Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
- Atskleista tiesa apie slaptas Rusijos puolamąsias informacines kampanijas prieš Vakarus
- BBC atskleidė, kiek laiko samdiniai iš Rusijos kalėjimų išgyvena mūšio lauke
- „Politico“: Vladimiras Putinas dar niekada nebuvo taip arti savo tikslo
- Buvęs britų ginkluotųjų pajėgų ministras: padrąsinta Rusija godžiai žvelgtų į Lietuvą, Latviją ir Estiją
- Į Rusijos gynybos ministerijos vadovybę paskirtas su egzekucijomis susijęs R.Kadyrovo žmogus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
22:36
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pasirašyti Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktus įstatymų projektus dėl papildomo finansavimo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, jei Kongresas juos patvirtins.
J.Bidenas patikino, kad „tvirtai remia“ M.Johnsono pasiūlytus įstatymų projektus, kuriais siekiama paremti Izraelį ir Ukrainą.
„Izraelis susiduria su precedento neturinčiomis Irano atakomis, o Ukraina – su nuolatiniu Rusijos bombardavimu, kuris per pastarąjį mėnesį smarkiai suintensyvėjo. Atstovų Rūmai šį paketą turėtų priimti šią savaitę, o Senatas turėtų greitai juo pasekti“, – pridūrė jis.
J.Bidenas pažadėjo „nedelsdamas pasirašyti“ įstatymų projektus, kad „pasiųstų signalą pasauliui: mes palaikome savo draugus ir neleisime Iranui ar Rusijai pasiekti sėkmės“.
Kaip pranešama, Atstovų Rūmų pirmininkas trečiadienį pristatė atskirus įstatymų projektus dėl pagalbos Amerikos sąjungininkams, įskaitant Ukrainą, taip pat paskelbė atskirą iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti Jungtinių Valstijų ir Meksikos sieną ir pasipriešinti Rusijai, Kinijai ir Iranui.
„Ukrainietiškame“ pakete numatyta skirti apie 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai ir sąjungininkėms bei papildyti JAV kariuomenę, be to, administracija raginama perduoti Kyjivui ilgo nuotolio raketas ATACMS.
Galutinis balsavimas dėl įstatymų projektų turėtų įvykti iki šeštadienio vakaro, balandžio 20 d.
J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
22:36
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pasirašyti Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktus įstatymų projektus dėl papildomo finansavimo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, jei Kongresas juos patvirtins.
J.Bidenas patikino, kad „tvirtai remia“ M.Johnsono pasiūlytus įstatymų projektus, kuriais siekiama paremti Izraelį ir Ukrainą.
„Izraelis susiduria su precedento neturinčiomis Irano atakomis, o Ukraina – su nuolatiniu Rusijos bombardavimu, kuris per pastarąjį mėnesį smarkiai suintensyvėjo. Atstovų Rūmai šį paketą turėtų priimti šią savaitę, o Senatas turėtų greitai juo pasekti“, – pridūrė jis.
J.Bidenas pažadėjo „nedelsdamas pasirašyti“ įstatymų projektus, kad „pasiųstų signalą pasauliui: mes palaikome savo draugus ir neleisime Iranui ar Rusijai pasiekti sėkmės“.
Kaip pranešama, Atstovų Rūmų pirmininkas trečiadienį pristatė atskirus įstatymų projektus dėl pagalbos Amerikos sąjungininkams, įskaitant Ukrainą, taip pat paskelbė atskirą iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti Jungtinių Valstijų ir Meksikos sieną ir pasipriešinti Rusijai, Kinijai ir Iranui.
„Ukrainietiškame“ pakete numatyta skirti apie 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai ir sąjungininkėms bei papildyti JAV kariuomenę, be to, administracija raginama perduoti Kyjivui ilgo nuotolio raketas ATACMS.
Galutinis balsavimas dėl įstatymų projektų turėtų įvykti iki šeštadienio vakaro, balandžio 20 d.
G.Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
21:37
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas.
„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.
Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G.Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.
Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
O.Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
21:35
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“.
„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.
Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.
Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.
Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.
„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.
JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė 61 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą
20:43
JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė didžiulį naują karinės pagalbos paketą, apimantį ilgai vėluojančią 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, daugiau kaip 26 mlrd. dolerių (24,4 mlrd. eurų) Izraeliui ir 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) Taivanui.
Įstatymų projektų tekstas buvo paskelbtas po to, kai Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas pranešė, kad balsavimas bus surengtas šeštadienį.
Šiuo žingsniu parengiamos sąlygos M.Johnsono priešpriešai su jo paties partijos dešiniųjų sparnu, jau daug mėnesių blokuojančiu labai reikalingą pagalbą Ukrainai.
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
20:12
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė.
Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.
„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K.Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.
„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.
Prancūzijos teismas areštavo buvusios Putino žmonos rezidenciją
20:10
Prancūzijos teismas nusprendė konfiskuoti vilą „Rêverie“ (arba „Souzanna“), priklausančią rusų verslininkui Artūrui Očeretnui, naujajam Vladimiro Putino buvusios žmonos Liudmilos Očeretnajos sugyventiniui.
Kaip pažymi prancūzų leidinys „Challenges“, vasarnamio vertė – 5,4 mln. eurų.
Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą dar gruodžio mėnesį, gavusios „Transparency International“ Prancūzijos skyriaus skundą, kuriame buvo reikalaujama patikrinti vilos pirkimui skirtų lėšų kilmę.
Dabar vila yra apleista. Joje niekas negyvena.
V.Zelenskis: Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių dėl oro gynybos
19:01
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo.
„Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
M.Johnsonas įvardijo, kada JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
18:57
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – pagalbą Izraeliui.
„Tikimės, kad balsavimas dėl šių įstatymų projektų galutinio priėmimo vyks šeštadienį vakare“, – paskelbė M. Johnsonas.
Vienintelis ukrainietis, įtrauktas į „Time“ 100 įtakingiausių pasaulio lyderių sąrašą: V.Zelenskio jame nėra
18:47
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pateko į žurnalo „Time“ sudarytą 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą lyderių kategorijoje. Jis tapo vieninteliu į šį sąrašą patekusiu ukrainiečiu.
Esė apie A.Jermaką žurnalui parašė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, kuris kartu su prezidento kanceliarijos vadovu dirba Ukrainos saugumo ir euroatlantinės integracijos darbo grupėje.
„Svarbiausias ankstyvasis Rusijos barbariškos invazijos į Ukrainą vaizdo įrašas yra prezidento Volodymyro Zelenskio Kyjivo gatvėse nufilmuotas vaizdo įrašas. V.Zelenskio, apsupto savo komandos, žinutė buvo aiški: Ukrainos vadovybė niekur nesitraukia“, – rašė jis ir pridūrė, kad A.Jermakas tuo metu stovėjo tiesiai už V.Zelenskio.
