Karas Ukrainoje. „Rusija bijo“: ekspertas paaiškino, kokios galėtų būti branduolinio ginklo pratybos

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dėl Vakarų pareiškimų siųsti karius į Ukrainą Rusija rengia pratybas, per kurias panaudotų nestrateginius branduolinius ginklus. Karo apžvalgininkas iš Izraelio Davidas Sharpas per NV radiją paaiškino, kaip tai reikėtų interpretuoti.

Nori parodyti NATO vietą

„Visų pirma, Rusija iš tikrųjų bijo. Jei ji tikėjo ir jei mano, kad susidūrimo su NATO galimybė yra reali, tada, žinoma, ji turėtų bijoti, net jei pervertina savo pajėgumus. O galbūt jie jų nepervertina, jei lyginsime su NATO.

Tačiau nesvarbu, ar Rusija bijo, ar nelabai bijo, jie jaučia pareigą reaguoti. Tai pirmas dalykas. Kad potencialus priešininkas neturėtų paskutinio žodžio žiniasklaidos lygmeniu. Be to, jie jaučia pareigą reaguoti, kad pastatytų NATO į savo vietą“, – sakė ekspertas.

„O jeigu nestatys į vietą tų, kurie perėjo prie griežtos retorikos, o gal net ir prie darbų (kalbu apie [Prancūzijos prezidento Emmanuelio] Macrono pareiškimus). Bet apie darbus iš atvirų šaltinių dar nežinome. Bent jau nuosekli retorika yra jo strateginis pasirinkimas, čia jau akivaizdu. Tačiau yra daug daugiau abejojančių ir tokių, kurie neabejoja, bet apskritai nenori su tuo turėti nieko bendra.

O grasinimai branduoliniu šantažu ir griežti pareiškimai šiems itin neryžtingiems ir tiems, kurie (pavyzdžiui, Prancūzijoje) nepalaiko E.Macrono linijos, – jie tiki, kad tokie grasinimai turės poveikį. Kad šie pareiškimai ir judesiai (dabar kalbu apie pratybas) turi poveikį“, – pastebėjo karo ekspertas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Vakarų ginkluotės pristatymo vėlavimai susiję Rusijos grasinimais

„Ir turime pripažinti: per visą plataus masto karą tai turėjo poveikį. Visi apribojimai, kuriuos Vakarai taiko dėl Rusijos teritorijos apšaudymo arba dėl bet kokio vėlavimo pristatyti tam tikras ginkluotės sistemas, pirmiausia yra susiję su tuo.

Be to, matome dar vieną poveikį. Vienas iš Italijos ministrų anądien pasakė beveik tiesioginį priekaištą E.Macronui, kodėl jis taip elgiasi, kodėl eskaluoja situaciją: „Neduok Dieve, kas nutiks“. Būtent tokiems politikams Rusijos pareiškimais ir veiksmais siekiama daryti įtaką“, – kalbėjo D.Sharpas.

Pasak jo, Rusijoje yra „kelios burnos“, kurias reikia išmaitinti – ir blogi, ir geri policininkai. Tarp blogųjų yra legendinis Dmitrijus Medvedevas, kuris yra daug griežtesnis už D.Peskovą. Jis, kitaip nei D.Peskovas, šiuo klausimu pasisakė taip atvirai, chamiškai. Tai irgi yra rodiklis, o ne atsitiktinumas, pastebi ekspertas.

Galima demonstratyviai ką nors padaryti dėl vaizdo

„Nemanau, kad turimas minty taktinių [branduolinių] ginklų panaudojimas. Tačiau negalima atmesti tokio pobūdžio [veiksmų]. Beje, kaip įprasta manyti, tai vienas iš galimų svarbiausių branduolinio šantažo etapų. Tai yra, ne panaudoti ją kare ar ant ko nors gyvo ar materialaus, bet kur nors tiesiog demonstratyviai susprogdinti, surengti branduolinius bandymus, ko jau seniai nebuvo“, – tvirtina karo analitikas.

„Įsivaizduoju, kad šiuo atveju nekalbame apie kažką panašaus į tai, kas buvo atliekama sovietmečiu. Beje, Šaltojo karo metais amerikiečiai vykdė tikras pratybas, kurių metu atakuojamos ką tik įvykdyto branduolinio sprogimo pajėgos. Iš tikrųjų čia kalbama apie taktinį taikymą. Tai naudojama siekiant taktinės sėkmės“, – skirtumus tarp Šaltojo karo ir dabartinės situacijos nurodė D.Sharpas.

„Taigi: nemanau, kad tai kažkas panašaus. Tačiau [gali būti] imitacija. Jei norite, galima surengti bet ką, išskyrus tiesioginį sprogdinimą, ir tai atrodys tinkamai. Ir turėtų, jų manymu, turėti atitinkamą bauginamąjį poveikį; arba bent jau priversti kai kuriuos Vakarų lyderius tapti atsargesnius arba išlikti atsargesnius, kaip buvo iki šiol“, – apibendrino ekspertas.

V.Putinas nurodė netoli Ukrainos surengti branduolinių ginklų pratybas

15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.

Per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo, sakoma ministerijos pareiškime.

Pradėjęs didelio masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas intensyvino savo branduolinę retoriką, o vasarį kreipdamasis į šalies gyventojus teigė, kad yra iškilusi reali branduolinio karo rizika.

Nestrateginiai – taktiniai – branduoliniai ginklai yra skirti naudoti mūšio lauke, juos gali nešti raketos.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad pratybos vyks netolimoje ateityje ir kad jomis siekiama užtikrinti Rusijos teritorinį vientisumą pasigirdus „tam tikrų Vakarų pareigūnų grasinimams“.

Pratybose dalyvautų orlaiviai ir karinis jūrų laivynas, taip pat kariai iš Pietų karinės apygardos, kuri ribojasi su Ukraina ir apima okupuotas Ukrainos teritorijas, sakoma pranešime.

Vakarų pareigūnai vis labiau nerimauja dėl Kremliaus branduolinės retorikos, vartojamos per karą Ukrainoje. V.Putinas dažnai mini Rusijos branduolinę doktriną.

Pernai Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ir vieno svarbaus susitarimo su JAV dėl ginkluotės mažinimo.

