O.Scholzas paragino V.Putiną nutraukti puolimą Ukrainoje

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Lapkričio 22 d. vakare Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie raketų grėsmę Nikolajevo, Kirovogrado ir Dnepropetrovsko regionuose.

Kariškiai paragino Voznesensko ir Krivoj Rogo gyventojus būti slėptuvėse. Vėliau „Suspilnyj“ korespondentai pranešė apie sprogimų garsus Krivoj Roge.

Lapkričio 22 d. vakare Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas socialiniame tinkle „Facebook" paskelbė 17-ojo Ramšteino formato susitikimo rezultatus.

Pasak R.Umerovo, susitikime buvo suformuota nauja antžeminės oro gynybos koalicija. Lyderės yra Vokietija ir Prancūzija; iš viso koalicijai priklauso 20 šalių.

„Reuters“/„Scanpix“/Kandidatas į Ukrainos gynybos ministro postą – Rustemas Umerovas

Nyderlandai yra parengę 2 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai.

Estija IT koalicijos veiklai skiria pusę milijono dolerių, be to, Liuksemburgas įsipareigojo skirti 10 mln. eurų.

Jungtinė Karalystė ir Norvegija, priklausančios jūrų koalicijai, ieškos būdų, kaip toliau stiprinti saugumą Juodojoje jūroje.

Lapkričio 22 d. per Rusijos atakas Chasiv Jare, Avdijivkoje ir Torecke Donecko srityje žuvo du žmonės ir vienas buvo sužeistas, pranešė Donecko srities prokuratūra.

Per smūgį Chasiv Jare savo namuose žuvo 59 metų vyras, o per išpuolį Torecko pakraštyje žuvo 49 metų vyras, nurodė prokurorai.

Pranešama, kad per išpuolius Avdijivkoje į ligoninę buvo paguldytas 67 metų vyras su žaizdomis krūtinėje.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Donecko rajonas

Donecko sritis nuo 2014 m., kai prasidėjo Maskvos agresija, yra iš dalies okupuota Rusijos, o Ukrainos kontroliuojama teritorija nuolat patiria išpuolius.

Daugelis fronto linijos gyvenviečių per kovas buvo iš esmės sugriautos ir ištuštėjusios.

Internete – nauji kaltinimai Ukrainos pirmajai poniai Olenai Zelenskai, šį kartą – neva jos organizacija susijusi su prekyba vaikais.

Melagienos skleidėjai remiasi tariamu buvusio fondo darbuotojo liudijimu, abejotino patikimumo dokumentais ir net Vakarų žiniasklaidą imituojančiu tinklalapiu. Bet tai tėra rusų propagandininkų paskleisti gandai be jokių įrodymų.

„Scanpix“/AP nuotr./Olena Zelenska

Plačiau skaitykite ČIA.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nekeičia savo politikos, pagal kurią suteikia malonę kaliniams mainais už dalyvavimą kovose Ukrainoje, po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo paleistas „satanistas“ žudikas.

33-ejų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už 2008-aisiais įvykdytą ritualinę keturių paauglių žmogžudystę. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.

„Dabar visi labai atidžiai nagrinėja malonės sąrašus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Tačiau dar kartą kartoju, kad kalbame apie tam tikras sąlygas, susijusias su buvimu fronto linijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad šį tvarka nebuvo peržiūrėta.

Už šiurpias žmogžudystes, įvykdytas prieš 15 metų Rusijos Jaroslavlio srityje, N.Ogolobiakui ir dar šešiems kultu pasiskelbusios grupės nariams buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.

Kaip praneša rusų portalas „76“, bausmę kalėjime jis turėjo atlikti iki 2030 metų, tačiau praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, N.Ogolobiakas buvo pašauktas į vieną iš Rusijos nusikaltėlių ir nuteistųjų batalionų „Štorm-Z“.

„Po sužeidimo jis yra neįgalus“, – portalui teigė jo tėvas. 

Nepriklausomos kalinių teisių grupės vadovė Olga Romanova tvirtina, kad Rusija tikriausiai yra užverbavusi apie 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų tam, kad jie dalyvautų kovose Ukrainoje.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva dabar naudoja nuteistuosius, kad pakeistų didžiąją dalį kovose prarastų karių.

„Šiuo metu Rusijos kariuomenė pagrindiniu šaltiniu papildyti mūšio lauke patirtus nuostolius padarė kalinius“, – sakė jis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje, remdamasis žvalgybos duomenimis.

Tokia praktika vertinama itin prieštaringai. Kiek anksčiau vietos žiniasklaida pranešė apie keletą sunkių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, kuriuos buvo įvykdę iš fronto grįžę paleisti kaliniai.

Anksčiau šį mėnesį Kremlius pripažino, kad šio karo metu į frontą siunčiami kaliniai, tačiau pareiškė, kad nuteistieji gali „savo nusikaltimą išpirkti krauju mūšio lauke“.

Vakar Rusijos raketa pataikė į ligoninę Ukrainos pietiniame Selydovos mieste ir žuvo du žmonės.

Po to, kai šiandien gelbėjimo tarnybos baigė valyti griuvėsius, žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų. 

Per išpuolį buvo apgadinti du ligoninės pastatai, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės. 

„Iš ligoninės pastato griuvėsių rastas dar vienas kūnas... Iš viso per raketos smūgį žuvo trys žmonės“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba per „Telegram“.