„Žmogus, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant vyriausybės darbą. Nuo pat plataus masto invazijos jis perduoda V.Zelenskio žinią pasauliui, kurdamas galingą Ukrainos draugų tinklą nuo Vakarų iki Pasaulio Pietų, vienydamas juos įvairiais klausimais – nuo sankcijų iki aplinkosaugos“, – pažymėjo A.F.Rasmussenas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleista tiesa apie slaptas Rusijos puolamąsias informacines kampanijas prieš Vakarus
18:02
Rusijos užsienio reikalų ministerija nusprendė „visapusiškai sulaikyti“ Vakarus ir planuoja tam pasitelkti „puolamąsias informacines kampanijas“. Tai rodo dar 2023 m. balandį ministerijos valdybos priimtas nutarimas „Dėl prioritetinių darbo sričių patikslinimo“.
Šį dokumentą su žyma „tarnybiniam naudojimui“ paskelbė laikraštis „The Washington Post“, kurio žurnalistai jį gavo iš vienos Europos šalies žvalgybos tarnybos. Potvarkis prieštarauja tam, ką viešai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Ieško pažeidžiamų Vakarų šalių politikos vietų
„Būtina ir toliau koreguoti santykius su nedraugiškomis valstybėmis. Svarbu sukurti mechanizmą, kuris leistų nustatyti pažeidžiamus jų užsienio ir vidaus politikos taškus, kad būtų galima parengti praktinius žingsnius, kaip susilpninti Rusijos priešininkus. Visapusiškas nedraugiškų valstybių atgrasymas turėtų būti vykdomas vykdant puolamąsias informacines kampanijas ir kitas priemones, <...> apimančias karinę-politinę, prekybinę ir ekonominę, informacinę-psichologinę, vertybinę ir kitas sritis“, – rašoma dokumente.
Jame pažymima, kad tai yra viena iš užsienio politikos sričių, kuriai turėtų būti „skiriamas ypatingas dėmesys“.
Kitos sritys – dalyvavimas tarptautinėse asociacijose, „kurias de facto kontroliuoja Vakarai“, siekiant priversti Vakarų šalis atsisakyti „antirusiško kurso“, finansinių mechanizmų kūrimas nedalyvaujant Vakarams ir bendradarbiavimas su Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalimis, „siekiant nutraukti jų neokolonijinę priklausomybę nuo Vakarų“.
Dokumentas buvo priimtas patvirtinus Rusijos užsienio politikos koncepciją – ji priimta 2023 m. kovo 31 d. Jame pažymima, kad koncepcija turi būti įgyvendinama „užsitęsusios daugialypės konfrontacijos su nedraugiškų valstybių koalicija, kuriai vadovauja JAV, sąlygomis“.
„Žmogiškieji, finansiniai ir organizaciniai [Užsienio reikalų ministerijos] ištekliai turėtų būti perorientuoti šiems uždaviniams spręsti“, – sakoma dokumente.
Atsisakė komentuoti, bet nepaneigė
Rusijos užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti laikraščiui „ministerijos vidaus dokumentų buvimą ar nebuvimą“. „Galime patvirtinti, kad esame pasiryžę ryžtingai kovoti su agresyviais žingsniais, kurių ėmėsi kolektyviniai Vakarai, vykdydami prieš Rusiją pradėtą hibridinį karą“, – pridūrė ministerija.
15min primena, kad 2023 m. Vladimiro Putino patvirtintoje užsienio politikos koncepcijoje yra kitokios formuluotės. Joje teigiama, kad Rusija „nelaiko savęs Vakarų priešu, nėra nuo jų izoliuota ir neturi priešiškų ketinimų jų atžvilgiu.
EK vadovė: Europa turi prabusti dėl gynybos
17:30
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį gynybos srityje.
„Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.
U.von der Leyen atkreipė dėmesį į „naują autoritarų lygą“, į kurią įeina Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, siekiančią „ištempti mūsų demokratijas iki lūžio taško“.
„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.
2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.
Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.
Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.
„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U.von der Leyen.
„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.
Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U.von der Leyen.
Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.
„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas, kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.
Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.
Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.
Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.
Rusijos smūgiavo Černihivui: aukų vis daugėja
17:28
Per Rusijos raketų smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo regiono centrui žuvo mažiausiai 17 žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Dar apie 60 žmonių, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti, pranešė gelbėjimo tarnybos, skelbdamos naujausią aukų skaičių.
Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja.
„Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų. Dabar dirba gelbėtojai“, – sakoma gubernatoriaus Viačeslavo Čauso pareiškime socialiniuose tinkluose.
Anot prezidento biuro vadovo pavaduotojo Oleksijaus Kulebos, per išpuolį buvo sugriautas aštuonių aukštų pastatas, apgadinti keturi daugiaaukščiai pastatai, ligoninė, aukštoji mokykla ir dešimtys automobilių.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra 25-erių policijos leitenantė. Ministro teigimu, ji buvo namuose, kai ją mirtinai sužeidė skeveldros.
Regiono administracinis centras, taip pat vadinamas Černihivu, yra maždaug už 145 km į šiaurę nuo sostinės Kyjivo, o prieš karą jame gyveno apie 285 tūkst. žmonių.
Jis smarkiai nukentėjo, kai invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos įvažiavo Rusijos tankai.
Ukraina kreipėsi į savo sąjungininkus užsienyje, prašydama aprūpinti ją sudėtingesnėmis oro gynybos sistemomis, kad būtų galima atremti sistemingus Rusijos smūgius į pagrindinę infrastruktūrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi pakankamų oro gynybos priemonių, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią Rusijos smūgiui Černihivui.
„To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos įrangos ir jei pasaulio ryžtas pasipriešinti Rusijos terorui būtų buvęs pakankamas“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis.
Reikalinga pagalba
Žiemos laikotarpiu Rusija neorganizavo jokių didesnių veiksmų palei 1 tūkst. ilgio fronto liniją, o sutelkė dėmesį į puolimą. Tačiau analitikai teigia, kad Ukrainai stokojant artilerijos šaudmenų, karių ir šarvuočių, rusai gali palaipsniui judėti į priekį.
Šiuo metu Kyjivas laukia, kol JAV Kongresas patvirtintų tebeblokuojamą dešimčių milijardų dolerių (eurų) svarbią karinę pagalbą. JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsona sakė, kad artimiausiu metu surengs balsavimą dėl šio pagalbos paketo.
Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Ukrainos poreikiai šiuo metu yra labai aiškūs.
„Dėl vėluojančios JAV karinės pagalbos Ukrainai rusai nutraukia pozicinį karą ir vėl pradeda manevruoti mūšio lauke“, – vėlai antradienį paskelbtame vertiname nurodė ISW.
„Ukraina šiuo metu negali išlaikyti dabartinių linijų be skubios JAV pagalbos, ypač oro gynybos ir artilerijos, kurią greitai ir dideliu mastu gali suteikti tik JAV“, – pridūrė ISW.
Anksčiau šią savaitę duodamas interviu JAV televizijai PBS V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai trūksta oro gynybos raketų.
Šis interviu pasirodė po to, kai tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba prieš šią savaitę Italijoje rengiamą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą pakartojo prezidento raginimą suteikti daugiau pagalbos Kyjivui.
„Mums reikia dar bent septynių „Patriot“ baterijų, kad apsaugotume savo miestus ir ekonominius centrus nuo sunaikinimo“, – trečiadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė ministras.
„Kodėl taip sunku rasti septynias [oro gynybos sistemos] „Patriot“ baterijas?“ – pridūrė D. Kuleba.