Po pakartotinių Ukrainos atakų Rusija nustojo naudoti Krymo tiltą savo kariams aprūpinti. Apie tai rašo „The Independent“, remdamasis „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis ir didžiausios privačios žvalgybos agentūros „Molfar“ analitikų išvadomis.

Pažymima, kad Rusijos Federacija perėjo prie sausumos kelių per okupuotą teritoriją naudojimo.

„Palydovinių vaizdų analizė rodo, kad tiltu beveik nevyksta eismas, todėl jis nebegali būti efektyvus karinis taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigia analitikai“, – rašoma leidinyje.

Teigiama, kad iš gautų nuotraukų matyti, jog per pastaruosius tris mėnesius tilto geležinkelio linija beveik nevažinėjo krovininiai kariniai traukiniai:

„Per šį laikotarpį vasario 29 d. buvo pastebėtas tik vienas rusiškas krovininis traukinys su maždaug 55 vagonais degalų“.

Twitter nuotr./Atakuotas Krymo tiltas

Šnipinėjimo agentūra teigė, kad kovo ir balandžio mėnesiais ant tilto nebuvo jokio judėjimo, kuriame dalyvautų Rusijos karinės pajėgos.

Pažymima, kad Rusijos naudojimasis tiltu gerokai sumažėjo po to, kai 2023 m. liepos 17 d. Ukraina jį užpuolė kariniais bepiločiais laivais ir susprogdino dalį važiuojamosios dalies ir geležinkelio linijos.

Pasak „Molfar“ generalinio direktoriaus Artiomo Starošeko, Rusijos valdžios institucijų sprendimas nebenaudoti Krymo tilto Rusijos pajėgoms aprūpinti sutapo su smarkiai išaugusiu krovinių srautu per Tamanę Rostovo srityje.

„Dabar Kyjivas turėtų sutelkti dėmesį į Melitopolį, Berdianską ir Mariupolį, kur Rusija tiesia naujas geležinkelio linijas, sujungsiančias šiuos okupuotus Ukrainos regionus su Krymu ir žemynine Rusijos dalimi“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Krymo tiltas per sprogimą 2022 m. spalio mėn.

Spėjama, kad naująją geležinkelio liniją, kuri driekiasi nuo Akimovkos Melitopolyje ir tęsiasi iki Berdiansko ir Mariupolio, o paskui pasiekia Rostovą Rusijoje, Rusijos kariai panaudos naujam puolimui.

Pasak A.Starošeko, Ukrainai būtų naudinga nukreipti savo pajėgas į šiuos sausumos kelius, o ne leisti išteklius Krymo tiltui:

„Būtent šie maršrutai šiuo metu kelia rimtesnę grėsmę nei neveikianti Krymo tilto geležinkelio vėžė... Vakarų pagalba taip pat turi būti teikiama taip, kad galėtų padengti Ukrainos poreikį smogti į šiuos karštuosius taškus rusiška amunicija.“

Aviacijos ekspertas Konstantinas Krivolapas anksčiau išreiškė nuomonę, kad dabar Krymo tiltas nebeturi kritinės logistinės vertės, yra svarbesnių prioritetinių taikinių, į kuriuos reikia smogti:

„Pagrindiniai ginklai dabar neina per Krymo tiltą, juo eina tik nedidelė dalis. Kariniai ekspertai ir analitikai, tiesiogiai susidūrę su logistikos klausimais, sako, kad iš esmės viskas gabenama keltais, o visa kita – per Rostovą, Taganrogą ir pan.“.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Jaroslavas Hrycakas

Šiuo metu Ukrainai pavojingiausias visuomenės pokytis yra pasitikėjimo tarp valdžios ir žmonių, kuris buvo sukurtas prasidėjus plataus masto karui, žlugimas. Visuomenė vis mažiau pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo aplinka – taip dabartinę situaciją vertina vienas žymiausių Ukrainos istorikų ir mąstytojų, Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvive profesorius Jaroslavas Hrycakas.

Su profesoriumi Estijos leidinys „Postimees“ nuo pat karo pradžios bendrauja kas 100-ą dienų – kas kartą per interviu apžvelgiama, kas per pastarąsias šimtą dienų įvyko svarbaus ir kokiomis nuotaikomis tuomet gyvena ukrainiečiai.

– Kas šimtą dienų klausiau jūsų apie nuotaikas Ukrainos visuomenėje. Kokius nuotaikų pokyčius pastebite, palyginti su sausio mėnesiu, kai kalbėjomės pastarąjį kartą?

– Sausį nuogąstavau, kad po žiemos raketų atakų visuomenės nuotaikos smarkiai pablogės. Tačiau taip neatsitiko.

Turbūt svarbiausias dalykas per pastarąjį šimtą dienų yra tai, kad po generolo (Valerijaus) Zalužno (Ukrainos gynybos pajėgų vadovo) atleidimo iš pareigų (Ukrainos prezidento Volodymyro) Zelenskio palaikymo reitingas dar labiau sumažėjo, o V.Zalužno – padidėjo.

Jei dabar vyktų rinkimai, juos laimėtų V.Zalužno partija, kurios, žinoma, nėra (omenyje turima naujausia tyrimų bendrovės SOCIS apklausa, kuri rodo, kad hipotetiniuose prezidento rinkimuose šiuo metu 67 proc. ukrainiečių palaikytų V.Zalužną. Be to, 48 proc. ukrainiečių toje apklausoje teigė, kad V.Zelenskio veiklą laiko neefektyvia, o 41 proc. sakė, kad ji yra efektyvi, – red. past.).

Mano nuomone, visa tai rodo, kad karo pradžioje buvęs didelis abipusis pasitikėjimas tarp valdžios ir žmonių nyksta, o pačioje visuomenėje didėja atskirtis. Didėja atotrūkis tarp tų, kurie kovoja fronte, ir tų, kurie yra užnugaryje.

– Kiek kritiškai didelė yra ši atskirtis Ukrainos visuomenėje?

– Skirtumai dar nėra labai dideli. Nematau jokio pavojaus, kad Ukrainos visuomenė žlugs. Svarbu tai, kad tikėjimas pergale išlieka stabiliai aukštas, ja tiki 80-90 proc. ukrainiečių.