Gelbėtojai dirbo dieną ir naktį, kad išvalytų griuvėsius, nurodė valdžios institucijos.

Per ukrainiečių smūgį žuvo aktorė, vaidinusi spektaklį Rusijos kariams, pranešė jos teatras. 

Polina Menšich vaidino šokių salėje okupuotoje Ukrainoje, kai sekmadienį ji buvo apšaudyta. 

Ji rengė pasirodymą, skirtą Rusijos kariuomenės šventei paminėti, sakoma vietos pranešimuose. 

Ukraina pranešė, kad per smūgį žuvo apie 20 rusų karių, nors Maskva to nekomentavo.

Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje, regis, matyti atakos momentas.

Scenoje matoma dainuojanti ir gitara grojanti moteris, kol pasigirsta sprogimas ir staiga užgęsta šviesos. 

Teigiama, kad P.Menšich mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

Rusija trečiadienį pranešė, kad Ukrainos dronas smogė žurnalistų grupei Zaporižios pasienio zonoje ir sužeidė valstybinio televizijos kanalo „Rossija 24“ reporterį.

Maskva ne kartą kaltino Kyjivo kariuomenę, kad ši puola jos žurnalistus, taip pat ir praėjusį mėnesį, kai trys laikraščio „Izvestija“ korespondentai buvo sužeisti per apšaudymą Donecko srityje.

„Dėl Ukrainos drono atakos prieš žurnalistų grupę šrapneliu buvo sužeistas televizijos kanalo „Rossija 24“ korespondentas Borisas Maksudovas“, – pranešė Maskvos gynybos ministerija.

Žurnalistui buvo suteikta medicininė pagalba ir manoma, kad jo gyvybei pavojus negresia, priduriama pranešime.

Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo puolimą, Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žiniasklaidos darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Rusija dabar pareiškė oficialų diplomatinį protestą po to, kai Suomija šalia savo parlamento eksponavo apgadintą rusišką tanką. 

Po šio incidento M.Zacharova apkaltino Suomiją „rusofobija“. 

Savaitgalį dvi proukrainietiškos asociacijos eksponavo tanką T-72B3. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Įtampa tarp abiejų šalių padidėjo po to, kai Suomija apkaltino Rusiją sąmoningai stumiant nelegalius migrantus link sienos. 

Rusijos pykčio priežastis – Suomija, anksčiau buvusi neutrali, balandžio mėn. įstojo į NATO (reaguodama į karą).

Čekijos prezidentas Petras Pavelas mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vystosi „ne taip, kaip tikėjosi patys ukrainiečiai“. Tai jis pasakė antradienį, lapkričio 21 d., Prahoje pradėdamas kariuomenės vadovybės posėdį, pranešė „Denikn“.

Anot jo, taip yra todėl, kad Vakarų parama buvo „nepakankamai masyvi ir greita“, o laikas, skirtas pasirengti kontrpuolimui, taip pat leido Rusijai „labai gerai“ jam pasirengti.

P.Pavelas pažymėjo, kad Ukrainai reikalingų ginklų tiekimas iki šiol vėlavo ir net dabar „nepasiekia reikiamo lygio“.

Pasak jo, patys Ukrainos kariškiai jaučia „ne tik suprantamą nuovargį, bet ir didėjantį nusivylimą Vakarų parama“.

„Jie jaučia, kad mes juos paliekame nuošalyje“, – sakė Čekijos vadovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Petras Pavelas

Europos Komisija trečiadienį patvirtino dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos Ukrainai išmoką – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paketo.

Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui, o ši išmoka yra priešpaskutinė šiais metais.

Išmokos gavimą netrukus patvirtino Ukrainos finansų ministerija.

„Šiandien skiriame dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama Ukrainai šiuo metu pasiekė 85 mlrd. eurų“, – „X“ socialiniame tinkle parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Ji taip pat pristatė tolesnės finansinės paramos Ukrainai planus – iki 2027-ųjų skirti 50 mlrd. eurų.

„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas kalbą G20 aukščiausiojo lygio susitikime, padarė naują cinišką pareiškimą apie Ukrainą. Jis kalbėjo apie derybas, pažymėdamas, kad Kremlius jų neatsisakė, bei pareiškė, kad „turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“.

Apie tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“.

Kalbėdamas per vaizdo ryšį G20 aukščiausiojo lygio susitikime Kremliaus vadovas neišvengė karo Ukrainoje, kurį sukėlė Rusija, temos. Jis ciniškai pareiškė, kad reikėtų „galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“.

„Kariniai veiksmai visada yra konkrečių žmonių, konkrečių šeimų ir visos šalies tragedija. Be abejo, turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją. Beje, Rusija niekada neatsisakė taikos derybų su Ukraina“, – dar vieną absurdo dozę paskelbė V.Putinas.

Ką daugiau pasakė V.Putinas, skaitykite ČIA.

VIDEO: V.Putino cinizmas dėl karo Ukrainoje: „Turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“

V.Putino cinizmas dėl karo Ukrainoje: „Turėtume galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“

Ukrainos kariai atkeršijo už cinišką išpuolį prieš 128-ą atskirąją Užkarpatės brigadą. Atsakomasis smūgis teko Rusijos 810-ai jūrų pėstininkų brigadai, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Remiantis internetiniais pranešimais, ukrainiečiai smogė apdovanojimų metu, kuomet rusų jūrų pėstininkai susirinko į koncertą, skirtą Rusijos raketinių pajėgų ir artilerijos dienai paminėti.