Smūgis Kryme
Šiuo metu Ukrainos pajėgos stiprina savo pozicijas, ruošiantis didžiuliam Rusijos puolimui, kuris, pasak Kyjivo, gali prasidėti gegužės mėnesį.
Ukraina vykdo tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgius Rusijos teritorijoje, siekdama sutrikdyti Maskvos puolimą šalyje.
Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad ankstyvą rytą virš Tatarstano regiono buvo numuštas Ukrainos dronas. Be to, anksčiau šį mėnesį Kyjivas sudavė giliausią smūgį šiam regionui už maždaug 1,2 tūkst. km į rytus nuo Ukrainos.
Ukrainos dronų kūrėjai didina ginklų veikimo spindulį.
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad dar vienas ukrainiečių dronas buvo numuštas virš Mordovijos regiono, maždaug už 350 km į rytus nuo Maskvos ir už 700 km nuo Ukrainos sienos.
Likus maždaug valandai iki išpuolio Mordovijoje, Rusijos civilinės aviacijos administracija dėl saugumo sumetimų sustabdė skrydžius dviejų didelių šalies miestų – Žemutinio Naugardo ir Tatarstane esančios Kazanės – oro uostuose.
Nepatvirtintais duomenimis, Ukrainos raketa pataikė į okupuotame Kryme esantį aerodromą. Nei Kyjivas, nei Maskva nepatvirtino, kad smūgis buvo suduotas, tačiau vietos valdžios institucijos laikinai uždarė kelią prie to aerodromo.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo vietos merą, kuris teigė, kad per sprogimą regione išdaužyti mečetės ir privataus namo langai.
BBC atskleidė, kiek laiko samdiniai iš Rusijos kalėjimų išgyvena mūšio lauke
16:27
BBC naujienų tarnybos, nepriklausomo leidinio „Mediazona“ redakcijų ir savanorių atlikta analizė rodo, kad šiuo metu Kremliaus samdiniai iš Rusijos kalėjimų fronto linijoje žūsta daug greičiau negu tada, kai samdiniams vadovavo praeitą rugpjūtį aviakatastrofoje žuvęs „Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas.
Verbavimo kampaniją Rusijos kalėjimuose jis pradėjo 2022 m. birželio mėn. Kovotojais tapę kaliniai tada kovojo kaip privačios armijos dalis Rusijos vyriausybės vardu.
„Wagner“ smogikai pasižymėjo bauginančia reputacija dėl negailestingos kovos taktikos ir žiaurios vidinės disciplinos. Už pasitraukimą be įsakymo kariams galėjo būti įvykdyta mirties bausmė vietoje.
Grupuotė ir toliau verbavo belaisvius iki 2023 m. vasario, kai jos vado J.Prigožino santykiai su Maskva ėmė blogėti. Nuo to laiko verbavimo įkalinimo įstaigose kampaniją perėmė Rusijos gynybos ministerija.
Ji įsteigė naujus kariuomenės dalinius, pavadintus „Šturmo“ būriais, kuriuos sudaro beveik vien nuteistieji. Pasak pranešimų iš fronto linijos, šie būriai dažniausiai naudojami „mėsos puolimo“ formuotėms ir beatodairiškai metami į mūšį.
„Šturmo“ kovotojai – tai tiesiog mėsa“, – pernai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė vienas eilinis karys, kovojęs „Šturmo“ dalinių gretose.
„Šturmo“ kovotojai buvo labai svarbūs kelis mėnesius trukusiame mūšyje dėl Avdijivkos užėmimo. Prieš aštuonias savaites šį miestą iš Ukrainos atplėšė Rusija. Tai tapo didžiausia strategine ir simboline V.Putino pergale mūšio lauke nuo Bachmuto laikų 2023 m. vasarą.
Anot liudijimų, sutartis su „Wagner“ pasirašę kaliniai, prieš vykdami į mūšį, buvo apmokomi apie dvi savaites. BBC analizė nustatė, kad kai kurie gynybos ministerijos užverbuoti naujokai žuvo fronto linijoje per pirmąsias dvi savaites nuo sutarties sudarymo.
BBC kalbėjosi su žuvusių ir vis dar gyvų į karą išėjusių kalinių šeimomis, kurios pasakojo, kad Gynybos ministerijos užtikrinamas mokymas naujokams yra nepakankamas.
Viena našlė atviravo, kad jos vyras praėjusių metų balandžio 8 d. kalėjime pasirašė tarnybos sutartį, o po trijų dienų jau kovėsi fronte.
„Buvau įsitikinusi, kad bus tos kelios savaitės mokymų, apie kuriuos jie kalba. Ir kad nebus ko bijoti bent iki balandžio pabaigos“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad laukė iš jo žinių, tačiau balandžio 21 d. sužinojo, kad jis žuvo.
Kito kalėjime įdarbinto kario žmona sakė, kad apie tai, jog jos vyras iš kalėjimo buvo išvežtas į mūšio lauką, sužinojo tik tada, kai bandė su juo susisiekti dėl jų sūnaus, kuris taip pat kovojo, žūties.
Moteris, kurią BBC vadina Alfija, nurodė, kad jos 25 metų sūnus Vadimas – dvynukų tėvas – prieš mobilizaciją niekada nebuvo rankose laikęs ginklo. Ji sakė taip pat negalėjusi pasakyti savo vyrui Aleksandrui apie sūnaus mirtį, nes jis buvo „išvežtas“ kovoti. Tai, kad jis yra karo lauke, moteris sužinojo tik sulaukusi kito kariu tapusio kalinio skambučio.
Alfija atskleidė, kad jos vyras Aleksandras užaugo Ukrainoje ir jis žinojo, kad tai, jog Rusija įsiveržė į Ukrainą kovoti su fašizmu, buvo „melas“. Kai į kalėjimą pirmą kartą atvyko kariuomenės verbuotojai, „jis pasiuntė juos į pragarą“.
Praėjus maždaug septyniems mėnesiams po sūnaus žūties, Alfijai buvo pranešta, kad Aleksandras taip pat buvo nužudytas.
BBC neseniai girdėjo istorijų, kai kaliniai prašė giminaičių padėti jiems nusipirkti tinkamas uniformas ir batus. Taip pat buvo pranešimų apie kalinius, siunčiamus kovoti be tinkamos ekipuotės, medicinos priemonių ir net kalašnikovų.
„Daugelis kareivių turėjo kovai netinkamus šautuvus“, – susirašinėjimo platformos "Telegram“ kanale rašė Rusijos karo rėmėjas ir tinklaraštininkas Vladimiras Grubnikas.
„Ką pėstininkas turėtų daryti fronto linijoje be vaistinėlės, kastuvo tranšėjai kasti ir su sugedusiu šautuvu – didelė paslaptis!“
V.Grubnikas, pats gyvenantis Rusijos laikinai okupuotoje Rytų Ukrainoje, tvirtino, kad, kai vadai sužinojo, jog kai kurie šautuvai „visiškai sulūžę“, jie pareiškė, kad jų pakeisti „neįmanoma“.