Ukrainiečiai suprato, kad karas truks ilgai, ir yra pasirengę jį ištverti tiek, kiek reikės. Nesakau, kad tai racionalus požiūris, tiesiog sakau, kad tokios yra nuotaikos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Karas Ukrainoje

Maskva pirmadienį pareiškė, kad gali smogti Jungtinės Karalystės kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur, jei ukrainiečių pajėgos panaudos Londono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. Tai įvyko po praeitą savaitę užsienio reikalų sekretoriaus Davido Camerono išsakyto komentaro, kad Ukraina turi teisę smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi Jungtinės Karalystės ambasadorių Maskvoje Nigelą Casey ir perspėjo jį, kad Rusijos „atsakas į Ukrainos smūgius naudojant britų ginklus Rusijos teritorijoje gali būti bet koks Jungtinės Karalystės karinis objektas ir įranga Ukrainos teritorijoje ir už jos ribų“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad D.Camerono pareiškimas esą „de facto pripažino Jungtinę Karalystę kaip konflikto šalį“.

„Ambasadoriui buvo pasakyta, kad Rusijos pusė D.Camerono žodžius vertina kaip rimto eskalavimo įrodymą ir patvirtinimą, kad Londonas vis labiau įsitraukia į karo veiksmus Kyjivo pusėje. N.Casey buvo įspėtas, kad bet kokie JK kariniai objektai ir įranga Ukrainoje ir užsienyje gali būti nukreipti į atsaką į Ukrainos smūgius naudojant britų ginklus Rusijos teritorijoje“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Ambasadorius buvo paragintas „pagalvoti apie pasekmes“. Be to, Rusija pareikalavo, kad D.Cameronas paneigtų savo pareiškimus apie galimybę panaudoti britų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas praėjusią savaitę interviu sakė, kad Ukraina turi teisę smogti taikiniams Rusijoje.

Jis taip pat sakė, kad Londonas nekėlė išlygų dėl to, kaip Ukrainos pajėgos naudos Britanijos tiekiamus ginklus.

Rusija anksčiau paskelbė, kad planuoja branduolinių ginklų pratybas, tvirtindama, kad tai atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną, „grasinimus“.

Rusijos pajėgos šiuo metu yra okupavusios kelis Ukrainos regionus, o Kremlius tvirtina, kad juos aneksavo ir kad jie yra Rusijos teritorijos dalis.

Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.

Ekrano nuotr. iš permkrai.er.ru/Šių metų prezidento rinkimams Vladimiras Putinas naudoja ženklą, panašų į 2018-ųjų

Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigia neturinti pagrindo pripažinti Vladimiro Putino demokratiškai išrinktu ir teisėtu Rusijos prezidentu. Toks pranešimas išplatintas prieš gegužės 7 d. Rusijoje suplanuotą V.Putino inauguraciją. 

„Tokiu būdu Rusijos valdžia visam pasauliui ir savo piliečiams bando sukurti iliuziją, kad beveik visą gyvenimą valdžioje likęs žmogus, pavertęs Rusiją valstybe agresore, o valdantįjį režimą – diktatūra, yra teisėtas“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos diplomatai taip pat pabrėžia, kad per vadinamuosius kovo mėnesio „rinkimus“ Rusija pažeidė daugelio tarptautinių dokumentų, kurie sudaro šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos pagrindą, nuostatas. Tarp jų – Jungtinių Tautų Chartija, Deklaracija dėl tarptautinės teisės principų, Ženevos konvencija dėl civilių asmenų apsaugos karo metu, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas, taip pat dešimtys JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų. 

Tuo pat metu neteisėtas vadinamojo rinkimų proceso organizavimas Rusijos laikinai okupuotose suvereniose Ukrainos teritorijose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse, Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste – sąmoningai įtraukiant milijonus Ukrainos piliečių, gyvenančių laikinai okupuotose teritorijose arba grasinimais ir šantažu priverstinai perkeltų į Rusijos teritoriją, buvo šiurkštus visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų ir principų pažeidimas.

„Tokie Rusijos veiksmai, nepaisant gerbiamų tarptautinių institucijų perspėjimų, dar kartą įrodo, kad jos vadovybė nepripažįsta savo atsakomybės ir neketina nutraukti neteisėtos, neišprovokuotos ir nepagrįstos visavertės ginkluotos agresijos prieš Ukrainą, kuri tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus ir sukėlė daugybę žmonių aukų bei destrukcijos“, – sakoma pareiškime. 

Be to, griebdamasis propagandos ir manipuliacijų, Kremliaus režimas naudojasi rinkėjų aktyvumu ir balsavimo rezultatais, kad pateisintų savo karinę invaziją į Ukrainą ir agresyvią politiką kitų valstybių atžvilgiu.

„Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, taip pat atsižvelgdama į šiuo metu galiojantį Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį Vladimirui Putinui, Ukraina nemato teisinio pagrindo pripažinti jį demokratiškai išrinktu ir teisėtu Rusijos Federacijos prezidentu“, – dėstoma ministerijos pranešime.

Užsienio reikalų ministerija patvirtina vadinamųjų „rinkimų“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose neteisėtumą, jų nedemokratiškumą, faktiškai neigia jų rezultatų teisėtumą ir ragina užsienio valstybes, tarptautines organizacijas ir visuomenę pasekti šiuo pavyzdžiu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu pagrindinį puolimą koncentruoja Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis.

„Dėl sudėtingos padėties rytuose dvi dienas dirbau daliniuose, vykdančiuose gynybines operacijas Pokrovskės ir Kurachovės kryptimis, t.y. pagrindinio priešo puolimo kryptimi“, – pažymėjo generolas.

Pasak jo, būtent šiose vietovėse sutelktos pagrindinės rusų puolamosios pajėgos, kurios bando pralaužti Ukrainos karių gynybą ir, remdamosi sėkme, pasiekti dideles Kurachovės ir Pokrovsko gyvenvietes. 

„Nuo pat pradžių turėdamas skaitinę personalo, ginklų ir karinės technikos persvarą, priešas kasdien atakuoja mūsų karių pozicijas. Mūsų užduotis tokiomis sąlygomis – išlaikyti užimtas linijas ir pozicijas, artilerijos ugnimi, atakuojančiais bepiločiais lėktuvais ir visomis priemonėmis padaryti priešui kuo didesnių nuostolių, kad jis būtų išsekintas, taip suardant jų planus ir laimint laiko suformuoti ir paruošti savo rezervus“, – aiškino O.Syrskis. 