Rusijos jūrų pėstininkų 810 brigados pralaimėjimas jau vadinamas bumeranginiu kerštu už smūgį 128 brigadai.

Prieš kelias savaites, lapkričio 3 d., žuvo mažiausiai 19-a 128-osios atskirosios šturmo brigados karių.

Ukrainos oro žvalgybos karininkas Robertas Brovdi pateikė daugiau informacijos apie smūgį. Jo duomenimis, tai įvyko sekmadienį, lapkričio 19 d.

Nežinoma, kuo konkrečiai atakuoti rusų jūrų pėstininkai. Tačiau žvalgybos karininko teigimu, žuvo mažiausiai 25 rusai. Dar daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir vadavietės darbuotojų.

Ši Rusijos brigada dalyvavo „Azovstal“ apgultyje ir užimant Mariupolį, o jos pajėgos nuo invazijos pradžios jau kelis kartus patyrė didelių nuostolių Ukrainoje. 2022 m. gegužę ukrainiečiai atakavo 810-osios brigados vadavietę, nukovė tris vadus ir sužeidė dar 14 karininkų.

Kaip reagavo Rusija

Oficialiai 810 brigados koncerto atakos Rusija nekomentuoja, tačiau kai kurie karo tinklaraštininkai jau skelbia filmuotą medžiagą ir vaizdo įrašus iš atakos vietos.

Vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos kariškiai klausosi koncerto, o tada pasigirsta sprogimo garsas. Tuo metu dainavo moteris, tikriausiai 40-metė Polina Menšych. Rusų teigimu, ji žuvo nuo smūgio.

Nyderlandai sugrąžins Ukrainai senovines Krymo skitų vertybes, laikytas nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai atplėšė šį pusiasalį nuo Ukrainos ir jį aneksavo, trečiadienį paskelbė ukrainiečių Kultūros ministerija.

Ukrainos kultūros ministras Rostyslavas Karandjejevas pasirašė galutinį susitarimą su Amsterdamo universiteto bibliotekos direktoriaus pareigas einančiu Fredu Weermanu dėl vertybių sugrąžinimo, savo interneto svetainėje paskelbė ministerija.

„Skitų auksu“ vadinamos vertybės buvo paskolintos Allardo Piersono muziejui Amsterdame prieš pat Maskvai 2014 metais aneksuojant Krymą.

Tiek Kyjivas, tiek keturi okupuotame Kryme esantys muziejai reikalavo, kad pasibaigus parodai Amsterdame vertybės būtų grąžintos jiems, tačiau Allardo Piersono muziejus pareiškė, kad to nedarys, kol teisėjas nenuspręs, kuriai šaliai jos turėtų atitekti.

Kol vyko teismai, muziejus laikė eksponatus saugykloje.

Birželį Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas po beveik dešimtmetį trukusios teisinės kovos nusprendė, kad neįkainojama Krymo aukso kolekcija turi būti perduota Ukrainai.

AFP-Scanpix nuotr.

Rusija trečiadienį pranešė, kad viename iš jos kontrolės punktų Arkties ir Suomijos pasienyje, kur, pasak jos, šimtai migrantų įstrigo šaltyje, susidarė kritinė humanitarinė situacija.

Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE duomenimis, nuo lapkričio prie sienos iš Rusijos atvyko daugiau kaip 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos.

Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ji tyčia stumia migrantus į Arkties regioną, bet Rusija tai neigia.

„Pasienyje su Suomija, Salos kontrolės punkte, susidarė padėtis, kurią galima pavadinti humanitarine krize“, – sakė su Suomija besiribojančios Rusijos Murmansko srities gubernatorius Andrejus Čibisas.

„Apie 300 žmonių iš daugiau nei 10 užsienio šalių laukia ne kelias valandas, o dienas, kad galėtų kirsti sieną“, – sakė jis.

Jis kaltino Suomiją, kad ši jų neįsileido.

Socialinėje žiniasklaidoje jis taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti dešimtys automobilių ir mikroautobusų, naktį stovinčių snieguoto kelio pakraštyje, ir grupė šiltus žieminius drabužius vilkinčių žmonių, susigrūdusių į kažką panašaus į palapinę.

Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti padėties pasienyje.

Nors Salos pasienio kontrolės punktas vis dar veikia, Suomija praėjusią savaitę dėl migrantų antplūdžio iš Rusijos uždarė keturis sienos perėjimo punktus.

Ji apkaltino Maskvą, kad ši sąmoningai siekia destabilizuoti šalį, reaguodama į jos įstojimą į NATO.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl Jungtinėms Amerikos Valstijoms, be kita ko, naudinga skirti lėšų ginklų gamybai ir taip paremti Ukrainą.

Interviu „Fox News“, komentuodamas dalies amerikiečių visuomenės poziciją, kad lėšas, skirtas Ukrainai remti, geriau išleisti pačių amerikiečių reikmėms, V.Zelenskis pažymėjo, kad didžioji dalis pinigų grįžta į Jungtines Valstijas per gamybą ir darbo vietas.