„Šautuvas jau buvo priskirtas tam žmogui, ir griežta karinė biurokratija nieko negalėjo padaryti“, – pridūrė jis.
Buvę kaliniai taip pat aprašė didelę kainą, kurią sumokėjo jų bendražygiai.
„Jei dabar užsirašysi, būk pasiruošęs mirti, bičiuli“, – rašė Sergejus internetiniame „Šturmo“ kovotojų ir jų artimųjų forume, kuriame dalijamasi informacija.
Jis tvirtina esąs buvęs kalinys, nuo spalio mėnesio kovojantis „Šturmo“ dalinyje. Tuo tarpu kitas forumo narys pažymėjo, kad prieš penkis mėnesius jis prisijungė prie 100 „Šturmo“ karių būrio ir dabar yra vienas iš vos 38 dar gyvų karių.
„Kiekviena kovinė misija yra tarsi gimimas iš naujo“, – reziumavo jis.
Kinijos analitikas atvirai kritikuoja Rusiją: Kremlius pralaimės – tam yra keturios priežastys
15:40
Rusija pralaimės kare prieš Ukrainą – tokį vertinimą pateikia Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto Rusijos ir Centrinės Azijos studijų centro direktorius Feng Yujunas. Ekspertas, kuris anksčiau buvo Kremliaus organizuojamo Valdajų diskusijų klubo narys, mano, kad Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje lems keturi veiksniai.
Feng Yujunas poziciją išdėstė „The Economist“ paskelbtame komentare.
Ekspertas įsitikinęs, kad Rusijos pralaimėjimas, nulemtas šių keturių veiksnių, yra neišvengiamas. Pasak jo, galiausiai Rusija turės išvesti savo karius iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos bepiločiai smogė Rusijos kariniam radarui Mordovijoje
15:38
Ukrainos žvalgybos pareigūnai atakavo „Kontainer“ horizonto radarą Rusijos Mordovijos Respublikoje . Atakai buvo pasitelkti bepiločiai orlaiviai, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ tvirtino šaltiniai specialiosiose tarnybose.
Jų teigimu, už specialiosios operacijos slypi Ukrainos karinės žvalgybos grupės.
Teigiama, kad bepiločiai orlaiviai atakavo 590-ąjį atskirą radiotechninį karinio dalinio 84680 padalinį, esantį Rusijos Kovylkino mieste Mordovijos Respublikoje.
Atstumas nuo Ukrainos sienos iki taikinio yra apie 680 km.
Specialiosios operacijos taikinys buvo viršgarsinis radaras 29B6 „Kontainer“ – tai naujos kartos Rusijos antžeminis radaras, skirtas tolimojo nuotolio oro erdvės stebėjimui ir balistinių raketų aptikimui.
Šio radaro aptikimo nuotolis yra 3 000 km, o aptikimo aukštis – 100 km.
Pažymėtina, kad 29B6 „Kontainer“ yra oro ir kosmoso atakų žvalgybos ir perspėjimo sistemos dalis. Pirmasis „Kontainer“ radaras buvo pastatytas Mordovijoje 2000-2002 m. Kitą „Kontainer“ radarą planuojama dislokuoti Kaliningrade.
BBC žurnalistai įvertino, kiek Rusijos karių žuvo per karą Ukrainoje
15:19
Per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 50 tūkst. Rusijos karių, trečiadienį pranešė britų nacionalinis transliuotojas BBC, kuris remiasi savo žurnalistais, nepriklausoma žiniasklaidos grupe „Mediazona“ ir savanoriais.
Jie nustatė, kad antraisiais karo metais žuvo daugiau kaip 27,3 tūkst. rusų karių, t. y. 25 proc. daugiau nei pirmaisiais metais.
BBC rusų redakcija, „Mediazona“ ir savanoriai nuo 2022-ųjų vasario skaičiuoja žuvusiuosius, naudodamiesi atvirų šaltinių informacija, gauta iš oficialių pranešimų ir žiniasklaidos, taip pat analizuodami Rusijos kapinių palydovines nuotraukas, kad nustatytų naujų kapų skaičių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės žvalgybos dronai vėl pasiekė Tatarstaną: be gailesčio atakavo karinių orlaivių gamyklą
14:23
Trečiadienio rytą Ukrainos karinės žvalgybos bepiločiai orlaiviai atakavo karinių lėktuvų gamyklą Tatarstano Respublikoje, Rusijoje. Teigiama, kad taikinys buvo Gorbunovo lėktuvų gamykla Kazanėje, kurioje, žvalgybos teigimu, rusai gamina ir remontuoja bombonešius Tu-22M ir Tu-160M. Per daugiau nei dvejus karo metus šio tipo orlaiviai vykdė mirtinas misijas Ukrainos teritorijoje.
Pasak šaltinių, sprogimai Gorbunovo lėktuvų gamyklos Kazanėje teritorijoje įvyko balandžio 17 d. apie 10 val. ryto (Kyjivo laiku).
Vietos žiniasklaidos ir socialinių tinklų naudotojų duomenimis, prieš sprogimus Kazanės lėktuvų gamyklos teritorijoje suveikė oro pavojaus sirena.
Tuo pat metu prasidėjo darbuotojų evakuacija iš gamyklos.
Į įvykus sureagavusi bendrovė „Rosaviacija“ pareiškė, kad Kazanės, Nižnekamsko ir Žemutinio Naugardo oro uostai laikinai nepriima ir nesiunčia orlaivių, o internete buvo dalijamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti bepiločių orlaivių sukelti sprogimai gamykloje.
Danija paskelbė beveik 300 mln. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą
14:11
Danija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 300 mln. eurų. Lėšos, be kita ko, bus panaudotos šaudmenims, bepiločiams orlaiviams ir raketų komponentų gamybai, skelbia Danijos gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, bendra paramos suma yra apie 2,2 mlrd. daniškų kronų, t.y. maždaug 295 mln. eurų.
„Investicijos į Ukrainos gynybos pramonę, skirtos ginklų ir šaudmenų, bepiločių orlaivių ir raketų komponentų pirkimui ir perdavimui bendradarbiaujant su Nyderlandais ir Čekija, taip pat reikšminga jūrinė pagalba. Tai yra pagrindiniai 17-ojo pagalbos paketo, dėl kurio vyriausybė šiandien konsultavosi su Danijos užsienio reikalų komitetu, elementai“, – sakoma pareiškime.
Savo ruožtu Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Pulsenas pažymėjo, kad tai yra 17-asis pagalbos paketas. Pasak jo, parama siekiama plėsti gynybos ir pramonės bendradarbiavimą su Ukraina, visų pirma stiprinti ir didinti Ukrainos artilerijos sviedinių, raketų ir bepiločių orlaivių gamybą.
Pažymima, kad į šį pagalbos paketą įtraukta nemažai susitarimų su NATO narėmis tiek dėl viešųjų pirkimų, tiek dėl dovanojimo. Dalį įrangos tieks Danijos įmonės.