Jo teigimu, karininko vaidmuo ir vieta visada buvo lemiami siekiant sėkmės ar pralaimėjimo mūšio lauke: „Neįmanoma kuopos ar bataliono vadui kontroliuoti mūšio už kelių kilometrų nuo savo padalinių ir per atstumą priimti subalansuotus ir adekvačius sprendimus, ypač kai kovos intensyvumas yra didžiulis ir kyla didelis pavojus karių gyvybėms. 

„Vado buvimas (mūšio lauke – red. past.) vaidina lemiamą vaidmenį palaikant aukštą pavaldinių kovinės dvasios lygį, jų atsparumą ir tikėjimą, kad jie nėra palikti likimo valiai“, – pažymėjo ginkluotųjų pajėgų vadas.

Jis pridūrė, kad dirbdamas su brigadų vadais ir jų pavaldiniais priėmė visus būtinus sprendimus stiprinti gynybą rezervais, skirti papildomų raketų, šaudmenų, elektroninės kovos priemonių ir bepiločių orlaivių.

„Esu įsitikinęs, kad tai padės mūsų daliniams sėkmingai atremti priešo atakas ir padaryti priešui didelių nuostolių“, – pabrėžė jis.

Kiek anksčiau stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Archangelsko kaimą Donecko srityje. Ši gyvenvietė yra netoli Očeretynės, kur Rusijos okupantai sugebėjo prasiveržti ir įsitvirtinti. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šalį laiko pavojingiausia ir agresyviausia Jungtinių Valstijų prieše ir keičia ją taip, kad ji dešimtmečiams taptų aršia Vakarų priešininke, skelbia leidinys „The Washington Post“, kurio žurnalistai daugiau nei pusę metų analizavo giluminius pokyčius naujojoje V.Putino Rusijoje.

Niekam nekyla abejonių, kad šalies vadovas pasinaudojo karu Ukrainoje, kad galutinai įtvirtintų savo autoritarinę valdžią.

„The Washington Post“ žurnalistai daugiau nei šešis mėnesius rengė reportažus iš Rusijos, dažniausiai Maskvos ir Sankt Peterburgo, kalbėjosi su rusais, gyvenančiais emigracijoje, įskaitant pareigūnus, analitikus, ekspertus ir civilius, bei analizavo vyriausybės dokumentus, pranešimus valstybinėje žiniasklaidoje.

Pasak straipsnio, paaiškėjo, kad V.Putinas militarizuoja visuomenę ir deda visas pastangas, kad įkvėptų jai patriotinio užsidegimo, pertvarko švietimo sistemą, mokslininkus smerkia kaip išdavikus, propaguoja naują stačiatikių religingumą ir retrogradiškus moterų vaidmenis, o naują jaunimo kartą verčia Vakarus laikyti mirtinu priešu kovoje dėl pačios Rusijos išlikimo.

Supervalstybė-priešininkė

Naujoji Rusija ir jos lyderis iki gyvos galvos, anot žurnalistų, siekia atkurti sovietmečio laikų pasaulinę savo šalies galią – ne kaip komunistų bastionas, o kaip stačiatikių krikščioniškų vertybių gynėjas ir liberalių laisvių priešininkas, nuolat konfliktuojantis su Vakarais, pasaulyje, kurį didžiosios valstybės padalijo į įtakos sferas ir kuriame autoritarizmas yra priimtina alternatyva demokratijai.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Nepaisydamas pasaulinių normų ir kišdamas nosį į tarptautines institucijas, V.Putinas mezga karinę partnerystę su kitais totalitariniais režimais, kurie taip pat laiko Jungtines Valstijas grėsme, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją.

Gina stačiatikių vertybes nuo Vakarų kultūros įtakos

2022 m. lapkritį V.Putinas pasirašė dekretą, kuriame stačiatikių vertybės, puritoniška moralė ir LGBTQ+ tapatybės atmetimas apibrėžiami kaip itin svarbūs Rusijos nacionaliniam saugumui. Šalies prezidentas išdėstė savo mesianistinę misiją išgelbėti pasaulį nuo to, ką jis vadina dekadentiškais, tolerantiškais Vakarais, ir tikisi, kad šis požiūris sulauks atgarsio socialiai konservatyviose pasaulio pietų šalyse.

Labai politizuota teismų sistema ir Kremliaus smarkiai kontroliuojama žiniasklaida naudojama naktiniams klubams ir vakarėliams tramdyti, o menininkams, kino kūrėjams ir kultūros įstaigoms nustatomi nauji patriotiniai įgaliojimai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas ir Vladimiras Putinas

Indoktrinuoja naują patriotų kartą

Pasinaudodamas karu Ukrainoje, V.Putinas sukūrė stipriai militarizuotą visuomenę, apdovanodamas karo veteranus ir jų vaikus vietomis aukštojo mokslo sistemoje, įvesdamas karinį mokymą mokyklose ir iškeldamas karo dalyvius į vadovaujančius postus.

Susirašinėjimo platformos „Telegram" kanaluose moterims aiškinama, kaip būti geromis kareivių žmonomis (nesiskundžiant ir nerėkiant); moksleiviai gamina dronų pelekus, tranšėjų žvakes ir specialias kojines kariams su amputuotomis galūnėmis.

Švietimo sistema persmelkta patriotinio užsidegimo. Uždarytos liberalios humanitarinių mokslų programos nacionalistinę ideologiją propaguojančių programų naudai, nutraukta partnerystė su Vakarų aukštosiomis mokyklomis.

Šlovina Staliną ir perrašinėja istoriją

Kai kurie žmonės, artimai bendravę su V.Putinu pirmaisiais jo prezidentavimo metais, pasakojo apie jo karštą misiją atkurti Rusiją kaip supervalstybę ir žavėjimąsi ne tik imperijos carais, bet ir sovietų diktatoriumi bei karo vadu Josifu Stalinu, kuris buvo teroro ir valymų organizatorius, išsiuntęs milijonus žmonių į gulago kalėjimų ir priverstinio darbo stovyklų sistemą. Skaičiuojama, kad dėl politinių priežasčių jis nužudė apie 800 tūkst. žmonių.