„Kai gaminate Ukrainai ir su Ukraina, gaminate ir su amerikiečiais. Taigi didžioji dalis produkcijos bus gaminama jūsų valstijose, taip pat Ukrainoje“, – sakė jis.

V.Zelenskis pridūrė, kad bendros ginklų gamybos įmonės sukurtų papildomų darbo vietų ir amerikiečiams, ir ukrainiečiams.

JAV visuomenės parama Ukrainai

Neseniai atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, beveik pusė JAV piliečių mano, kad šalis per daug išleidžia paramai Ukrainai.

Pažymima, kad šios nuotaikos, kurias pirmiausia skatino respublikonai, padeda paaiškinti didėjantį konservatyvių respublikonų įstatymų leidėjų pasipriešinimą Kapitolijaus kalvoje, kurie atmeta prezidento Joe Bideno bandymus patvirtinti naują pagalbos Ukrainai dalį, argumentuodami, kad pinigus būtų geriau išleisti vidaus prioritetams.

Kartu sociologai pabrėžia, kad, palyginti su spalio mėn. atlikta apklausa, tarp JAV piliečių sumažėjo pagalbos Ukrainai priešininkų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Joe Bidenas

Birželio 23 d. vakare „Wagner“ samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas ruošėsi duoti įsakymą savo vyrams žygiuoti į Maskvą ir pareikalauti, kad po kelis mėnesius augusios įtampos būtų nušalinta Rusijos karinė vadovybė.

Tuo tarpu už kelių šimtų metrų nuo Kremliaus esančioje įspūdingoje stalinistinėje Valstybės Dūmos būstinėje vyko iš pirmo žvilgsnio neįprastas įvykis, kuris vos netapo precedento neturinčiu politiniu skandalu.

Apie 17 val. kelios dešimtys žmonių susirinko prie apskritojo stalo Valstybės Dūmos Mažojoje salėje.

Sergejus Mironovas, partijos „Teisingoji Rusija – patriotai – už tiesą“ vadovas ir ilgametis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, pradėjo sesiją iš anksto įrašytu vaizdo pranešimu, po kurio pasisakė keli kiti parlamento nariai ir pareigūnai.

Savo kalbose deputatai kritikavo nepakankamą Maskvos paramą Ukrainoje kovojantiems mobilizuotųjų ir savanorių kariams, siūlė leisti vyriausybės obligacijas ir įvesti valstybinį alkoholio monopolį, kad būtų padidintas kariuomenės finansavimas.

J.Prigožinas slapta planavo dalyvauti šioje sesijoje ir iš Valstybės Dūmos tribūnos išsakyti aštrią kritiką Rusijos kariuomenės vadovybei, taip paskutinį kartą bandydamas susigrąžinti V.Putino pritarimą, tačiau paskutinę minutę jo planai buvo atšaukti, sužinojo leidinys „The Moscow Times“.

„Jis ketino išsakyti visą aibę problemų. Tiesą sakant, visą su...istą reikalą“

„Jis ketino išsakyti visą aibę problemų, susijusių su specialiąja karine operacija, su Gynybos ministerija, realiu mūsų kovotojų aukų skaičiumi ir pan. Tiesą sakant, visą su...istą reikalą, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė šaltinis. – Jo padėjėjai ruošė jo vizitą“.

Kaip vystėsi istorija, skaitykite toliau ČIA.

„Zuma press“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas

Lenkijoje išardytas Rusijos šnipų tinklas, kurio nariai, kaip rodo tyrimas, be kitų dalykų, rinko duomenis apie ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant karinius objektus ir jūrų uostus.

„Kaltinamieji, užsieniečiai iš už rytinės sienos, vykdė žvalgybinę veiklą, taip pat propagandinę veiklą prieš Lenkiją ir rengė diversinius veiksmus Rusijos žvalgybos naudai“, – pranešė Nacionalinė prokuratūra.

Tinklas veikė nuo šių metų sausio iki kovo Palenkės Bialoje, Chelme, Medykoje, Peremislyje, Žešuve, Varšuvoje ir kitose Lenkijos vietose.

16 asmenų kaltinami priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei ir darbu užsienio žvalgybai, kenkiant Lenkijos interesams. 15 iš jų yra sulaikyti.

Lenkijos slaptųjų tarnybų koordinatoriaus Mariuszo Kaminskio biuras trečiadienį sakė, kad 16 užsieniečių, kaip įtariama, rengė sabotažo aktus ir rinko informaciją apie karinės įrangos pristatymą Ukrainai.

„Pateikti kaltinimai 16 užsieniečių, kaltinamų šnipinėjimu Rusijos žvalgybos tarnyboms Lenkijos teritorijoje ir dalyvavimu organizuotoje nuskalstamoje grupėje“, – sakoma pranešime.

Tarp jiems paskirtų užduočių buvo karinių objektų ir ypatingos svarbos infrastruktūros identifikavimas, traukinių, gabenančių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, stebėjimas ir diversijų prieš traukinius rengimas, nurodė M. Kaminskio biuras.

Pranešime sakoma, kad kaltinamieji prisipažino dėl šių veiksmų, taip pat dėl propagandos siekiant sukurstyti lenkų antipatijas ukrainiečiams.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro socialiniame tinkle „X“ parašė, kad kaltinamiesiems gresia įkalinimas iki 10 metų.