Kovo 12 d. paaiškėjo, kad Danija suteiks Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, kurį sudarys savaeigės artilerijos sistemos CAESAR, 120 mm savaeigiai minosvaidžiai ir šaudmenys. Be to, Kopenhaga pažadėjo suteikti Kijevui 19 naikintuvų F-16, kurie taip reikalingi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Buvęs britų ginkluotųjų pajėgų ministras: padrąsinta Rusija godžiai žvelgtų į Lietuvą, Latviją ir Estiją
13:34 Atnaujinta 15:29
Buvęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras trečiadienį perspėjo, kad Ukrainos ir Rusijos karas tęsis mažiausiai iki 2026 m.
Jamesas Heappey teigė, kad Jungtinė Karalystė ir platesni Vakarai neturi tapti „pralaimėjimo šalininkais“ ir turi išlaikyti tikėjimą, kad Ukraina gali laimėti, skelbia brritų dienraštis „The Telegraph“.
Jis sakė, kad Rusijos pergalė reikštų, jog „Europoje vėl prasidės šaltasis karas, o padrąsinta Rusija godžiai žvelgs į Latviją, Lietuvą ar Estiją“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos premjeras ragina amerikiečius daugiau investuoti į jo šalį
13:18
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį pradėjo vizitą Jungtinėse Valstijose ir apsilankė Čikagoje, kad paskatintų investicijas ir verslą karo nuniokotoje šalyje.
Prieš bendrą spaudos konferenciją su JAV specialiąja atstove Ukrainos ekonomikos atgaivinimo klausimais Penny Pritzker ir jos broliu, Ilinojaus valstijos gubernatoriumi J.B.Pritzkeriu, jis kalbėjosi su Čikagos regiono verslo lyderiais.
D.Šmyhalio kelionė vyksta tuo metu, kai Kongrese svarstomas pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitoms sąjungininkėms paketas.
„Labai džiaugtumėmės Ilinojaus bendrovių dalyvavimu projektuose, susijusiuose su Ukrainos atsigavimu“, – sakė jis žurnalistams, pavadindamas dabartinį laikotarpiu sunkiausiu naujausioje šalies istorijoje.
Jis citavo Pasaulio banko skaičiavimus, kad per ateinantį dešimtmetį ekonomikos atgaivinimui reikės 486 mlrd. dolerių (456,89 mlrd. eurų). Jis paminėjo, kad daugiau kaip 250 tūkst. gyvenamųjų pastatų buvo apgadinti arba sugriauti nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
D.Šmyhalis taip pat padėkojo Ilinojaus valstijai už atsiųstus šimtus greitosios pagalbos automobilių.
Buvusi JAV prekybos sekretorė P. Pritzker teigė, kad JAV pagalbos paketas yra itin svarbus siekiant išgelbėti Ukrainos ekonomiką ir laimėti karą.
Ji sakė, kad ši misija yra asmeniška ir dėl jos šeimos ukrainietiškų šaknų. Pritzkeriai yra savo šeimos viešbučių tinklo „Hyatt“ turto paveldėtojai. P. Pritzker teigė, kad jų prosenelis Ukrainos sostinę Kyjivą paliko daugiau kaip prieš 140 metų.
V.Zelenskis atskleidė kortas ir pasakė, kodėl Ukraina negalėjo sustabdyti rusų smūgio Černihivui
12:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi pakankamų oro gynybos priemonių, kurios būtų galėjusios sustabdyti Rusijos smūgį Černihivui, per kurį trečiadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių.
„To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos įrangos ir jei pasaulio ryžtas pasipriešinti Rusijos terorui būtų buvęs pakankamas“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis.
Aukų skaičius po Rusijos smūgio šiaurės Ukrainos Černihivo regiono sostinei išaugo iki 11, o dar 22 žmonės sužeisti.
Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja.
„Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų. Dabar dirba gelbėtojai“, – sakoma gubernatoriaus Viačeslavo Čauso pareiškime socialiniuose tinkluose.
Černihivas yra maždaug už 145 km į šiaurę nuo sostinės Kyjivo, o prieš karą jame gyveno apie 285 tūkst. žmonių.
Jis smarkiai nukentėjo, kai invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos įvažiavo Rusijos tankai.
Ukraina kreipėsi į savo sąjungininkus užsienyje, prašydama aprūpinti ją sudėtingesnėmis oro gynybos sistemomis, kad būtų galima atremti sistemingus Rusijos smūgius į pagrindinę infrastruktūrą.
Ukrainos žvalgyba sunaikino rusų karinį sraigtasparnį
11:30
Trečiadienį Kriažo aerodrome Samaroje, Rusijoje, buvo sunaikintas sovietinis daugiafunkcis sraigtasparnis Mi-8, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak pranešimo, Rusijos pajėgos sraigtasparnį naudojo kare prieš Ukrainą. Juo buvo gabenami ginklai ir personalas.
Skaičiuojama, kad sraigtasparnio Mi-8 kaina svyruoja nuo 10 iki 15 mln. dolerių.
Į Rusijos gynybos ministerijos vadovybę paskirtas su egzekucijomis susijęs R.Kadyrovo žmogus
11:26
Vladimiras Putinas paskyrė specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadą Aptą Alaudinovą Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios karinio ir politinio darbo valdybos viršininko pavaduotoju. Ramzano Kadyrovo komandos narys, dirbdamas Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos vadovo pavaduotoju, buvo susijęs su dešimtimis neteisminių egzekucijų ir kankinimų, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pats R.Kadyrovas balandžio 16 d. savo „Telegram“ kanale pranešė apie paskyrimą. Jis pažymėjo, kad A.Alaudinovas buvo atleistas iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 2-ojo armijos korpuso vado pavaduotojo pareigų, tačiau toliau vadovaus specialiosioms „Achmat“ pajėgoms.
Plačiau skaitykite ČIA.
Drama ant Kapitolijaus kalvos: ar Atstovų Rūmų pirmininkas susitvarkys su iššūkiu, ar atsistatydins?
11:24
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmams jau kelis mėnesius esant pasaulio žiniasklaidos taikiklyje dėl neįgalumo susitarti dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui tiekimo, vis daugėja kalbų apie jų pirmininko Mike'o Johnsono atsistatydinimą, kuris savo poste dar neišbuvo nė pusės metų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Teigiama, kad jį atsistatydinti ragina net jo partijos kolegos, įskaitant respublikoną Thomasą Massie, kuris griežtai kritikuoja tolesnę pagalbą Kyjivui. Antradienį jis nurodė, kad prisijungs prie panašią nuomonę turinčios respublikonų kongresmenės Marjorie Taylor Green, D.Trumpo sąjungininkės, pateikusios prašymą surengti balsavimą dėl M.Johnsono atleidimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Vladimiras Putinas dar niekada nebuvo taip arti savo tikslo
11:06
Jei padėtis fronte greitai nepasikeis, dabartinė Ukraina gali tapti praeitimi ir ne tik todėl, kad Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos, katastrofiška nata rašo amerikiečių leidinys „Politico“.
Vakarų delsimas siųsti pagalbą reiškia, kad šaliai pavojingai trūksta ne tik amunicijos, kurios rezervai jau išsekę, kaip antradienį pripažino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, bet ir pergalei reikalingos kovinės dvasios.
Pasak straipsnio, Ukrainos gynėjai tylomis pripažįsta, kad šią vasarą greičiausiai bus neišvengta daugiau aukų. Vienintelis klausimas – kiek jos bus didelės.