Bent 95 iš 110 Stalino paminklų Rusijoje buvo pastatyti V.Putinui būnant šalies vadovu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Moksleiviai Rusijoje

Užgniaužia bet kokią alternatyvią nuomonę

V.Putinas užgniaužė politinę opoziciją Rusijoje, uždrausdamas protestus, kriminalizuodamas karo kritiką, o liberalias nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą, žurnalistus, rašytojus, teisininkus ir aktyvistus įvardydamas kaip užsienio agentus, nepageidaujamas organizacijas, ekstremistus ar teroristus.

Šimtai politinių aktyvistų buvo įkalinti. Dešimtys tūkstančių rusų pabėgo per istorinį egzodą: vieni baiminosi, kad dėl sankcijų bus atskirti nuo pasaulio, kiti bijojo būti pašaukti į kariuomenę ir išsiųsti į frontą, o treti – kad bus persekiojami už nepritarimą V.Putinui ar karui.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar du pafrontėje esančius Ukrainos kaimus Charkivo ir Donecko srityse.

Gynybos ministerija tvirtina, kad rusų kariai šiaurės rytiniame Charkivo regione užėmė Kotliarivkos kaimą, o rytiniame Donecko regione perėmė Solovjovės kontrolę.

Ukraina šių teiginių kol kas nekomentavo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos kariuomenės atstovai teigė, kad kariuomenė turi permąstyti savo verbavimo metodus. Vienas iš gynėjų sakė, kad demobilizavus kovojančius dabar, nepatyrę kariai galbūt sugebėtų išlaikyti fronto liniją, tačiau daug jų žūtų, skelbia BBC.

Tūkstančiai apmokytų karių, tokių kaip Aleksandras iš 21-osios nepriklausomos mechanizuotosios brigados, jau beveik dvejus metus kovoja be tinkamo poilsio.

„Jei grįšime namo, nepatyrę kariai galbūt sugebės išlaikyti fronto liniją prieš rusus, bet daugelis jų žus“, – sakė jis.

BBC skelbia, kad praėjusiais metais tokiu metu pavasarinis sunkmetis žadino optimizmą dėl tikėtino kontrpuolimo. Tokios sąlygos palengvino vyrų ir technikos judėjimą. Tačiau šiandien kariams tik sunkiau kasti naujas gynybines linijas.

„Mano vyrai po tokios ilgos kovos tapo profesionalais“, – didžiuodamasis sako jų vadas šaukiniu Čižas.

Jis rodo į mobilųjį raketų paleidimo įrenginį po maskuojančiu tinklu.

„Jie žino, kad kiekviena transporto priemonė yra tarsi moteris. Kiekviena yra individuali, su savo keistenybėmis ir ypatumais“, – pasakoja kariškis.

BBC teigimu, nuotaika atspindi Ukrainos vyriausybės mantrą „kovoti tiek, kiek reikės“.

Karo medikas Ilja mano, kad kariškiai nesąžiningai aiškina, ką reiškia „užsiregistruoti tarnybai“. Jis teigia, kad būtų veiksmingiau, jei naujiems kariams būtų pasakyta, kad pirmieji šeši mėnesiai yra labai sunkūs – tačiau vėliau jie bus apmokyti atlikti konkretesnes pareigas.

„Pėstininkų darbas yra sunkiausias kariuomenėje, – sakė jis.

Ilja teigimu, mintis kovoti kartu su apstulbusiu ir suakmenėjusiu šauktiniu tranšėjoje nėra patraukli. Jis taip pat mano, kad skaidrumo apie mūšio lauko realijas trūkumas dar labiau atgraso vyrus nuo dalyvavimo kovoje.

„O kas, jei šis karas truks 10 metų?“ – sakė jis.

Nuostatos dėl demobilizacijos pašalinimo iš Mobilizacijos įstatymo projekto

Balandžio 11 d. paaiškėjo, kad iš mobilizacijos įstatymo projekto išbraukta demobilizacijos nuostata.

Iš viso už atitinkamą sprendimą balsavo 227 parlamento nariai.

Europos solidarumo partijos bendrapirmininkė Iryna Heraščenko pažymėjo, kad du „Tėvynės“ partijos deputatų balsai buvo lemiami, kad iš kariškių būtų atimta teisė būti atleistiems iš karinės tarnybos.

Nuostatos dėl karių demobilizacijos ir rotacijos panaikinimą dieną prieš tai inicijavo Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.

Vėliau parlamento nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rekomendavo per aštuonis mėnesius parengti naują demobilizacijos įstatymo projektą.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos atakos padariniai Charkive

Charkivo srities Kupjansko rajono Monačynivkos kaime Rusijos kariuomenė panaudojo didelės sprogstamosios galios bombą. Vienu smūgiu buvo sunaikinta visa gatvė, skelbia Charkivo srities nacionalinės policijos tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

„Viskas aplinkui drebėjo taip, tarsi būtų prasidėjęs žemės drebėjimas. Vienu smūgiu buvo sugriauta visa gatvė. Monačinovkos kaimo gyventojams teko tai pajusti ir pamatyti. Priešas į žmones ir jų namus paleido galingą ginklą – pusantros tonos sveriančią didelės sprogstamosios galios bombą“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, šiame pasienio kaime liko ne daugiau kaip šimtas vietinių gyventojų ir nebuvo nė vieno kareivio. Rusai naudoja FAB-1500 specialų modulį, kad bomba, paleista iš lėktuvo, galėtų sklęsti ore.

„Tai buvo pirmas kartas, kai jie prieš mus panaudojo tokios galios ginklus. Vienintelis dalykas, kurį jiems pavyko pasiekti, tai sugriauti kaimo gyventojų namus ir nužudyti 88 metų moterį. Jos kūnas po smūgio buvo ištrauktas iš griuvėsių“, – sakė S.Bolvinovas.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas patikslino, kad smūgis Monačynivkoje buvo suduotas gegužės 5 d.  Pasak jo, dėl rusų apšaudymo didelės galios bombomis buvo apgadinta mažiausiai 15 gyvenamųjų namų.

