SBU Belgorode likvidavo išdaviką iš Charkivo srities

2024 m. kovą Rusijoje vyks prezidento rinkimai – pirmieji nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios. Šis balsavimas labai svarbus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“. 

Beveik neabejojama, kad V.Putinas kandidatuos dar vienai prezidento kadencijai. Tikimasi, kad jis apie savo kandidatūrą į prezidentus oficialiai paskelbs gruodžio mėn. 

Tradiciškai mažai kas abejoja artėjančių rinkimų rezultatais – V.Putinas visada laimi, ir visada didele persvara. Jis vadovauja Rusijai, eidamas prezidento arba ministro pirmininko pareigas nuo 1999 m.

„Tačiau artėjantys prezidento rinkimai bus svarbūs. Tai pirmieji rinkimai nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai buvo svarbiausias V.Putino sprendimas nuo tada, kai jis prieš du dešimtmečius pirmą kartą įžengė į Kremlių kaip savo šalies vadovas“, – rašoma straipsnyje. 

Artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje yra tiesiogiai susiję su V.Putino 2024 m. karine strategija. Svarbus aspektas – ar jis įsakys vykdyti naują mobilizaciją, kuri nesulauks didelio palaikymo šalies viduje. Tačiau V.Putinas gali ją pradėti jau po to, kai užsitikrins penktąją Kremliaus vadovo kadenciją. 

Rusijos politikos analitikas Andrejus Percevas, dirbantis leidinyje „Meduza“, pareiškė, kad karas ir mobilizacija tampa vis nepopuliaresni tarp rusų. Jie žmonėms kelia „nerimą“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Europos universiteto Sankt Peterburge politikos mokslų profesorius Grigorijus Golosovas teigia, kad V.Putinas nori įsitikinti, jog niekas negalės suabejoti jo, kaip Rusijos valstybės vadovo, teisėtumu, ypač įvairios šalies valdančiosios klasės grupuotės. Kartu jis pabrėžė, kad ir Rusijos gyventojai, ir politikai supranta, jog Rusijoje jau daugelį metų nėra tikros politinės konkurencijos. Kartu šalyje nėra didelio skirtumo tarp tikro legitimumo ir jo imitacijos.

Tačiau net ir regimas legitimumas padės V.Putinui išgyventi vidinę krizę, jeigu tokia kiltų, sakė G.Golosovas. 

Tai bus pirmieji prezidento rinkimai Rusijoje po to, kai buvo padaryti Rusijos Konstitucijos pakeitimai, kurie faktiškai suteikė V.Putinui teisę penktą kartą kandidatuoti į prezidento postą, „anuliuodami“ ankstesnes kadencijas.

„Tikimasi, kad rinkimuose dalyvaus dar keli kandidatai, įskaitant Komunistų partijos ir nacionalistinės Liberaldemokratų partijos atstovus, kurie praeityje atliko patogių Rusijos prezidento „varžovų“ vaidmenį. Kremlius taip pat gali leisti į lenktynes įsitraukti liberaliam kandidatui. Nors, pasak ekspertų, šis klausimas lieka atviras, nes bet kuris toks kandidatas greičiausiai pasisakys prieš karą Ukrainoje“, – rašoma laikraščio straipsnyje.

A.Percevas pažymi, kad karas daro neigiamą poveikį V.Putino prezidentinei kampanijai. Kremlius supranta, kad nuotaikos keičiasi. Pasak analitiko, nors Rusijos prezidentas tebėra labai suinteresuotas karu, jo administracija pastebimai keičia savo darbotvarkę, pereidama prie žemiškesnių klausimų, pavyzdžiui, šalies infrastruktūros plėtros. 

„Karas tik blogina prezidento rinkimų kampanijos eigą. Jis primena žmonėms apie sunkumus, su kuriais jie susiduria“, – pridūrė A.Percevas.

Pažymima, kad prieš prasidedant rinkimų kampanijai Rusijos vyriausybė Maskvoje surengė didžiulę parodą „Rusija“. Buvo sukurtas 500 metrų ilgio vaizdo tunelis, kuriame rodomi įvairūs šalies pasiekimai V.Putino valdymo laikotarpiu, pavyzdžiui, daugiabučių namų ir greitkelių statyba. Pažymėtina, kad šiame vaizdo tunelyje neminimas Rusijos karas prieš Ukrainą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) likvidavo į Rusiją pabėgusį išdaviką iš Charkivo srities, tvirtina Ukrainos naujienų agentūros „Unian“ šaltinis.

Šaltinis teisėsaugos institucijose agentūrai pranešė, kad lapkričio 16 d. Rusijos mieste Belgorode sprogo automobilis, kuriuo važiavo Charkivo srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Slisarenka.