„Juk Vladimiras Putinas tikriausiai dar niekada nebuvo taip arti savo tikslo“, – pažymėjo „Politico“.
Teigiama, kad tokio masto karui Vakarų lyderių veiksmų, kuriais siekiama padėti Kyjivui, apimtys toli gražu neatitinka jų greitos retorikos. Ir vis labiau atrodo, kad V.Putino statymas, jog jis gali sutriuškinti Ukrainos pasipriešinimą ir Vakarų paramą, gali pasiteisinti.
„Be esminių pokyčių, susijusių su modernių Vakarų ginklų ir pinigų tiekimu, Ukraina nesugebės išlaisvinti teritorijų, kurias šiuo metu laiko V.Putino pajėgos. Tai suteiks V.Putinui galimybę terorizuoti šalį artimiausiais mėnesiais ar metais. Net jei Rusijai nepavyks sunaikinti Ukrainos, dalinė pergalė paliks Kyjivo viltis įstoti į ES ir NATO nežinioje“, – vertino straipsnio autorius.
Tokio rezultato pasekmės pasauliui būtų rimtos. V.Putinas skelbtų pergalę savo šalyje, o Vakarų silpnumo padrąsintas jis galėtų padidinti savo platesnes imperines ambicijas užsienyje. Lietuva, Latvija ir Estija ypač baiminasi, kad jos jau yra jo sąraše.
Neseniai vykusiuose susitikimuose su „Politico“ žurnalistais Ukrainos politiniai lyderiai pripažino, kad visuomenės nuotaikos slūgsta, ir nors visi jie stengėsi išlikti optimistiški, nusivylimas Vakarais prasiverždavo kiekviename pokalbyje.
Tačiau aukštesnio rango kariškių gretose nuotaikos dar niūresnės, atkreipė dėmesį straipsnio autorius.
Keletas aukšto rango karininkų, kurie su „Politico“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, pateikė niūrią prognozę, kad fronto linija gali žlugti šią vasarą, kai Rusija pradės numatomą puolimą. Galbūt dar blogiau, jie išreiškė nuogąstavimus, kad gali susilpnėti pačios Ukrainos ryžtas, nes ginkluotųjų pajėgų moralę silpnina beviltiškas atsargų trūkumas.
Šalis susiduria su egzistencine krize – V.Putinas tiesiogine prasme nori ją nušluoti nuo žemėlapio, tačiau mobilizacijos idėjai trūksta pakankamos visuomenės paramos.
„Tai ir yra problema. Vakarai nesugebėjo pasiūlyti to, ko reikia, o tai savo ruožtu pakerta Ukrainos norą daryti tai, ko reikia.“
Kartu Vakarai per daug pasitikėjo sankcijomis, manydami, kad jos privers Rusiją paklusti. Taip pat buvo vilčių, kad rusai užsipuls V.Putiną dėl aukų skaičiaus arba kad jis gali būti nuverstas per Kremliaus perversmą. Vietoj to Rusijos ekonomika išliko atspari, o V.Putinas įtvirtino savo valdžią.
„Tiesa, kad prieš 2022 m. invaziją Rusijos lyderis galėjo būti suklaidintas savo neveiksnių žvalgybos vadovų ir tikėti, kad trumpas karas atneš greitą pergalę. Tačiau V.Putinas gali sau leisti laukti. Praėjusį mėnesį jis įteikė sau dar vieną šešerių metų prezidento kadenciją. Jis gali susitaikyti su aklaviete: jei Ukraina įstrigs tarp pergalės ir pralaimėjimo, toli nuo NATO ir ES, tai vis tiek bus pergalė“, -pabrėžė „Politico“.
Esant dabartinei situacijai, priešinga nei praeitais metais, laukiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, Vakarų žiniasklaidoje sklando niūrios, beveik katastrofiškos prognozės.
Pasak „The Wall Street Journal“, karas Ukrainoje šiuo metu yra pasiekęs kritinę ribą ir artimiausi mėnesiai gali lemtingai pakeisti konfrontacijos eigą Rusijos naudai. Jei Ukrainai pavyks išsilaikyti šiais metais ir papildyti savo pajėgas, ji gali bandyti kontratakuoti. Tačiau esant neaiškiai JAV pagalbos ateičiai ir Europos šalims nepajėgiant sparčiai didinti pagalbos, Ukrainos perspektyvos pakreipti karą savo naudai yra miglotos.
Kaip pažymėjo „The New York Times“, Ukraina susiduria su trimis esminėmis problemomis: amunicijos trūkumu, gerai apmokytų karių stoka ir mažėjančiais priešlėktuvinės gynybos pajėgumais. Rusijai intensyviau puolant, kiekviena problema didina kitų pažeidžiamumų poveikį ir didina riziką, kad Rusijos pajėgos pralauš Ukrainos gynybą.
Per Rusijos smūgį Černihivui žuvo 8 ir buvo sužeista 18 žmonių
10:30
Per Rusijos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo regione žuvo aštuoni ir buvo sužeista 18 žmonių, trečiadienį pranešė srities centro laikinasis meras.
Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja.
„Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų. Dabar dirba gelbėtojai“, – sakoma gubernatoriaus Viačeslavo Čauso pareiškime socialiniuose tinkluose.
Anot laikinojo mero Oleksandro Lomako, Černihive žuvo aštuoni ir buvo sužeista 18 žmonių.
Pasak jo, gelbėjimo ir paieškų operacija tęsiasi.
Regiono administracinis centras, taip pat vadinamas Černihivu, yra maždaug už 145 km į šiaurę nuo sostinės Kyjivo, o prieš karą jame gyveno apie 285 tūkst. žmonių.
Jis smarkiai nukentėjo, kai invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos įvažiavo Rusijos tankai.
Ukraina kreipėsi į savo sąjungininkus užsienyje, prašydama aprūpinti ją sudėtingesnėmis oro gynybos sistemomis, kad būtų galima atremti sistemingus Rusijos smūgius į pagrindinę infrastruktūrą.
Karybos ekspertas: per tiek laiko Rusija galėtų užimti antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą – Charkivą
10:13
Rusija gali užimti antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą „per kelis mėnesius“, jei Maskva surengs „galingą puolimą“, leidiniui „Newsweek“ sakė su Jungtinių Valstijų vyriausybe ir Pentagonu siejamo tyrimų centro „Rand Corporation“ Europos padalinio gynybos strategijos, politikos ir pajėgumų tyrimų vadovas Jacobas Parakilas.
Jo nuomone, net ir sustabdžius pagalbos Ukrainai srautą, „sėkmingas Charkivo puolimas Rusijai būtų didelis iššūkis, tačiau jis nėra visiškai neįmanomas“.
Charkivas yra vos už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos, todėl „lėtas ir kruopštus puolimas“ gali reikšti, kad Maskvai pavyks perimti miesto kontrolę „per kelis mėnesius“.