Lenkija yra svarbi karinės įrangos Ukrainai tiekėja, be to, per Lenkijos teritoriją Ukrainai gabenami sąjungininkių Vakaruose skiriami ginklai.

„Viasat“ nuotr./Šnipas

Naktį iš pirmadienio į antradienį kalėjime mirė, kaip įtariama, nusižudęs buvęs Rusijos tyrimų komiteto skyriaus vadovas, kuris atliko bausmę už kyšių priėmimą iš Rusijos mafijos, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį BBC pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos kalėjimo kolonijoje rado negyvą buvusį Rusijos tyrimų komiteto Tarpžinybinio bendradarbiavimo ir vidaus saugumo departamento vadovą Michailą Maksimenką.

Rusijos teisėsaugos šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad valdžios institucijos rado M.Maksimenkos kūną 11-ojoje pataisos darbų kolonijoje Bore, Nižnij Novgorodo srityje, sandėlyje. Rusijos valstybinis leidinys RBK pranešė, kad Rusijos federalinei kalėjimų tarnybai artimas šaltinis teigė, jog M.Maksimenka nusižudė naktį psichiatrijos ligoninėje, kurioje buvo gydomas po ankstesnio bandymo nusižudyti.

2018 m. balandžio mėn. Rusijos valdžios institucijos nuteisė M.Maksimenką 13 metų kalėjimo už 500 000 JAV dolerių kyšio priėmimą mainais už pagalbą išlaisvinant Rusijos mafijos boso Zacharo Kalašovo padėjėją Andrejų Kočiukovą.

2020 m. kovo mėn. Rusijos valdžios institucijos taip pat nuteisė M.Maksimenką 14 metų kalėjimo už milijono dolerių kyšio priėmimą iš Rusijos verslininko Dmitrijaus Smyčkovskio, kuris taip pat siekė išlaisvinti A.Kočiukovą.

Rusijos prezidento Žmogaus teisių tarybos narė Jeva Merkačiova pareiškė, kad M.Maksimenkos mirtis buvo „keista“ ir kad M.Maksimenka anksčiau jai sakė, jog jokiomis aplinkybėmis nesižudys. Vienas Rusijos vidaus šaltinis teigė, kad M.Maksimenka neseniai pateikė prašymą atlikti likusią bausmės dalį pataisos darbų stovykloje, tačiau vietoj to lapkričio 20 d. sprendimus priimanti komisija paskelbė, kad jo prašymas buvo atmestas.

123RF.com nuotr./Kalėjimo grotos

Rusija nuėjo tik pusę kelio atsijungiant nuo Vakarų technologinių platformų, interviu „Moskovskij komsomolec“ sakė prezidento patarėjas Maksimas Oreškinas.

„Daugiau nei pusė „atsiskyrimo“ nuo Vakarų kelio jau nueita. Tačiau dar turime daug ką nuveikti. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra tik atsijungimo ir persijungimo klausimas – tai yra mūsų pačių technologinių platformų įvairiose pramonės šakose kūrimo klausimas. Būtent tai dar turime padaryti“, – sakė M.Oreškinas.

Jis nenurodė, kokias konkrečiai platformas reikėtų parengti atjungimui. Stebėtojai mano, kad Rusija gali izoliuoti „Runet“ tinklą nuo pasaulinio tinklo. Tarp paslaugų, kurioms gresia pavojus, yra ir „YouTube“.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./YouTube

Vokietijos ekspertai teigia, kad Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą gali paskatinti Maskvą pulti kitas šalis, ir tvirtina, kad Europos NATO narės turi tik 6-10 metų „pasiruošti karui“ su Rusija aljanso teritorijoje.

Kada pradės tiksėti laikrodis?

Vokietijos užsienio politikos draugijos (DGAP) paskelbtos analizės „Užkirsti kelią kitam karui“ autoriai Christianas Möllingas ir Torbenas Schützas iš Berlyno saugumo ir gynybos centro padarė išvadą, kad kitam karui Europoje veiksmingai užkirsti kelią galima tik ribotą laiką.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijai prireiks nuo šešerių iki dešimties metų atkurti savo kariuomenę tiek, kad ji galėtų išdrįsti pulti NATO. Laikrodis pradės tiksėti, kai Ukrainoje baigsis intensyvūs mūšiai. Tuomet Rusija galės nukreipti dabartinę įsibėgėjusią savo karo pramonę į ginkluotųjų pajėgų atkūrimą, rašo Ch.Möllingas ir T.Schützas.

Anot ekspertų, per metus Rusija gali parengti apie 280 000 naujokų. Per šešerius metus gali parengti beveik 1,7 mln. karių, o per dešimt metų – 2,8 mln.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

ES valstybės narės svarsto, ar apriboti Rusijos diplomatų keliones po to, kai Čekija pasiskundė, kad potencialūs šnipai išvengia stebėjimo dėl ES zonos be sienų, rašo laikraštis „The Financial Times“.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vyriausybės išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų, teigdamos, kad jie iš tikrųjų yra žvalgybos agentai. Tačiau kitos vis dar išduoda vizas Maskvos pasiuntiniams, suteikdamos jiems galimybę patekti į Šengeno zoną ir nevaržomai judėti 24 iš 27 valstybių narių, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Praėjusią savaitę Praha išplatino dokumentą su idėjomis, kaip užkirsti tam kelią. Tai būtų aptariama 12-ame ES sankcijų Maskvai pakete, kurį valstybės narės dar turi patvirtinti.