„Buvo sužeisti du 34 ir 66 metų amžiaus vyrai. Žuvo 88 metų moteris“, – nurodė jis.

Sekmadienį Rusijos pajėgos atakavo Charkivą bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Po smūgio vienam iš rajonų užsidegė trys namai ir garažai. Per apšaudymą buvo sužeisti 5 žmonės, įskaitant vieną vaiką.

Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė atakavo Charkivo centrą iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Buvo apgadinta daugiau kaip 15 daugiabučių, privačių namų, automobilių, neveikiantis sporto kompleksas ir biurų pastatai. Dešimt žmonių buvo sužeista. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.

Teigiama, kad per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo.

„Rusijos Federacijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu, siekdamas padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų pasirengimą vykdyti kovines užduotis, Generalinis štabas pradėjo rengtis pratyboms, kurios bus suorganizuotos artimiausiu metu su Pietų karinės apygardos raketiniais junginiais, dalyvaujant aviacijai, taip pat karinio jūrų laivyno pajėgoms“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariškiai taip pat nurodė, kad pratybų esą reikia reaguojant „į kai kurių Vakarų pareigūnų provokacinius pareiškimus ir grasinimus Rusijos Federacijos atžvilgiu“.

Anksčiau interviu Rusijos propagandininkams V.Putinas įspėjo Vakarus, kad Rusija techniškai yra pasirengusi branduoliniam karui, o jei JAV pasiųs karius į Ukrainą, Maskva esą tai laikys „reikšminga eskalacija“.

Vasario 29 d. per Federalinį susirinkimą, Rusijos prezidentas taip pat kalbėjo apie branduolinių pajėgų „visišką parengtį“ ir gąsdino galimo sprendimo įtraukti NATO šalių kariuomenę Ukrainoje pasekmėmis.

Pernai Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ir vieno svarbaus susitarimo su JAV dėl ginkluotės mažinimo.

VIDEO: Ukrainos karinė žvalgyba pademonstravo taiklų smūgį Rusijos kateriui Kryme

Ukrainos karinė žvalgyba pademonstravo taiklų smūgį Rusijos kateriui Kryme

Ukrainos karinė žvalgyba/ „Telegram“

Ukrainiečių žiniasklaidai paskelbus, kad Ukrainos karinės žvalgybos grupė laikinai okupuoto Krymo pusiasalio Siaurosios įlankos rajone smogė Rusijos greitaeigiam kariniam kateriui, pirmadienio rytą šią informaciją patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba ir pasidalijo vaizdo įrašu.

„Ukrainos gynybos ministerijos GUR padalinio „13 grupė“ operacijos rezultatas – Rusijos okupantų greitaeigis kateris buvo sunaikintas atakos jūriniu bepiločiu lėktuvu „Magura V5“, – rašoma tarnybos pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Žvalgyba nurodė, kad, Rusijai slepiant didžiuosius Juodosios jūros karinio laivyno laivus toliau nuo pusiasalio, svarbu tęsti kovą prieš greitaeigius manevringus Rusijos katerius, kurie neteisėtai plaukioja Ukrainos teritoriniuose Krymo vandenyse.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Ukrainos kariuomenė planuoja 2025 m. pradėti naują kontrpuolimą, pranešė Jungtinių Valstjų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. Jis taip pat įvertino Kyjvo galimybes šiemet išlaikyti fronto liniją, rašo leidinys „Financial Times“.

J.Sullivanas nurodė, kad „artimiausiu laikotarpiu“ tebėra prognozuojamas Rusijos proveržis mūšio lauke, nepaisant naujojo JAV karinės pagalbos paketo. Tačiau, jo nuomone, Vašingtono pagalbos dėka Kyjivas turės galimybę „išlaikyti fronto liniją“ visus 2024 m.

Žvelgdamas į kitų metų karo scenarijų, J.Sullivanas pažymėjo, kad Ukraina ketina „judėti į priekį ir susigrąžinti iš jos atimtą teritoriją“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotrauka/Ukrainos jūrinis dronas „Magura V5“

Ukrainos karinės žvalgybos grupė laikinai okupuoto Krymo pusiasalio Siaurosios įlankos rajone pataikė į Rusijos greitaeigį katerį, naujienų svetainei „Ukrainska pravda“ atskleidė žvalgybos tarnybos šaltinis.

Anot jo, praėjusią naktį Vuzkos įlankos rajone (Čornomorsko rajonas), vykdant specialią operaciją, į Rusijos greitaeigį katerį smogė jūrinis dronas „Magura V5“.

Kol kas oficialūs šaltiniai šios informacijos nekomentavo.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pažymi, kad po ilgos pertraukos iš Rusijos psuės pasigirdo skundų dėl dėl jūrinių dronų atakos. 

Pasak pranešimų, praėjusią naktį prie vakarinės pusiasalio pakrantės jiems esą pavyko „sunaikinti“ iki 5 bepiločių jūrinių dronų, kurie, Rusijos teigimu, „priklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.

Įdomu tai, kad rusai patvirtino informaciją, jog ataka įvyko netoli Čornomorsko kaimo.

Jūriniai dronai „Magura V5“ jau yra nuskandinę ne vieną Rusijos laivą. Jiems jau pavyko sunaikinti žvalgybinį laivą „Ivan Churs“, raketinį laivą „Ivanovec“, didelį desantinį laivą „Cezar Kunikov“, patrulinį laivą „Sergej Kotov“ ir apgadinti kitus Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Jungtinių Valstijų kariuomenė parengė naują karybos vadovą. Tai įspūdingai atrodantis 280 puslapių dokumentas apie Rusijos taktiką mūšio lauke, gausus detalių ir schemų, kaip turėtų kautis rusų kariai.

Jis taip pat atskleidžia pagrindinę priežastį, kodėl Rusijos pajėgoms dažnai prastai sekėsi kariauti Ukrainoje – jie nesilaikė savo pačių karinės strategijos.