Jis mirė nuo sprogimo metu patirtų sužalojimų. Pasak „Unian“ pašnekovo, A.Slisarenkos likvidavimas yra SBU darbas.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Aleksandras Slisarenka

A.Slisarenka, kaip pažymi šaltinis, kadaise dirbo Ukrainos vidaus reikalų institucijose. 2014 m. jis buvo aktyvus Charkivo „Antimaidano“ dalyvis, o 2021–2022 m. kovojo už „LNR“, priklausydamas specialiajam daliniui „Rys“.

Nuo 2022 m. vasaros tapo Charkivo srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotoju vidaus politikos klausimais. A.Slisarenka, kaip teigiama, taip pat yra susijęs su rusų žiaurumais okupuotoje teritorijoje.

Anksčiau SBU paskelbė A.Slisarenkai įtarimus dėl valstybės išdavimo.

Rusija ketvirtadienį nuteisė ukrainietį kalėti 18 metų už bandymą susprogdinti pastatus Maskvos pajėgų kontroliuojamame Melitopolyje per sąmokslą, kurį, anot rusų, organizavo Kyjivas, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusijos Rostovo prie Dono pietinės apygardos karinis teismas pripažino Dmitrijų Golubevą kaltu dėl praėjusių metų rugpjūtį Melitopolyje įvykdyto sprogdinimo ir dar dviejų bandymų surengti panašius išpuolius, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Jam buvo pareikšti kaltinimai tarptautiniu terorizmu. 

Rusijos pajėgos užėmė šį Pietų Ukrainos miestą pirmąją savaitę po to, kai pernai buvo pradėta plataus masto invazija.

Prokurorai teigė, kad D.Golubevas padėjo sprogstamąjį įtaisą prie įėjimo į regioninės kelių policijos būstinės pastatą. Driokstelėjęs sprogimas smarkiai apgadino pastatą.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad užkirto kelią dar dviem sprogdintojų išpuoliams. Vienas iš jų esą buvo suplanuotas Melitopolyje esančiame vyriausybės pastate, o kitą neva buvo ketinama surengti kelyje, kuriuo važinėja Maskvos paskirti pareigūnai.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius per incidentus nebuvo.

Rusija teigė, kad D.Golubevą užverbavo Ukrainos slaptosios tarnybos, kurios jį mokiusios, kaip gaminti ir detonuoti sprogstamuosius užtaisus, ir tiekusios medžiagas.

Pasak Rusijos verslo laikraščio „Kommersant“, teismo proceso metu D.Golubevas prisipažino padėjęs sprogmenis, tačiau atmetė kaltinimus tarptautiniu terorizmu.

„Aš esu ukrainietis, gyniau Ukrainą“, – laikraštis citavo jo žodžius teismui.

Kyjivas kol kas nekomentavo šio Rusijos teismo nuosprendžio.

Per 21 mėnesį trunkantį konfliktą Maskvos kontroliuojamose Ukrainos dalyse buvo pasikėsinta į kelių Rusijos paskirtų pareigūnų gyvybes arba jie buvo nužudyti.

Kyjivas kartais pripažindavo, kad prisidėjo prie įvairių išpuolių, nors Ukrainos pareigūnai taip pat dažnai nurodo, kad už tai atsakingos vietos pasipriešinimo grupės arba kad išpuoliai buvo Rusijos vidaus konflikto rezultatas.

Vienas iš pagrindinių Vladimiro Putino politinių sąjungininkų įsivaikino mergaitę, paimtą iš Ukrainos vaikų namų, rodo BBC laidos „Panorama“ atskleisti dokumentai.

Sergejus Mironovas, 70-metis Rusijos politinės partijos lyderis, įrašytas dvejų metų mergaitės įvaikinimo įraše. Mergaitę 2022 m. paėmė moteris, kurią S.Mironovas dabar yra vedęs. Įrašai rodo, kad mergaitės tapatybė buvo pakeista Rusijoje.

BBC/I.Kastiukevičiaus nuotr./Margarita Prokopenko

S.Mironovas ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino mergaitę, prievarta paimtą iš Ukrainos našlaičių prieglaudos.

S.Mironovas BBC tyrimą pavadino „isteriška klastote, kurią išprovokavo Ukrainos specialiosios tarnybos ir jų kuratoriai iš Vakarų“.

Nekomentuodamas konkrečių BBC pranešimo detalių, jis sakė, kad tai buvo informacinė ataka, kuria siekta jį diskredituoti.

Pagrobta iš Chersono vaikų globos namų

Mergaitė, vardu Margarita, buvo vienas iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono regioninių vaikų globos namų, kai Rusijos pajėgos perėmė miesto kontrolę.

Jie yra vieni iš maždaug 20 000 vaikų, kuriuos, Ukrainos vyriausybės duomenimis, Rusijos pajėgos paėmė nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios.