Ši Vidurio Europos šalis pernai išsiuntė daugiau kaip 70 rusų dėl karo Ukrainoje ir įtariamo Rusijos dalyvavimo 2014 m. išpuolyje šaudmenų sandėlyje, per kurį žuvo du žmonės.

Dabar Čekija nori, kad Rusijos diplomatai gautų vizas ir leidimus gyventi, kurie leistų keliauti tik priimančiojoje šalyje, o ne visoje Šengeno erdvėje. Ji taip pat nori, kad ES pripažintų tik biometrinius pasus, kuriuos būtų sunkiau suklastoti arba susieti su suklastotomis tapatybėmis.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Juodojoje jūroje sunaikino keturis Ukrainos karinio jūrų laivyno dronus, artėjančius prie Krymo, ir numušė tris bepiločius orlaivius virš aneksuoto pusiasalio.

Ukraina siekia padidinti spaudimą Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje, rengdama dronų ir raketų atakas prieš karinius objektus pusiasalyje ir aplink jį.

„Vakarinėje Juodosios jūros dalyje buvo aptikti keturi bepiločiai Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai, plaukiantys Krymo pusiasalio link“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Atskirame pareiškime teigiama, kad „budintys oro gynybos daliniai virš Krymo Respublikos teritorijos sunaikino tris Ukrainos bepiločius orlaivius“.

Nuo tada, kai liepą žlugo Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas, garantuojantis saugų civilinių laivų praplaukimą, tiek Kyjivas, tiek Maskva suintensyvino karinį aktyvumą ir atakas Juodojoje jūroje.

Krymą Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Kyjivas iki žiemos iš JAV nori gauti trumpojo nuotolio radarų, nes pareigūnai ruošiasi Rusijos raketų smūgiams civiliams objektams ir energetikos infrastruktūrai, skelbia Briuselio leidinys „Politico“.

Konkrečiai, Kyjivas pageidauja trumpojo nuotolio radarų „Sentinel“, kurie skirti balistinėms raketoms, lėčiau judantiems dronams, lėktuvams ir sraigtasparniams – ir daug kam kitam, sakė su JAV ir Ukrainos diskusijomis susipažinęs asmuo.

Ukraina teigia, kad šis prašymas – nors tai toli gražu ne tankai „Abrams“, naikintuvai F-16 ir kariuomenės taktinės raketų sistemos, kurios nuo pat karo pradžios užėmė pirmąją vietą sąraše – yra labai svarbus norint išgyventi žiemą.

Nauji radarai geriau aprėptų tas šalies dalis, kurias kasdien siaubia Rusijos smūgiai, ir galėtų būti naudojami apsaugoti gamyklas, kuriose ukrainiečiai ketina patys gaminti ginklus, o ne juos importuoti, kai tik sulauks Vakarų gynybos įmonių pagalbos.

Plačiau skaitykte ČIA.

Wikipedia/Balistinių raketų radaras „Sentinel“

Baltieji rūmai antradienį išreiškė susirūpinimą, kad Iranas gali aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis jos karui prieš Ukrainą, nurodė JAV nacionalinio saugumo pareigūnas.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pažymėjo, kad Iranas jau tiekia Rusijai dronus, valdomas bombas ir artilerijos šaudmenis. J. Kirby nurodė, kad spėjama, jog Teheranas planuoja žengti dar vieną žingsnį pagalbos Maskvai link.

Irane demonstravo balistines raketas

Jis taip pat paminėjo rugsėjo mėnesį įvykusį susitikimą, kuriame iraniečiai priėmė Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir pademonstravo įvairias balistinių raketų sistemas. Šis susitikimas sukėlė Vašingtono susirūpinimą.

„Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje“, – žurnalistams teigė J.Kirby. 

„Mainais už šią paramą Rusija Teheranui siūlo precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant raketas, elektroniką ir oro gynybą“, – pridūrė jis. 

Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai JAV prezidento Joe Bideno prašymas skirti daugiau kaip 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) skubų JAV finansavimą Ukrainos gynybai tebėra įstrigęs Kongrese.

Papildoma pagalba Ukrainai yra dalis didesnio 106 mlrd. dolerių (97,7 mlrd. eurų) JAV dolerių finansavimo prašymo, kurį pateikė demokratų prezidentas ir kuriuo taip pat siekiama paremti Izraelį, Taivaną ir JAV veiksmus pasienyje su Meksika.

Vis daugiau respublikonų, kontroliuojančių Atstovų Rūmus, nepritaria tolesnei paramai Ukrainai, kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.

J.Kirby ir kiti aukščiausio rango JAV pareigūnai ragino Kongresą priimti sprendimą dėl pagalbos Ukrainai, teigdami, kad dabartinis finansavimas jau eina į pabaigą.

Iranas perka naikintuvus Su-35 iš Rusijos

Spaudos konferencijoje J.Kirby taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas šių metų pradžioje paskelbė, jog sudarė sandorį dėl naikintuvų Su-35 pirkimo iš Rusijos. Anot jo, Teheranas siekia iš Maskvos įsigyti papildomos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius, radarus ir orlaivius treniruotėms.

„Iš viso Iranas iš Rusijos siekia gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus“, – sakė atstovas spaudai. 

