdavo be šviesos ir šildymo.
Praėjusią žiemą Ukrainos elektros tinklai nukentėdavo rečiau, kol kovo pradžioje Maskva pradėjo naują atakų bangą.
Ketvirtadienį Rusija surengė apie 40 dronų atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir sunaikino elektrinę Kyjivo regione.
Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarų šalis suteikti ukrainiečiams naujų oro gynybos sistemų.
Nauji, mirtinai tikslūs Ukrainos dronai naikina Rusijos priešlėktuvinę gynybą
07:07
Ukraina turi tolimojo nuotolio dronų, kurie naikina Rusijos mobiliąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas, skelbia žurnalas „Forbes“.
Naujieji ginklai vadinami „ukrainietiškais Lancet'ais“, nes yra panašūs į rusiškus bepiločius orlaivius. Didesnis dronų veikimo nuotolis leidžia jiems pataikyti į daugelį naujų taikinių, o ukrainiečiai tuo naudojasi atakuodami brangią įrangą, kol rusai dar nespėjo jos perkelti į saugią vietą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina priėmė prieštaringai vertinamą mobilizacijos įstatymą
06:52
Ukrainos parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą mobilizacijos įstatymą, kuriuo siekiama padidinti karių skaičių kovai su Vladimiro Putino įsiveržusiomis pajėgomis – po to, kai vienas generolas pareiškė, kad mūšio lauke rytuose rusų karių yra iki dešimties kartų daugiau nei Kyjivo karių.
Šis teisės aktas, kurį prieš įsigaliojant turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis, laikomas itin svarbiu Ukrainai sprendžiant, karinių analitikų teigimu, dideles kariuomenės aprūpinimo personalu problemas.
Analitikai: Rusija naudojasi susilpnėjusia Ukrainos priešlėktuvine gynyba
06:37
Priešlėktuvinės gynybos sistemų trūkumas buvo priežastis, dėl kurios rusų kariai suintensyvino fronto zonų bombardavimą. Tai galėjo būti lemiamas veiksnys užimant Časiv Jaro miestą Donecko srityje, skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi užsienio reikalų ministro Dmitrijaus Kulebos interviu laikraščiui „The Washington Post“.
Užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikalingos priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“, kad būtų galima apsaugoti apgyvendintas vietoves ir fronto linijų teritorijas nuo balistinių raketų, ypač aerobalistinių raketų „Kinžal“.
Analitikų teigimu, Rusijos smūgiai privertė Kyjivą priimti sudėtingus sprendimus tarp didelių apgyvendintų teritorijų užnugaryje ir aktyvių teritorijų fronto linijoje priešlėktuvinės gynybos dengimo.
Rusija naudojasi susilpnėjusiu Ukrainos priešlėktuvinės gynybos skėčiu siekdama sunaikinti energetikos tinklą ir apriboti Ukrainos gynybos ir pramonės potencialą. Tuo pat metu jos kariuomenė naudojasi galimybe vykdyti oro smūgius priešakinėms Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms, kad lėtai, bet užtikrintai pasiektų pergalių.
„ISW toliau vertina, kad plona ir nenuosekli priešlėktuvinės gynybos aprėptis palei frontą prisidėjo prie suintensyvėjusių Rusijos atakų naudojant valdomas ir nevaldomas sklendžiančias bombas, kurias Rusijos pajėgos taktiškai naudojo 2024 m. vasario viduryje užimant Avdijivką ir kurios, atrodo, vėl naudojamos per dabartines puolamąsias operacijas netoli Časiv Jaro miesto“, – pridūrė institutas.
V.Putinas tyčiojasi iš Šveicarijoje planuojamų taikos derybų
06:29
Vladimiras Putinas pasišaipė iš Šveicarijoje planuojamų taikos derybų dėl padėties Ukrainoje ir perspėjo, kad Maskva nesutiks su jokiais priverstiniais planais, kuriuose nepaisoma jos interesų.
Šveicarijos vyriausybė birželio mėn. rengia aukšto lygio tarptautinę konferenciją, kurios tikslas – padėti nubrėžti taikos Ukrainoje kelią po daugiau kaip dvejus metus trukusių kovų, ir išreiškė viltį, kad Rusija kada nors gali prisijungti prie taikos proceso.
V.Putinas apkaltino Šveicariją, kad ji nebuvo pakviesta prisijungti prie birželį vyksiančių derybų, kartu atkreipdamas dėmesį į Šveicarijos pripažinimą, kad taikos procesas negali vykti be Rusijos. „Jie mūsų ten nekviečia“, – sakė V.Putinas. „Be to, jie mano, kad mums ten nėra ką veikti, bet kartu sako, kad be mūsų neįmanoma nieko nuspręsti. Būtų juokinga, jei nebūtų taip liūdna“.
Rusija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą taikos formulę, pagal kurią Maskva turi atitraukti savo karius, sumokėti Ukrainai kompensaciją ir stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl savo veiksmų. Kalbėdamas per ketvirtadienį Maskvoje vykusį susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, V.Putinas sakė, kad Rusija yra atvira deryboms, bet niekada nepriims „jokių schemų, kurios neturi nieko bendra su realybe“.