Anksčiau šiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, siekiant visam laikui išvežti juos iš savo šalies.

Rusijos vyriausybė teigia, kad ukrainiečių vaikų nedeportuoja, bet evakuoja juos, kad apsaugotų nuo karo.

BBC/Nuotr. iš asm. albumo/Margarita Prokopenko

BBC bendradarbiavo su ukrainiečių žmogaus teisių tyrėja Viktorija Novikova, kad išsiaiškintų, kas nutiko Margaritai ir kitiems vaikams. V.Novikova parengė naujų įrodymų bylą Ukrainos generalinei prokuratūrai, kuri ją perduos Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Paslaptinga istorija prasidėjo, kai Chersono vaikų ligoninėje, kur 2022 m. rugpjūtį 10 mėnesių mergaitė buvo gydoma nuo bronchito, pasirodė moteris su alyvine suknele.

Kaip toliau tęsėsi istorija, skaitykite ČIA.

BBC nuotr./„Moteris alyviniais drabužiais“ (centre), vėliau identifikuota kaip Inna Varlamova

Ukraina ketvirtadienį pranešė, jog nepajėgia pagaminti pakankamai energijos, kad patenkintų didėjantį poreikį, ir, baimindamasi Rusijos smūgių elektrinėms, kreipiasi pagalbos į kaimynes iš Europos Sąjungos.

Praėjusią žiemą dėl Rusijos smūgių raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrai milijonai žmonių liko šaltyje bei tamsoje.

„Energijos vartojimas toliau auga, o energetikos sistemos gamyba yra nepakankama“, – ketvirtadienį per socialinę žiniasklaidą paskelbė „Ukrenergo“.

Įmonė pranešė, kad trečiadienį kreipėsi į operatores Rumunijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija.

Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.

„Padėtis išlieka sudėtinga – vyksta kelių šiluminių elektrinių blokų remontas, elektros energijos sistemoje trūksta“, – įspėjo „Ukrenergo“.

Ji taip pat teigė, kad pastaruoju metu dėl krintančios temperatūros išaugo energijos suvartojimas, o tai papildomai apkrauna gamybos įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ir remontuoti.

Anot „Ukrenergo“, 409 šalies gyvenvietės neturi elektros dėl Rusijos invazijos ir „kitų priežasčių“, o tiekimo sutrikimai – Dnipro, Donecko, Charkivo ir Chersono regionuose.

„Reuters“/„Scanpix“/Avdijivkos gyventoja

Rusijos karas prieš Ukrainą žengė į kritinį laikotarpį, tačiau Vladimiras Putinas vis dar tiki, kad kelio atgal nėra, ir yra pasirengęs tęsti agresiją dar ilgai. Be to, Kremlius turi planų ir kitose šalyse.

Taip teigė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenka „Interfax-Ukraina“ skiltyje, pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, cituodama pagrindines jo tezes.

Kaip pažymi O.Litvinenka, 21 mėnesį trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą įžengė į kritinį laikotarpį. Todėl šiandien daug kas priklauso nuo subalansuoto priešo ketinimų vertinimo. Todėl savo skiltyje jis visuomenei apibūdino, kaip šis karas suvokiamas Kremliuje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje

„Visiška pergalė“ arba „triuškinantis pralaimėjimas“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad nepavykus per tris dienas įveikti Ukrainos didelio masto kare, Kremlius peržengė tašką, iš kurio nebėra kelio atgal santykiuose su Vakarais. V.Putinas gali tik „triumfališkai laimėti“ arba „triuškinamai pralaimėti“.

Kremliaus vadovas tiki, kad Ukrainą ir kitas „istorines rusų žemes“ jis gali „grąžinti“ ir atkurti imperiją tik perskirstydamas globalų pasaulį. Jo skaičiavimais, toks procesas gali trukti 10-15 metų, lydimas įvairaus masto ir intensyvumo konfliktų. Galima daryti prielaidą, kad visa tai vyks panaudojus branduolinį ginklą, sako Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.

Kartu karą prieš Ukrainą Kremlius dabar suvokia kaip svarbų, bet ne vienintelį Rusijos frontą, kuomet ji neva kariauja pasaulinį karą su JAV ir visais Vakarais.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Keturios V.Putino užduotys

Atsižvelgdamas į šį požiūrį, Kremlius, pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo, svarsto keturias užduotis, t. y:

• užtikrinti vidaus stabilumą
• sudaryti alternatyvią Vakarams valstybių koaliciją
• pasirengti būsimai agresijai prieš kitas šalis
• eskaluoti konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Balkanuose.