Analitikas paaiškino, kad miesto lokacija suteikia Maskvai galimybę geriau išdėstyti ir palaikyti savo puolamąsias pajėgas. Ne mažiau svarbus faktorius, kad Ukrainos turimi ginkluotės rezervai šiuo metu yra gerokai tuštesni nei pernai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: Rusija imasi desperatiškų priemonių jaunimui į karą privilioti
09:43
Rusija pasitelkė propagandinius traukinius dėl sumažėjusio pavasarinio šaukimo į karinę tarnybą žmonių masto, socaliniame tinkle „Facebook“ skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak pranešimo, Rusija visais įmanomais būdais plečia savo propagandos metodus: „Valstybė agresorė Rusija plėtoja propagandos veiklą regionuose, kad sustabdytų norinčiųjų stoti į kariuomenę skaičiaus mažėjimą“.
Žvalgyba nurodė, kad Kremlius „numetė“ reikalavimus Rusijos režimo atstovams regionuose vykdyti pavasarinio šaukimo planą ir neleisti jam sutrikti, nes sumažėjęs šauktinių skaičius reiškia, kad sumažės norinčiųjų pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene, kuri jau trečius metus tęsia nešprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą ir Ukrainos teritorijų okupaciją.
Stiprėjant informaciniam poveikiui Rusijos regionų gyventojams, pastebimas išaugęs kariuomenės šlovinimo mastas ir skleidžiamas naratyvas, kad šaukimas į kariuomenę garantuoja nedalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą.
„Be kita ko, propagandai naudojami Rusijos geležinkeliai – keleiviniai traukiniai ir traukinių vagonai dažomi militaristiniais piešiniais, šlovinančiais karinę tarnybą, rusiškus ginklus ir techniką“, – pažymėjo karinė žvalgyba.
Pastebima, kad Vladimiro Putino Rusija savo traukiniais faktiškai kopijuoja prieš šimtmetį naudotus bolševikų propagandos metodus.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, šiais metais Rusija planuoja įdarbinti 400 tūkst. kontraktinių karių karui prieš Ukrainą. Pavasarinis šaukimas į kariuomenę Rusijoje prasidėjo balandžio 1 d.
Pagal jį į karinę tarnybą bus pašaukta 150 tūkst. 18-30 metų amžiaus karių. Tikimasi, kad šie šaukiamieji 12 mėnesių tarnaus visų Rusijos ginkluotųjų pajėgų rūšių daliniuose.
Veiksmų laisvę gavęs O.Syrskis ėmėsi sprendimų: Ukrainos vyrams – trys pasirinkimai
09:24
Prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui visišką veiksmų laisvę vykdyti mobilizaciją ir priimti sprendimus kare su Ukraina.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo planai žiniasklaidai nėra žinomi, tačiau šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu tikimasi didesnės gynybos pajėgų mobilizacijos karo draskomoje Ukrainoje.
Šios kampanijos fone, viena vertus, yra gana sėkmingos Rusijos kariuomenės atakos Rytų fronte ir Kremliaus pasirengimas dideliam puolimui, kita vertus – amunicijos trūkumas Ukrainos kariuomenėje ir menka vyrų motyvacija savanoriškai stoti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čekija surinko lėšų pusei milijono šaudmenų Ukrainai
09:21
Čekijos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad pagal vadinamąją Čekijos iniciatyvą 20 šalių pažadėjo tiek lėšų, kad už Europos ribų bus galima nupirkti 500 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai.
Čekija vadovauja tarptautinei lėšų rinkimo akcijai, skirtai nupirkti šaudmenų Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos didelio masto invazija.
Europos Sąjungos šalys buvo pažadėjusios iki kovo pabaigos pristatyti 1 mln. sviedinių, tačiau dėl ribotų gamybos pajėgumų jų pristatymas gerokai vėluoja.
Kovą čekai pareiškė, kad jiems Ukrainai už žemyno ribų pavyko surinkti iš viso apie 800 tūkst. sviedinių.
„Džiaugiuosi, kad šiuo metu prie mūsų iniciatyvos jau prisijungė apie 20 šalių – nuo Kanados, Vokietijos ir Nyderlandų iki Lenkijos“, – teigė Vašingtone viešintis Čekijos premjeras Petras Fiala.
„Dėl to dabar galime parūpinti 500 tūkst. artilerijos šaudmenų. Manome, kad jų bus pristatyta daugiau“, – sakė jis Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Hudson Institute“.
Anksčiau jis teigė, kad pirmuosius sviedinius Ukraina galėtų gauti birželį.
Tarp dalyvaujančių šalių taip pat yra Baltijos šalys, Belgija, Danija, Islandija, Liuksemburgas, Norvegija, Portugalija, Slovėnija ir Suomija, pranešė Čekijos žiniasklaida.
P.Fiala sakė, kad nėra priežasčių, dėl kurių donorės negalėtų „per ateinančius 12 mėnesių suteikti dar vieną milijoną“.
„Noriu pabrėžti, kad ši iniciatyva nėra vienkartinis projektas. Mūsų tikslas – sukurti ilgalaikę sunkiosios ginkluotės šaudmenų tiekimo sistemą. Tai tiesiogiai padės pakeisti padėtį fronte“, – pridūrė jis.
Anksčiau laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad 800 tūkst. sviedinių įsigijimas kainuotų 1,5 mlrd. dolerių (1,41 mlrd. eurų).
Tačiau Čekijos įgaliotinis Ukrainos atstatymo reikalams Tomašas Kopečnas antradienį čekų radijui CRo teigė, kad suma yra maždaug dvigubai didesnė.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:02
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 710 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 456 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 15 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 24 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 2 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Vilniuje vyks Lietuvos ir Ukrainos teismų forumas
07:20
Vilniuje vyks Tarptautinis Lietuvos–Ukrainos teismų sistemos atstovų forumas.
Anot renginio organizatorių, jis bus skirtas Lietuvos ir Ukrainos teismų komunikacijai ir bendradarbiavimui su kitomis valdžios institucijomis.
Forume ketinama diskutuoti apie teismų veiklą ir bylinėjimosi tendencijas karo akivaizdoje bei sprendimus Ukrainos teismų sistemos komunikacijai stiprinti.
Renginyje dalyvaus Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė ir Ukrainos Teisėjų tarybos pirmininkas Bogdanas Monichas.
Analitikai: vėluojant JAV pagalbai, Rusijos kariai gali pasiekti reikšmingų laimėjimų
07:08
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų vertinimu, nuolatinis JAV delsimas teikti saugumo pagalbą Ukrainai riboja Ukrainos pajėgų galimybes vykdyti veiksmingas gynybines operacijas, o Rusijos pajėgoms suteikia lankstumo vykdyti puolamąsias operacijas.
Tokia Rusijos pajėgų dinamika ateityje gali lemti operaciniu požiūriu reikšmingus laimėjimus.
Gynybos analitikai pažymėjo, kad Rusija ir Ukraina nuolat lenktyniauja dėl naujovių ir prisitaikymo oro gynybos srityje, kur Rusija toliau koreguoja savo smūgių laiką, mastą, sudėtį ir taikinius, siekdama prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybos sistemą.
Dėl didelio vėlavimo teikiant JAV karinę pagalbą Ukrainai jau trūksta priešlėktuvinių raketų sistemų atsargų ir tai trukdo Ukrainai prisitaikyti prie Rusijos smogiamųjų sistemų raidos.