„Rusija taip pat padeda Iranui plėtoti ir palaikyti palydovinius pajėgumus ir kitas kosmines programas“, – pridūrė jis. 

Pasak J. Kirby, stiprėjanti Teherano ir Maskvos karinė partnerystė kenkia Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims Vidurio Rytuose ir visai tarptautinei bendruomenei.

Be to, pareigūnas nurodė, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ Maskvos nurodymu ruošiasi aprūpinti oro gynybos pajėgumais Libano judėjimą „Hezbollah“ arba Teheraną.

J. Kirby pareiškė, kad JAV atidžiai stebi padėtį ir yra pasirengusi įvesti „kovos su terorizmu sankcijas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie gali atlikti tokius destabilizuojančius sandorius“. Anksčiau Maskva naudojosi „Wagner“ norėdama paneigti savo įsitraukimą, visų pirma į užsienio karines operacijas.

Vašingtonas: tai, kad Kremlius naudojasi Irano ir Šiaurės Korėjos parama, rodo Rusijos neviltį

Anot Vašingtono, tai, kad Kremlius naudojasi Irano ir Šiaurės Korėjos parama, rodo Rusijos neviltį. Šios dvi šalys dėl savo branduolinių programų ir žmogaus teisių padėties tarptautinėje arenoje yra smarkiai izoliuotos nuo likusio pasaulio.

Manoma, kad Teherano ir Pchenjano teikiama pagalba Rusija naudojasi atsižvelgdama į Kyjivo priešinimąsi ir pasaulinės koalicijos sėkmę trikdant Rusijos karinių prekių tiekimo grandines ir ieškant būdų pakeisti mūšio lauke prarastus ginklus. Baltieji rūmai spėja, kad Maskva kreipėsi į Šiaurės Korėją prašydama aprūpinti ją artilerija.

Amerikiečių pareigūnai teigia, kad Iranas taip pat tiekė Rusijai artilerijos ir tankų sviedinių jos kariniams veiksmams Ukrainoje.

JAV ir kitos šalys ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią galimam tiekimui, pardavimui ar perdavimui, susijusiam su Iranu ir su balistinėmis raketomis, nurodė J. Kirby. 

JAV taip pat pateikė rekomendacijas privačioms bendrovėms dėl Irano raketų įsigijimo praktikos, kad įsitikintų, jog jos netyčia neremia Teherano pastangų.

Anksčiau Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusija susidomėjo galimybe iš Irano įsigyti papildomų pažangių atakos dronų, kuriuos galėtų naudoti kare Ukrainoje.

Birželį paskelbtose JAV žvalgybos išvadose teigiama, kad Iranas tiekia Rusijai medžiagas dronų gamyklai į rytus nuo Maskvos statyti, Kremliui siekiant užsitikrinti nuolatinį ginklų atsargų tiekimą į frontą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano raketa

Rusija ir Baltarusija vetavo Estijos išrinkimą 2024 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininke. Tai įvyko antradienį Vienoje vykusiame organizacijos posėdyje. Estija yra bendra ES šalių kandidatė nuo 2020 m., praneša Estijos nacionalinis transliuotojas.

Pagal taisykles pirmininkaujanti šalis keičiasi kiekvienais metais ir tam turi pritarti visos 57 valstybės narės. Maskva nedelsdama pareiškė, kad Estijos kandidatūrą laiko nepriimtina, sakė Rusijos nuolatinis atstovas organizacijoje Aleksandras Lukaševičius. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Irina Grotkjaer nuotr./ Unsplash nuotr./Kremlius

„(Rusijos gynybos ministras) Sergejus Šoigu šiandien vėl pasigyrė apie stipriai gamybą padidinusią karo pramonę. Tik kaip visada, šiandien paskelbti skaičiai visiškai nesutampa su tais, kuriuos skelbė anksčiau. Kas rašo jam kalbas turėtų pasistengti labiau“, - taip antradienio įvykius komentavo karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Pasak jo, rusai spaudžia Kupjansko, Bachmuto, Avdijivkos, o antradienį dar ir Marjinkos rajonuose. „Yra nedidelių postūmių pirmyn, Kremliaus propaganda juos vadina proveržiu, o Gynybos ministerija ir pats ministras S.Šoigu gerokai kuklesni – jie kalba tik apie tai, kad „pavyko apsiginti“ ir „šiek tiek pagerinti taktinę padėtį“, - pastebi jis.

Ukrainiečiai iš tiesų labai intensyviai kontratakuoja arba vykdo nedidelius puolimus. Placdarmas kairiajame Dniepro krante yra tvirtai laikomas, šiek tiek, labai nestipriai plečiamas, tik tiek, kiek reikia pasigerinti taktinę padėtį, sako E.Papečkys.

„Kaip ir tikėjausi, naktį rusai sudavė smūgį raketomis ir bepiločiais. Bandoma atakuoti įvairiau, mėginant išskaidyti Ukrainos oro gynybos pastangas. Vakare sulaukta gerokai kuklesnio apšaudymo raketomis. Ukrainiečių bepiločiai ir vėl zujo virš Rusijos ir okupuotų teritorijų, apie didesnius pažeidimus nepranešama“,  - kalbėjo analitikas.