„Scanpix“/CC/4.0/mil.ru/Cover-Images.com nuotr./Karinės pratybos „Zapad 2021“

Rengiasi agresijai prieš Baltijos šalis

Pasak O.Litvinenkos, V.Putinas kaip vieną iš užduočių mato pasirengimą būsimai Rusijos agresijai prieš kitas šalis. Pirmenybė teikiama Moldovai ir Baltijos šalims: Lietuvai, Latvijai, Estijai – visai vakarinei buvusios SSRS daliai.

Kremlius jau pradėjo tokį pasirengimą, prisidengdamas „rusakalbių teisių pažeidimu“ (pirmiausia Latvijoje ir Estijoje), sako žvalgybos vadovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karys

V.Putino tikslai Ukrainoje ir pasiryžimas kariauti ilgą karą

Kremlius nori užgrobti kuo didesnę Ukrainos dalį, nes rusams tai yra „gimtųjų rusų žemių grąžinimas“.

Karas įžengė į naikinamojo karo etapą ir vis daugiau įrodymų, kad Kremlius pasirengęs kariauti ilgą karą. Dabar Rusija į 2024-2025 m. kariuomenės komplektavimo planus įtraukia vadinamąjį „specialiosios karinės operacijos“ veiksnį ir mano, kad vis dar turi pakankamai išteklių agresijai vykdyti. Tuo pat metu Maskva įsitikinusi, kad Ukrainos vidaus ištekliai esą „artėja prie visiško išsekimo“.

Po Rusijos diplomatų šnipų išsiuntimo rusai aktyviai infiltruoja savo agentus į Europos šalis, pirmiausia į pietines, kur kuria įmones, nevyriausybines organizacijas ir pan. Yra požymių, kad rengiama ardomoji infrastruktūra karui.

Vienas iš esminių dalykų – vidinė destabilizacija Ukrainoje

Kremlius taip pat nusprendė šiek tiek pakeisti savo strategiją, pagal kurią raktas į pergalę yra vidinė destabilizacija Ukrainoje. Rusai nori susitelkti ties trimis užduotimis:

• spaudimą palei visą fronto liniją, užimant tam tikrus politiškai ir žiniasklaidos požiūriu svarbius taškus, ypač Avdijivką;
• svarbiausios infrastruktūros (elektrinių, naftos perdirbimo gamyklų, transporto mazgų) naikinimas žiemą, siekiant sumažinti gyvenimo kokybę;
• visuomenės vienybės silpninimas kurstant kariškių („tik jie gali atkurti tvarką“) ir opozicinių politinių jėgų („tik jie verti vadovauti Ukrainai“) ambicijas ir provokacijas.

Šiuo klausimu rusams nerūpi, kas ateis į valdžią po dabartinės vadovybės, sako žvalgybos vadovas. Jie mano, kad kas bebūtų, jis ar ji nesugebės suvaldyti situacijos ir Ukraina nugrims į chaosą. Galų gale Kremlius tikisi, kad Vakarai ne tik sustabdys pagalbą, bet ir pateiks Rusijai pasiūlymus dėl skubių derybų ir karo sustabdymo.

Čia reikėtų pridurti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Rusija nori jį pašalinti iš posto iki 2023 m. pabaigos, o tam ji yra parengusi destabilizacijos planą, pavadintą „Maidanas-3“.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas žurnale „The Economist“ paskelbė straipsnį, kuriame rašė, kad Ukrainai gresia pozicinis karas, ir aprašė jo sprendimo būdus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi kariauti ilgą karą, bet su sąlyga, kad bus kuo mažiau aukų.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas.

Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę.

Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

Ukrainoje per Rusijos apšaudymus žuvo penki civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Tuo tarpu Rusija pranešė, kad nuo traumų, patirtų per ukrainiečių drono ataką, mirė Rusijos televizijos propagandininkas.

Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi.

Per išpuolį Čornobajivkoje, esančioje pietinėje Chersono srityje, ketvirtadienį žuvo trys žmonės, sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. 

Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė sugriauto pastato ir ant grindų telkšančios kraujo balos nuotraukas, kurios, anot jo, yra smūgio pasekmės.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o 60 pastatų sugriauta.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad bando atstumti rusų pajėgas nuo Dniepro upės, kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo kasdienės Rusijos artilerijos ugnies.

Ši upė yra faktinė fronto linija šalies pietuose.

Per pastarąsias 24 valandas rusų vykdomus apšaudymus žuvo dar du žmonės rytinėje Donecko srityje, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Ihoris Morozas.

Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad nuo traumų, patirtų darbo metu per drono ataką Pietų Ukrainoje, Rusijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje, mirė propagandinės televizijos žurnalistas Borisas Maksudovas.

Suintensyvėjęs Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas paskatino Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes sustiprinti oro gynybos sistemas. Pareigūnai baiminasi, kad Kremliaus pajėgos šią žiemą kartos oro atakas prieš Ukrainos elektros tinklus, siekdamos palaužti šalies valią.