Ribotas priešlėktuvinės gynybos sistemų ir perėmėjų skaičius verčia Ukrainą priimti sudėtingus sprendimus dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų paskirstymo tarp užnugario ir fronto zonų, todėl fronto kariai yra labai pažeidžiami Rusijos oro atakų.
Pasak ataskaitos, tik Jungtinės Valstijos gali greitai aprūpinti Ukrainą priešlėktuvinės gynybos sistemomis, reikalingomis Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumams iš esmės pagerinti.
Ukraina teigia numušusi visus devynis Rusijos paleistus dronus
06:48
Ukrainos oro gynybos sistemos sunaikino visus devynis bepiločius orlaivius, paleistus per Rusijos ataką, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Oro ginklai buvo sunaikinti virš kelių rytinių ir pietinių regionų, pranešė Ukrainos oro pajėgos per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.
Krymo kariniame aerodrome nugriaudėjo sprogimai: užfiksuoti šeši gaisro židiniai
06:27 Atnaujinta 08:44
Antradienį naktį laikinai okupuotame Kryme, šalia karinio aerodromo, Džankojaus mieste nugriaudėjo sprogimai. Vietos gyventojų teigimu, sprogimai įvyko prieš paskelbiant perspėjimą apie oro antskrydį. Pasak pranešimų, netoli aerodromo esančiuose namuose išdužo langų stiklai.
Netoli karinio aerodromo palydovas užfiksavo šešis gaisro židinius. Teigiama, kad Rusija ten anksčiau dislokavo papildomas oro gynybos sistemas.
„VIIRS/Suomi NPP“ palydovas užfiksavo šešis galingų gaisrų centrus Rusijos kariniame aerodrome Džankojujee. Vaizdas buvo padarytas 3.41 val. vietos (Maskvos) laiku“, – skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
Džankojaus gyventojai kanalui pranešė, kad kelias į Pobidnojės kaimą, šalia kurio įrengtas karinis aerodromas, yra užblokuotas.
Manoma, kad Rusija šiame aerodrome laiko keletą atakos sraigtasparnių. Be to, jame anksčiau buvo pastebėta S-300/S-400 raketų paleidimo įrenginių.
Objekto teritorijoje buvo dislokuotas 4-osios oro pajėgų ir Pietų karinės apygardos priešlėktuvinės gynybos vadavietės 27-osios mišrios aviacijos divizijos 39-asis sraigtasparnių pulkas. Teigiama, kad ten taip pat buvo dislokuotos trys aviacijos eskadrilės su orlaiviais Mi-8, Mi-35M, Mi-28 ir Ka-52.
Džankojus yra veikiantis valstybinis aerodromas laikinai okupuotame Kryme. Be to, Džankojuje dislokuoti Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos sraigtasparniai.
G.Nausėda su ES vadovais aptars Ukrainos karą, situaciją Artimuosiuose Rytuose, ekonomiką
06:24
Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Briuselį, kur drauge su Europos Sąjungos (ES) lyderiais kalbėsis apie karą Ukrainoje, įtemptą situaciją Artimuosiuose rytuose, Bendrijos ekonomiką.
Dvi dienas truksiančią specialiąją Europos Vadovų Tarybą rengia šiuo metu ES pirmininkaujanti Belgija.
Situaciją Artimuosiuose Rytuose lyderiai aptars po praėjusią savaitę įvykusio beprecedenčio Irano išpuolio prieš Izraelį. Teheranas į žydų valstybę paleido daugiau kaip 300 raketų ir dronų, teigdamas, kad tai – kerštas už mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Beveik visas raketas ir dronus pavyko numušti dar nepasiekusius Izraelio. Šį išpuolį pasmerkė dauguma pasaulio šalių. ES paragino visas šalis laikytis „didžiausio santūrumo“ ir pareiškė esanti visapusiškai įsipareigojusi prisidėti prie padėties deeskalacijos ir regiono saugumo užtikrinimo.
Susitikime lyderiai taip pat kalbėsis apie situaciją Ukrainoje, kur Rusija pastaruoju metu taikosi į energetikos infrastruktūrą.
Dėmesio ES vadovai skirs ir santykiams su Turkija.
Ketvirtadienį planuojama diskutuoti apie Bendrijos ekonomiką: Europos gamybos, pramonės stiprinimą, neutralizuoto poveikio klimatui, skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos galimybes, kapitalo rinkų sąjungą, konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkį.
Specialaus EVT posėdžio metu Bendrijos taip pat dalyvaus Belgijos karaliaus priėmime.
Valstybės departamentas: JAV lėktuvai neskraidys virš Ukrainos dangaus
06:21
Antradienį spaudos konferencijoje Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pareiškė, kad JAV lėktuvai neskraidys virš Ukrainos dangaus ir nesiims veiksmų prieš Rusijos atakas.
Atsakydamas į klausimą apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus, raginančius Vakarų sąjungininkus ginti Ukrainą taip pat, kaip jie gynė Izraelį per masinę Irano oro ataką, M.Milleris pareiškė, kad JAV santykiai su Izraeliu yra „visiškai kitokie“ nei su Ukraina.
Izraelio gynybos pajėgų (IDF) duomenimis, balandžio 14 d. Iranas surengė masinę ataką prieš Izraelį, paleisdamas 170 bepiločių orlaivių, 30 sparnuotųjų raketų ir 120 balistinių raketų. Izraelis ir jo sąjungininkai, įskaitant JAV, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, numušė didžiąją daugumą dronų ir raketų, jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos.
Prezidentas V.Zelenskis greitai pasmerkė išpuolį ir paragino Vakarų sąjungininkus ginti Ukrainą taip pat, kaip jie gynė Izraelį.
„Mūsų santykiai su Ukraina ir Izraeliu yra visiškai skirtingi, nes mūsų santykiai su Izraeliu tęsiasi dešimtmečius ir – kalbant apie partnerystę saugumo srityje“, – sakė M.Milleris. „Ukrainos padėtis yra kitokia... Mes nesame ginkluotame kariniame konflikte su Rusija, dėl kurio JAV lėktuvai turėtų būti danguje virš Ukrainos ir atsakyti į Rusijos atakas. Ir mes neketiname įsivelti į tiesioginį ginkluotą konfliktą su Rusija“.
M.Mileris pabrėžė, kad prezidentas Joe Bidenas aiškiai pasakė, jog JAV nedalyvaus tiesioginiame ginkluotame konflikte su Rusija, tačiau ir toliau yra pasiryžusios ateityje teikti Ukrainai papildomas oro gynybos sistemas ir kitą finansinę bei gynybinę pagalbą.
Nepaisant to, JAV pagalba Ukrainai jau kelis mėnesius yra veiksmingai blokuojama, o tai lėmė sparčiai blogėjančią padėtį mūšio lauke.
Nors Senatas vasario mėn. priėmė 95 mlrd. dolerių užsienio pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui įstatymo projektą, Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, pagrindinis veikėjas, prisidėjęs prie pagalbos įstatymo projekto įgyvendinimo, pareiškė, kad vietoj to šią savaitę savo rūmuose planuoja surengti balsavimą dėl keturių atskirų įstatymų projektų.