Rusijos gynybos ministras pasigyrė apie stipriai gamybą padidinusią karo pramonę, tačiau, pasak E.Papečkio, naujai paskelbti skaičiai visiškai nesutampa su tais, kuriuos skelbė anksčiau. „Kas rašo jam kalbas, turėtų pasistengti labiau. Nors skaičiai niekam neįdomūs, svarbiausia nuolat raportuoti, kad viskas gerai“, - ironizavo karybos ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Facebook nuotr./Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotrauka, kurioje pavaizduota šventojo, turinčio J.Prigožino veidą, ikona

Knygų leidykla „Penguin Random House“ tapo pirmuoju žinomu atveju, kai į Rusiją sugrįžo stambus tarptautinis prekės ženklas, išvykęs iš Rusijos rinkos prasidėjus karui Ukrainoje.

Rusijoje veiklą pradėjo leidyklos Vokietijos ir Ispanijos padaliniai, patvirtino leidybos grupės „Alpina“ generalinis direktorius Aleksejus Iljinas.

Įmonės atnaujino darbą Rusijoje po spalio pabaigoje surengtos Frankfurto knygų mugės, „Kommersant“ sakė A.Iljinas.

„Random House“ leidžiasi daug garsių autorių, tarp jų yra kinų kompiuterių inžinierius ir mokslinės fantastikos rašytojas Liu Cixinas, amerikiečių novelistas Nicholas Sparksas, taip pat amerikietis Johnas Grishamas, JAV rašytojas Stephenas Kingas ir britų rašytoja Lucinda Riley. Tačiau kol kas tikriausiai nekalbama apie jų knygų pardavimų atnaujinimą Rusijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Rusijos gynybos ministerija ir pareigūnai stengiasi numalšinti Rusijos isteriją dėl Ukrainos operacijų Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į Rusijos ministerijos kolegiją ir teigė, kad Rusijos pajėgos užkirto kelią visiems Ukrainos bandymams sėkmingai vykdyti „amfibines operacijas Chersono kryptimi“.

Be to, S.Šoigu tvirtino, kad Rusijos pajėgos Ukrainos pajėgoms pridaro „milžiniškų“ nuostolių. Tikėtina, kad S.Šoigu pareiškimu bandoma sumenkinti kai kurių Rusijos karinių tinklaraščių autorių susirūpinimą dėl Rusijos nesugebėjimo ryžtingai atremti ukrainiečių atakas rytiniame Dniepro upės krante, tačiau vargu, ar jis nuramins nuolat augančius skundus Rusijos informacinėje erdvėje, sako ISW analitikai.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir toliau pripažįsta, kad Ukrainos pajėgos yra Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante, ir skundžiasi, kad rusai nesugeba nuslopinti ukrainiečių operacijų šioje teritorijoje.

Antradienį Rusijos karinis tinklaraštininkas „Telegram“ paskyroje „Du majorai“ teigė, kad Ukrainos pajėgos nukovė visą rusų šturmo grupę netoli Krynkos (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto ir 2 km nuo Dniepro upės). Praėjusį penktadienį ISW Rusijos vidaus šaltinis teigė, kad tądien per Ukrainos smūgį žuvo 76 rusų kariai iš 35-osios motorizuotosios šaulių brigados 1-ojo bataliono (41-oji jungtinė kariuomenė, Centrinė karinė apygarda), anksčiau Chersono srities rytiniame krante bandę atlikti „atitraukimo manevrą“.

Rusijos karys, tariamai priklausantis 810-ajai jūrų pėstininkų brigadai (Juodosios jūros laivynas), veikiančiai netoli Krynkų, antradienį papildytame vaizdo įraše teigė, kad Rusijos kariuomenė verčia personalą, kuris vis dar sveiksta po sužeidimų, vykdyti išpuolius ir kad kiekvienam Krynkų apylinkėse veikiančiam Rusijos kariui tenka trys ukrainiečių dronai.

Antradienį Rusijos karinis tinklaraštis „Du majorai“ paskelbė laišką, kurį neva parašė netoli Krynkų veikiantis Rusijos karys, teigiantis, kad šiame rajone Rusijos pajėgoms trūksta žvalgybinių dronų, todėl jų judėjimas lėtėja ir kyla Ukrainos atakų pavojus.

Kostiantyn Liberov, Vlada Liberova/Ukrainos kariai keliasi per Dnieprą

Trečiadienio naktį rusai atakavo Ukrainą, panaudodami 14 bepiločių orlaivių „Shahed“ ir sparnuotąją raketą Ch-22, paleistą iš lėktuvo Tu22M3. Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime teigiama, kad sunaikinti visi bepiločiai orlaiviai.

„Ch-22“ sparnuotoji raketa nepasiekė taikinio ir nukrito Zaporižios srityje atviroje vietovėje. Nuo sprogimo bangos nukentėjo privatūs gyventojų namai. Preliminariai, be aukų“, – atskleidė detales karinės oro pajėgos.

Rusai kelias valandas dronais atakavo Ukrainos teritoriją. Karinių oro pajėgų vadovybė pranešė apie kelias dronų grupes, todėl Žytomyro, Kyjivo, Černihivo, Poltavos, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Chersono, Zaporižios ir Odesos srityse buvo paskelbtas pavojus. Oro taikinius apšaudė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.

Chmelnyckio rajone vienas iš numuštų bepiločių orlaivių nukrito į privačios namų valdos kiemą. Apgadintos namų valdos negyvenamosios patalpos, kilo gaisras. Dėl incidento niekas nenukentėjo.