Trečiadienį vykusiame maždaug 50 šalių, remiančių Ukrainos karo veiksmus, susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad jos skiria ypatingą dėmesį antžeminei oro gynybai, o Vokietija ir Prancūzija vadovauja Europos pastangoms tiekti įrangą.

„Ukrainos dangaus skydas tampa vis galingesnis tiesiog kiekvieną mėnesį“, – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Lenkijos transporto įmonės ketvirtadienį išplėtė savo protestus prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją ir užblokavo dar vieną pasienio kontrolės punktą.

Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Medykos perėjoje prie protestuojančių sunkvežimių vairuotojų prisijungė vietos ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos.

„Šiandien esame čia, Medykoje, ir pradedame tris dienas truksiantį įspėjamąjį protestą prieš padėtį žemės ūkyje ir transporto sektoriuje“, – sakė vietos ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas).

Ūkininkai pareikalavo subsidijų ir lengvatinių paskolų savo verslui paremti bei įspėjo, kad blokuos Medykos pasienio punktą po kelias valandas per dieną, o nuo pirmadienio paskelbs visišką blokadą.

„Mes palaikome savo nacionalinį transporto sektorių ir remiame vieni kitus – jie remia mus, mes remiame juos“, – pridūrė R. Kondrowas.

Protestuotojai per pasienio kontrolės punktą praleidžia keleivinį transportą, taip pat humanitarinius ir karinės paskirties krovinius.

Lenkijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, derėjosi dėl krizės sprendimo, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad maždaug tūkstantis sunkvežimių ketvirtadienį išrikiuota prie Korčovos kontrolės punkto, apie 750 sunkvežimių stovi eilėje Dorohuske ir apytikriai 620 – prie Hrebenės perėjos.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos pareigūnai trečiadienį sulaikė deputatą, kuris įtariamas siūlęs kyšį, kad gautų finansavimą universitetui, pranešė prokurorai. 

Ši byla dar kartą išryškino didelę korupcijos problemą šalyje, kovojančioje su Rusijos invazija.

Prokurorai teigė, kad deputatas pasiūlė 10 tūkst. JAV dolerių (9,16 tūkst. eurų) bitkoinais valstybinės rekonstrukcijos agentūros vadovui, kad gautų lėšų universiteto, kuriam jis vadovavo, pastatų remontui.

Prokuratūra socialiniame tinkle pranešė, kad teismas patenkino jos prašymą skirti įtariamajam suėmimą.

Kaltinamojo tapatybė neskelbiama, tačiau žiniasklaidos pranešimuose deputatas įvardijamas kaip Andrijus Odarčenka, prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos narys.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad A. Odarčenka kaltinimus neigia ir sako esąs politinio persekiojimo auka.

Korupcija yra didelė Ukrainos problema, kurią jai liepta išspręsti, jei ji nori įstoti į Europos Sąjungą, nuo Rusijos invazijos pradžios skyrusią Kyjivui milijardus eurų paramos.

Pastaraisiais mėnesiais buvo atskleista keletas rezonansinių atvejų, taip pat ir kariuomenėje.

Pirmadienį pareigūnai atleido valstybinio kibernetinio saugumo departamento vadovą ir jo pavaduotoją dėl įtarimų, kad perkant programinę įrangą buvo pasisavinta daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

123rf.com nuotr./Bitkoinas

Rusija ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi saugumą šiauriniame Murmansko regione po to, kai Suomija pareiškė uždarysianti visus, išskyrus vieną, sienos perėjimo punktus tarp abiejų valstybių. 

Trečiadienį Helsinkis pareiškė, kad šių veiksmų imamasi reaguojant į padažnėjusius prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių migrantų bandymus patekti Bendrijos teritoriją. Suomijos nuomone, tai yra Rusijos siekis destabilizuoti padėtį šalyje.

„Priimtas sprendimas įvesti padidintą parengtį Murmansko srityje ir imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas mūsų gyventojų saugumas“, – socialiniuose tinkluose teigė su Suomija besiribojančios Rusijos Murmansko srities gubernatorius Andrejus Čibisas.

Tačiau išsamesnės informacijos jis nepateikė.

Suomijos santykiai su rytine kaimyne pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą. Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir balandį įstojo į NATO.

Suomija ir Rusija turi 1 340 kilometrų ilgio bendrą sieną. 

A. Čibisas teigė, kad Helsinkio sprendimas palikti atvirą tik šiauriausią sienos perėjimo punktą lems didelį migrantų, siekiančių patekti į Suomiją iš Arkties regiono, skaičiaus padidėjimą.

Anot jo, trečiadienį leidimo kirsti sieną ties Sala laukė apie 400 žmonių, iš kurių 50 buvo leista patekti į Suomiją.