„Daugelis pagrindinių šios doktrinos elementų yra pakankamai pagrįsti, kad galėtų būti sėkmingų operacijų pagrindu, – naujienų svetainei „Business Insider“ sakė analitinio centro „RAND“ Rusijos karinis ekspertas Scottas Bostonas. – Tačiau jų reikia laikytis.“

Teigiama, kad parengtame JAV kariuomenės vadove – ATP7-100.1 „Rusijos taktika“ – nurodoma, kad jis „nėra skirtas atspindėti, kaip rusai šiuo metu kariauja Ukrainoje“. Nepaisant to, kariuomenės stengiasi kovoti pagal savo doktriną, arba pagrindinius principus, kuriais siekia vadovautis karinėse operacijose.

Pavyzdžiui, kai Rusijos divizija ar brigada rengia puolimą, daliniai turi judėti keliais ešelonais – arba bangomis – karių ir tankų, glaudžiai sinchronizuotais su žvalgybos, flangų apsaugos, inžinerijos, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos elementais. Tikslas – smogti smarkiai, judėti greitai, pralaužti gynybą ir prasiveržti giliai į priešo užnugarį.

Tam, kad sumažintų pasipriešinimą, su kuriuo susiduria, puolamieji daliniai turėtų susitelkti į kelias kolonas, kad „išsklaidytų puolančius dalinius tiek į plotį, tiek į gylį ir taip išskirstytų bei sumažintų ugnies poveikį“, aiškinama ATP7-100.1 vadove.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Tačiau kai Rusija pirmosiomis karo dienomis bandė žaibiškai užimti Kyjvą, šarvuočių kolonos buvo siunčiamos siaurais, perpildytais keliais. Užspaustos kelių blokadų ir pasalų, jos buvo naikinamos ukrainiečių artilerijos, bepiločių orlaivių ir prieštankinių raketų.

Nors vadove nėra analizuojama, kaip Rusijos kariuomenė kovoja šiandien, ekspertas pastebėjo, jog vietoje greito ir gerai koordinuoto manevravimo, pasitelkus kadaise girtas Aviacijos ir kosmoso pajėgas, atakos remiasi Ukrainos gynybos triuškinimu artilerija ar sklendžiančiomis bombomis arba užtvindymu dideliu skaičiumi išlaisvintų nuteistųjų ir kitų „vienkartinių pėstininkų“.

Nusižengimo savo pačių karinei doktrinai kaina buvo milžiniška: maždaug 450 000 rusų aukų ir 3 000 sunaikintų tankų. Geriausi Maskvos kariuomenės daliniai buvo sunaikinti, o jos tankai ir kita technika – sugadinta.

„Doktriniškai pagrįstos atakos taip pat gali žlugti, – pabrėžė S.Bostonas. – Tačiau daugelis jų klaidų buvo nesugebėjimas laikytis doktrininių nurodymų, kurie yra parengti ne be priežasties. Pavyzdžiui, turėti priekyje apsaugos pajėgas, kad pagrindinė kariuomenės dalis nepatektų į mūšį ir neįsitrauktų į lemiamą kovą. Nesistenkite siųsti visų savo pajėgų ten, kur per mažai kelių. Nepalikite savo pagalbinių pajėgų be apsaugos. Tai buvo gana elementarūs dalykai.“

Įvertinti dabartinę Rusijos doktriną sudėtinga. Didžioji jos dalis yra kilusi iš sovietinių laikų, kai masinės kariuomenės buvo griežtai kontroliuojamos.

„Vadas vadovauja kovai, yra atsakingas už pagrindinius plano elementus ir paprastai nesitiki iš savo pavaldinių iniciatyvos ar lankstumo, kaip kad elgiasi geras Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas“, – aiškino ekspertas.

Jo nuomone, po 2008 m. – tais metais Rusijos pajėgos įsisveržė į Sakartvelą – priimtos karinės reformos turėjo sukurti mažesnes ir lankstesnes vakarietiško tipo pajėgas.

„Kai pirmaisiais mėnesiais po 2022 m. vasario ši sistema jiems nepasiteisino, jie grįžo prie senesnių, labiau tradicinių metodų, kurie galiausiai apėmė daug didesnį dėmesį masei“, – pažymėjo S.Bostonas, buvęs JAV kariuomenės artilerijos pajėgų karininkas.

Tačiau problema galėjo būti ne tiek Rusijos doktrina, kiek bendra karo Ukrainoje strategija.

Sovietų Sąjungos planai įsiveržti į Vakarų Europą buvo grindžiami milijonų sovietų ir Varšuvos pakto karių dislokavimu, kuriuos palaikė didžiulės ginklų ir atsargų atsargos. Turėdama tik 180 tūkst. karių pradines puolamąsias pajėgas, puolančias per kone tūkstantį kilometrų besidriekiančią fronto liniją, prieš mažesnę, bet vis dar didelę Ukrainos kariuomenę, Rusija negalėjo sukurti didžiulės masės, kaip tikėjosi savo doktrinoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys

Rusijos vadovai, kaip ir daugelis Vakarų ekspertų, prognozavo, kad Ukrainos pasipriešinimas žlugs ir šalis bus greitai okupuota. Puolamieji daliniai net nebuvo informuoti apie puolimą iki pat karo pradžios.

„Neįmanoma laimėti mūšių su nelanksčia kariuomene, tačiau norint turėti pagrįstų šansų tai padaryti, labai padeda geras planas“, – pažymėjo karybos žinovas.

Jis atkreipė dėmesį į JAV invaziją į Iraką 2003 m. Anot jo, vadai tikėjosi, kad Irako pajėgos nesutelks stipraus pasipriešinimo, tačiau invazijos plane buvo daroma prielaida, kad jos gali pasipriešinti.

„JAV kariškiams būtų buvę neatsakinga elgtis kitaip. Tačiau Rusijos planas šiuo atžvlgiu buvo neatsakingas. Vienetams buvo nurodyta įžengti į Ukrainą ir užimti svarbiausias vietoves pagal agresyvų grafiką, be reikšmingo įspėjimo ar laiko planuoti, kad viskas gali nepavykti. Doktrina ir mokymas gali pastarnauti tik tiek, kiek reikia, kai siunčiama daryti netinkamą dalyką su netinkamomis darbo priemonėmis.“

Tiesą sakant, kai kurios Rusijos doktrinos sritys pasirodė esančios gana patikimos, ypač gynybos srityje, kai Rusija praėjusią vasarą sustabdė Ukrainos kontrpuolimą.