Helsinkis kaltina Maskvą, kad ji leidžia asmenims be dokumentų kirsti bendrą abiejų šalių sieną.

Nuo rugpjūčio pabaigos padaugėjo atvykėlių iš Vidurio Rytų ir Afrikos bandymų kirsti sieną.

AP-Scanpix nuotr.

Trečiadienį Ukrainoje sužeistas „Rossija 24“ propagandininkas Borisas Maksudovas mirė. Apie jo mirtį pranešė kitas rusų propagandininkas ir televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį Ukrainos kariai dronu atakavo grupę Rusijos žurnalistų, kurie „rengė medžiagą apie tai, kaip Ukrainos kariuomenė apšaudo Zaporižios srities vietoves“.

B.Maksudovas, pasak Gynybos ministerijos, buvo sužeistas šrapnelio ir „skubiai evakuotas į Rusijos gynybos ministerijos medicinos įstaigą“. Ministerija tuo metu teigė, kad pavojaus jo gyvybei nebuvo.

V.Solovjovo „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime apie B.Maksudovo mirtį sakoma, kad jis dirbo „specialiosios karinės operacijos zonoje“ (taip Rusijos propaganda vadina karo zoną Ukrainoje) nuo pirmųjų Rusijos kariuomenės plataus masto invazijos dienų.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Borisas Maksudovas

„Žinau, kad nuvilsiu, bet paviešintose nuotraukose aiškiai matyti, kad HIMARS raketos, pataikiusios į kultūros centrą, kuriame vyko koncertas agresoriaus kariams, negalėjo padaryti tokių gyvosios jėgos nuostolių, apie kokius skelbia ukrainietiški šaltiniai“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo analizėje.

Anksčiau pranešta, kad sekmadienį ukrainiečiai smūgiavo rusų jūrų pėstininkams per apdovanojimų koncertą.

„Gali būti, kad aš mačiau ne visas nuotraukas, bet paviešintose nematyti jokių didesnių pažeidimo ženklų pastato viduje. Kėdės salėje visiškai sveikos. Jeigu būtų žuvę 100 žmonių, jos turėtų būti tiesiog sukapotos skeveldrų ir smulkių nuolaužų, o visur aplinkui telkšotų kraujo balos ir dėmės. Nėra ir degimo žymių, o tai atitiktų nuotraukose matomus pastato pažeidimus. Žinoma, galiu klysti, jeigu bus paviešinti kokie nors kiti įrodymai mielai pakeisiu savo nuomonę“, – sakė karybos ekspertas.

Daugiau ape ataką ir karo veiksmus skaitykite ČIA.

VIDEO: Ukrainiečiai smūgiavo rusų jūrų pėstininkams per apdovanojimų koncertą

Ukrainiečiai smūgiavo rusų jūrų pėstininkams per apdovanojimų koncertą

Latvijoje sulaikytas šnipinėjimu Rusijai įtariamas vyras dėl staiga atsiradusių sveikatos problemų mirė, pranešė kalėjimų administracija.

Igoris Bobiras buvo sulaikytas rugpjūtį. Latvijos pareigūnai teigė, kad šis Rusijoje gimęs vyras galėjo dirbti rusų Federalinei saugumo tarnybai (FSB).

Latvijos kalėjimų administracija trečiadienį pranešė, kad 53 metų I. Bobiras, kuris oficialiai dar nebuvo apkaltintas, prieš savaitę – paguldytas į ligoninę – mirė.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Kalėjimo grotos

Į laisvę paleistas mažiausiai keturių žmonių žudikas ir kanibalas Denisas Gorinas iš Sachalino srities. Jis buvo paleistas iš kolonijos ir išsiųstas į karą Ukrainoje, rašo svoboda.org. Prieš mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė jo nuotrauka su karine uniforma su Z simbolika.

Dabar jis yra ligoninėje Južno Sachalinske, svoboda.org pasakojo jo kaimynas Dmitrijus. Pasak jo, D.Gorinas patyrė vidutinio sunkumo traumą. „Jis laisvėje, gavęs malonę, pusės bausmės neatlikęs. Bet manau, kad laisvas jis bus neilgai. Jo aukų artimieji viską prisimena“, – sakė Dmitrijus.

D.Gorinas pirmą kartą buvo nuteistas 2003 m. už nužudymą ir pasityčiojimą iš nužudyto žmogaus kūno. Jam buvo skirta 10 metų griežtojo režimo bausmė. Už gerą elgesį 2010 m. jis buvo lygtinai paleistas iš kolonijos.

2011 m. birželį broliai Denisas ir Jevgenijus Gorinai žiauriai sumušė žmogų. Kol auka buvo be sąmonės, Jevgenijus Gorinas jį pribaigė peiliu. 2012 m. sausio mėn. broliai Gorinai nužudė dar vieną vyrą.

2012 m. vasarą buvo išaiškinta ketvirtoji Deniso Gorino įvykdyta žmogžudystė. Tyrimo duomenimis, 2010 m. lapkritį jis pirmiausia nužudė žmogų, o tada nuo lavono kojų nupjovė mėsą, kurią nuplovė, įdėjo į šaldytuvą ir vėliau suvalgė. Teismas nuteisė D.Goriną 22 metams ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Sibreal.org nuotr./Keturių žmonių žudikas ir kanibalas Denisas Gorinas

Panašu, kad Kremlius nepaaiškinamai nerimauja dėl 2024 m. kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų rezultatų, nepaisant akivaizdaus visuotinio Rusijos gyventojų pritarimo Vladimirui Putinui, sako JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Ela Pamfilova pareiškė, kad kai kurie iš Rusijos išvykę Rusijos piliečiai ir kiti, vis dar esantys Rusijoje, jau ėmėsi pastangų diskredituoti artėjančius Rusijos prezidento rinkimus.

E.Pamfilovos pareiškimas leidžia manyti, kad Rusijos valdžia ir toliau intensyvins cenzūros pastangas, prisidengdama kova su bandymais kištis į vidaus rinkimus prieš prezidento rinkimus.

Lapkričio 15 d. susitikime su Rusijos rinkimų komisijos atstovais V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijos vyriausybė slopins bet kokį užsienio ar vidaus kišimąsi į rinkimus.

Trečiadienį paskelbtame straipsnyje du neįvardyti šaltiniai iš Rusijos federalinės ir regioninės valdžios institucijų Rusijos opozicijos leidiniui „Viorstka“ teigė, kad Kremlius nurodė Rusijos regioninėms valdžios institucijoms neleisti mobilizuotųjų giminaičiams protestuoti ir sumokėti jiems.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugriežtino Kremliaus poziciją dėl Izraelio ir „Hamas“ karo į labiau antiizraelietišką, siekdamas parodyti, kad Vakarų pasmerkimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra tariamai veidmainiškas, pastebi JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

V.Putinas pareiškė, kad G20 aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai, išreiškę šoką dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje, vietoj to turėtų būti šokiruoti dėl, pasak jo, „kruvinos“ 2014 m. Euromaidano revoliucijos Ukrainoje ir vėlesnio karo, kurį neva „Kyjivo režimas vykdė prieš savo žmones“ Donbase, ir dėl „civilių gyventojų naikinimo Palestinoje, Gazos Ruože“.

Trečiadienio V. Putino pareiškimas dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, kuriame minimas „civilių gyventojų Palestinoje naikinimas“, buvo nukrypimas nuo ankstesnės Kremliaus retorikos, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama raginimams siekti taikos ir teiginiams, kad Izraelio ir „Hamas“ karas atitrauks dėmesį nuo Vakarų karinės pagalbos teikimo Ukrainai.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palestinietė laiko Vladimiro Putino portretą

Daugiau nei tūkstančiui darbuotojų išvykus kovoti su rusais, rytų Ukrainoje esančioje anglies kasybos įmonėje labai trūko darbuotojų. Pirmą kartą jos istorijoje buvo nuspręsta leisti moterims dirbti po žeme, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Daugiau nei šimtas moterų pasinaudojo pasiūlymu.

„Ėmiausi šio darbo, nes prasidėjo karas, o kito darbo nebuvo“, – atvirai pasakojo 22 metų Krystyna.

Penkis mėnesius ji dirbo technike 470 metrų po žeme, aptarnaudama nedidelius elektrinius traukinius, kurie veža darbininkus daugiau kaip keturis kilometrus nuo keltuvo šachtos, iš kurios jie leidžiasi į anglies klodus.

Šachtos vadovybė paprašė „Reuters“ neviešinti jos pavadinimo ir nenurodyti apklaustųjų pavardžių.

Krystyna ryžosi imtis darbo tik įveikusi baimę palikti ketverių metų sūnų Denisą namuose su motina. Jos gimtasis Pavlohrado miestelis yra už 100 km nuo fronto, tačiau į jį dažnai pataiko rusų raketos.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainietė Krystyna dirba anglių kasykloje

Vladimiras Putinas antradienį G20 susitikime sakė, kad karas Ukrainoje yra „tragedija“ ir kad turėtume galvoti, kaip jį užbaigti. Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas replikavo į tokį V.Putino pasisakymą, teigdamas, kad šie komentarai tėra „dar vienas Rusijos prezidento realybės iškraipymas“.

„Žudikai, kurie šaltakraujiškai įvykdo iš anksto suplanuotą nusikaltimą, jo metu negalvoja, kaip sustabdyti nusikaltimą“, – rašė jis portale „X“.