„Yra daugybė jų gynybos aspektų, kurie visiškai atitinka jų istorinę praktiką ir doktriną, – nurodė S.Bostonas. – O kai kuriais atvejais jie patobulino savo doktriną, pavyzdžiui, išplėsdami minų laukų gylį ir tankumą.“

Paklaustas, ar Rusija galėjo užimti Kyjivą – ir tikriausiai laimėti karą – pirmosiomis invazijos dienomis, karybos ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai sudėtingas klausimas.

„Jei Rusija būtų tinkamai pasiruošusi, Ukraina galėjo tai pastebėti ir reaguoti kitaip. Tačiau Rusija turėjo nemažai pranašumų, kuriuos iššvaistė įgyvendindama pradinį planą ir lėtai prisitaikydama laikui bėgant. Jei Rusija būtų bandžiusi įgyvendinti geresnį planą, Ukrainos situacija būtų pablogėjusi daug greičiau.“

S.Bostonas taip pat mano, kad, menkinant Rusijos karinį meistriškumą, daroma meškos paslauga Ukrainos įgūdžiams. Esą, jei Rusijos kariuomenė buvo tokia prasta, tai gal ir Ukrainos kariuomenė nebuvo tokia gera?

„Mes nepakankamai įvertiname, kiek žalos ukrainiečiai padarė prieš tikrąjį Rusijos karinį pajėgumą, jei manome, kad visi rusai buvo siaubingai prasti, – kalbėjo analitikas. – Nemanau, kad jie buvo prasti. Galvoju, kad jie buvo prastai paruošti savo karinės vadovybės.“

Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybos

Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas mano, kad Jungtinės Valstijos turės įsikišti į karą prieš Rusiją „ne tik amerikiečių pinigais, bet ir kariuomene“, jei Ukraina žlugs.

„Negalime leisti, kad Ukraina žlugtų, nes, jei taip atsitiks, yra didelė tikimybė, kad Amerikai teks įsikišti į konfliktą – ne tik mūsų pinigais, bet ir karinėmis pajėgomis“, – sakė jis interviu „CBS News“.

Pasak kongresmeno, Jungtinės Valstijos turi ir toliau remti Ukrainą, kad neleistų Kremliaus agresijai sustiprėti. Kaip pavyzdį H.Jeffriedas priminė ankstesnius Rusijos veiksmus: įsiveržimą į Sakartvelą ir Krymo pusiasalio okupaciją.

„Ar turime manyti, kad tokios nuoseklios agresijos akivaizdoje, jei leisime Vladimirui Putinui sėkmingai veikti Ukrainoje, jis sustos ties Ukrainoje? Žinoma, kad ne“, – pabrėžė politikas.

Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą užsiminė, kad neatmeta galimybės, jog gali prireikti siųsti Europos Sąjungos karius į Ukrainą. Tuo tarpu daugumos šalių vadovai tokį E.Macrono pareiškimą sutiko skeptiškai ir neigė, kad toks scenarijus įmanomas.

Po kiek laiko Prancūzijos prezidentas nurodė, kad svarstytų galimybę siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, jei Rusijos kariuomenė pralaužtų fronto liniją.

Anot Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Camerono, tokia E.Macrono idėja nėra gera. Italijos atstovai savo ruožtu pabrėžė, kad Prancūzijos lyderio pareiškimai apie Vakarų karius Ukrainoje eskaluoja įtampą.

Nepaisant to, savaitgalį prancūzų leidinys „La Repubblica“ pranešė, kad NATO nustatė kelias „raudonąsias linijas“, kurias Rusijai peržengus, Aljanso pajėgos įsikiš į konfrontaciją.

100 tūkst. NATO narių yra pasirengę įsikišti į karą, jei Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas „pritrauks kitas šalis“.

„Tai pirmas kartas nuo karo pradžios. NATO labai konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė mažiausiai dvi „raudonąsias linijas“, pagal kurias galimas tiesioginis įsikišimas į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma straipsnyje.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos pajėgos iš Leningrado karinės apygardos dalinių formuoja Šiaurės pajėgų grupę, kuri vykdys operacijas Belgorodo ir Charkivo kryptimis, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie įsitikinę, kad Kremlius neturi pakankamai pajėgų užimti Charkivą ar Sumus. Savo analizėje ekspertai cituoja Ukrainos karinį stebėtoją Konstantiną Mašovecą, kuris teigė, kad rusai ir toliau perduoda naujai suformuotus 44-ojo armijos korpuso karinius dalinius Leningrado karinėje apygardoje į Šiaurės pajėgų grupę.

Nuo gegužės 3 d. rusai perdavė 30-ojo motorizuotojo šaulių pulko ir 128-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados personalą ir techniką Šiaurės pajėgų grupei.

Pasak K.Mašoveco, 30-ojo motorizuotojo šaulių pulko daliniai pirmiausia buvo perdislokuoti į Kursko geležinkelio stotį, o paskui persikėlė toliau į Belgorodo sritį, kad vyktų į susitelkimo vietas netoli Charkivo srities.

Jis priminė, kad Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino oro, bepiločių ir raketų smūgius šiaurės rytiniuose Ukrainos pasienio regionuose, pavyzdžiui, Černihivo, Sumų ir Charkivo srityse.

Tačiau tuo pat metu K.Mašovecas pakartojo preliminarų ISW vertinimą, kad Rusijos šiaurinė pajėgų grupė greičiausiai nesugebės surengti sėkmingos puolamosios Charkivo užėmimo operacijos.

Ekspertas užsiminė, kad Rusijos 11-ojo armijos korpuso, 44-ojo armijos korpuso ir 6-ojo armijos korpuso elementai gali toliau bandyti vykdyti ribotas puolamąsias operacijas arba rengti tarpvalstybinius reidus Charkivo ir Sumų sričių teritorijoje.

„Ukrainos pareigūnai vis dažniau įspėja apie galimo būsimo Rusijos puolimo grėsmę siekiant užimti Charkivą. Tačiau Rusijos kariuomenė neturi pakankamai pajėgų, reikalingų miestui užimti. Kartu Rusijos puolamosios operacijos Charkive ir Sumuose atitrauks ir perkels gynybos pajėgų dėmesį nuo kitų, svarbesnių fronto sektorių“, – aiškina Karo studijų institutas.