M.Podoliakas sakė, kad vienintelis įgyvendinamas sprendimas karui užbaigti yra tai, kad Rusija nedelsdama išvestų visus savo karius iš Ukrainos teritorijos.

„Po to sėsti prie stalo ir aptarti mokėjimus, kompensacijas ir kitas teisines karo pasekmes“, – sakė jis.

V.Putinas ciniškai pasisakė apie karą Ukrainoje

15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas kalbą G20 aukščiausiojo lygio susitikime, padarė naują cinišką pareiškimą apie Ukrainą. Jis kalbėjo apie derybas, pažymėdamas, kad Kremlius jų neatsisakė, bei pareiškė, kad „turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“.

„Kariniai veiksmai visada yra konkrečių žmonių, konkrečių šeimų ir visos šalies tragedija. Be abejo, turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją. Beje, Rusija niekada neatsisakė taikos derybų su Ukraina“, – dar vieną absurdo dozę paskelbė V.Putinas.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: V.Putino cinizmas dėl karo Ukrainoje: „Turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“

V.Putino cinizmas dėl karo Ukrainoje: „Turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai sunaikino dar 1 130 rusų okupantų, iš viso nuo karo pradžios rusų karių nuostoliai jau siekia 321 tūkst. 800 žmonių. Tai teigiama atnaujintuose Generalinio štabo duomenyse.

Be to, per parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos į metalo laužą pavertė daug priešo technikos.

Visų pirma buvo sunaikinta 20 tankų (nuo karo pradžios – 5466), 36 šarvuotos kovos mašinos (iš viso 10224), 33 artilerijos sistemos (7802), 3 MLRS (902), 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos (591), 15 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių (5799) ), 39 vienetai automobilių technikos ir autocisternų (10198) ir 2 vienetai specialiosios technikos (1107).

Nuo karo pradžios sunaikintų orlaivių skaičius išliko nepakitęs: 323, sraigtasparnių – 324, sparnuotųjų raketų – 1564, laivų / katerių – 22, povandeninių laivų – 1.

Trečiadienį Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad šalis uždarys visus pasienio kontrolės punktus pasienyje su Rusija, išskyrus patį šiauriausią, nes labai padaugėjo migrantų, bandančių kirsti Suomijos sieną.

„Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti papildomus sienos perėjimo punktus. Atviras liks tik Raja-Jooseppi kontrolės punktas“, – sakė P.Orpo.

Pasienio perėjos bus uždarytos nuo penktadienio vidurnakčio iki gruodžio 23 d.

Helsinkio duomenimis, nuo rugpjūčio pradžios per sieną su Rusija į Suomiją atvyko apie 700 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Europos valdžios institucijos mano, kad Rusija sąmoningai provokuoja migracijos krizę; Maskva tokius kaltinimus neigia.

Buvusiam Dagestano kikbokso treneriui Achmadui Achmedovui Rusijoje iškelta baudžiamoji byla dėl valstybės išdavystės už dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. A.Achmedovas yra ieškomas – atitinkama kortelė pasirodė Rusijos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Laikraštis „The Moscow Times“ pažymi, kad kaltinamasis į Ukrainą persikėlė dar 2017 m., prieš tai jis buvo vaikų ir jaunimo sporto mokyklos Dagestano Kizliaro rajone direktorius, išugdė 16 pasaulio ir Europos kikbokso čempionų, jam suteiktas Rusijos nusipelniusio trenerio vardas.

Persikėlęs į Ukrainą, A.Achmedovas pradėjo treniruoti Ukrainos nacionalinę kikbokso rinktinę ir vadovavo nacionalinei šios sporto šakos federacijai. Prasidėjus visam karui, treneris įstojo į Ukrainos savanorių batalioną „Hort“.

Lapkričio 22 d. Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją ir patvirtino puolimą: geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos žengia į rytus nuo Sinkivkos (8 km į šiaurės rytus nuo Kupjansko). Rusai taip pat baigia pergrupuoti pajėgas ir netrukus gali padidinti puolimo tempą šiame rajone.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) cituoja Rusijos karinį tinklaraštininką, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į priekį Serebriansko miško rajone (10 km į pietvakarius nuo Kreminos), nors ISW nerado jokių vaizdinių šio teiginio įrodymų. 

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos nesėkmingai puolė netoli Sinkivkos ir Ivanivkos (20 km į pietryčius nuo Kupjansko), į šiaurės rytus ir rytus nuo Petropavlovkos (7 km į rytus nuo Kupjansko) ir link Seversko (19 km į pietus nuo Kreminos). 

Be to, Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas įvertino, kad Rusijos pajėgos Kupjansko kryptimi baigia pergrupuoti pajėgas ir netrukus gali suintensyvinti puolamųjų veiksmų tempus šiame rajone.