Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokios priežastys slepiasi už penkių arabų valstybių paramos kovai su džihadistais?

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry su arabų šalių atstovais Džedoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry su arabų šalių atstovais Džedoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kuomet JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie prieš „Islamo valstybę“ (IS) nukreiptą koaliciją, jis suskubo pabrėžti penkių arabų šalių vaidmenį joje. Taip B.Obama norėjo pranešti visam pasauliui, kad JAV nekovos viena. Prieš IS džihadistus nukreiptoje koalicijoje dalyvauja penkios arabų šalys – Jordanija, Saudo Arabija, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Kataras. Apie tai, kokios priežastys lėmė kiekvienos iš šių šalių sprendimą dalyvauti prieš džihadistus nukreiptoje koalicijoje, aiškinosi naujienų svetainė newrepublic.com.

Vašingtonui arabų šalių dalyvavimas antskrydžiuose yra itin svarbus, nes jie nebus laikomi tik dar viena JAV karine intervencija, o bendra įvairių šalių kova prieš regionui grėsmę keliančius teroristus.

Dėl ko šios penkios arabų šalys taip elgiasi? Visos jos baiminasi teroristinių atakų grėsmės, Irano iškilimo regione ir ilgą laiką palaikė JAV užsienio politiką, mainais gaudamos ginklus ir įsipareigojimus gynybai iš Vašingtono. Vis dėl to, už kiekvienos iš šių valstybių sprendimo slypi ir kiti, papildomi motyvai.

Jordanija

Iš visų penkių koalicijos partnerių Jordanija yra vienintelė šalis, kurios ekonomika nėra paremta energijos išteklių eksportu. Ekonomine prasme Jordanija nėra itin svarbi JAV. Vis dėl to, jos strateginė padėtis itin domina Vašingtoną. Pirmojo Persijos įlankos karo metu 1990-1991 m. Jordanija palaikė Irako diktatorių Saddamą Husseiną, tačiau po pastarojo pralaimėjimo tapo ištikima JAV sąjungininke.

Mainais į paramą užsienio politikoje, JAV tiekia Jordanijai ekonominę ir karinę pagalbą. 

1994 m. ji tapo antrąja arabų valstybe, pasirašiusia taikos sutartį su kaimyniniu Izraeliu. Šiandien Jordanija tarnauja ir kaip buferinė zona tarp Izraelio ir jo priešų.

Mainais į paramą užsienio politikoje, JAV tiekia Jordanijai ekonominę ir karinę pagalbą. Ši šalis yra viena iš didžiausių JAV paramos užsienio šalims gavėjų – nuo 1951 m. Jordanijai jau buvo suteikta apie 13,8 mlrd. dolerių.

Maža to, JAV nusiuntė 200 karių prie Jordanijos sienos su Sirija. Taip pat Jordanijoje yra šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, kurie pasitraukė iš savo šalies būtent dėl IS teroristinių veiksmų.

Saudo Arabija, Bahreinas ir JAE

Saudo Arabija, Bahreinas ir JAE labai baiminasi galimo šiitiško Irano dominavimo regione. JAE ir Saudo Arabija jau kurį laiką finansuoja prieš Sirijos prezidentą Basharą Al Assadą ir „Hezbollah“ kovojančias sunitų grupuotes. Bahreinas, nors ir neprisidėjo prie tiesioginių atakų prieš IS, tačiau jas palaikė.

Nepaisant teroristinių sunitų grupuočių rėmimo, nuo tragiškų 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Niujorke šios trys šalys tapo ištikimomis JAV partnerėmis kare su terorizmu.

JAE turi vos 51 tūkstančio asmenų kariuomenę, tačiau JAV itin aktyviai prisideda prie karinių mokymų organizavimo.

Be to, visos trys šalys taip pat smarkiai priklausomos nuo JAV karinės paramos. Saudo Arabija yra viena pagrindinių JAV ginklų pirkėjų. Naujausio Saudo Arabijos ir JAV ginklų sandėrio vertė siekia 97 mlrd.dolerių.

JAE turi vos 51 tūkst. karių kariuomenę, tačiau JAV itin aktyviai prisideda prie jos mokymų organizavimo.

Galiausiai Bahreinas 2002 m. tapo svarbiu NATO nepriklausančiu JAV kariniu sąjungininku, o toks statusas leidžia šiai valstybei pirkti tuos pačius ginklus, kaip ir NATO šalims. 

Visos trys Persijos įlankos šalys JAV mato kaip atsvarą Irano dominavimui regione. Be to, IS sėjamas chaosas kelia itin didelį galvos skausmą ir dėl to, kad Iranas gali juo pasinaudoti ir labiau įtvirtinti savo pozicijas.

Kataras

Kataras tiesiogiai neprisidėjo prie antskrydžių. Turintis vos 12 tūkst. kariuomenę, Kataras teikia pirmenybę minkštosios galios naudojimui ir diplomatinėms deryboms.

Kataras jau kurį laiką kaltinamas tokių organizacijų kaip „Musulmonų brolija“, „Hamas“ ar „Ennahda“ („Musulmonų brolijos“ sparnas Tunise) finansavimu. Nors daugelis valstybių šias organizacijas laiko teroristinėmis, tačiau pats Kataras į jų narius žiūri kaip į „demokratiją remiančius laisvės kovotojus“. Dėl teroristinių organizacijų rėmimo 2014 m. kovo mėnesį Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas net atšaukė savo ambasadorius iš Kataro.

Nepaisant to, dėl strateginės padėties ir didžiulių gamtinių dujų išteklių, Kataras palaiko svarbius ryšius su JAV. Šiuo metu Katare, Al Udeido oro bazėje yra įsikūrusi JAV pajėgų centrinė vadavietė.

Kataras taip pat yra vienas iš didžiausių Sirijos opozicijos finansuotojų ir net buvo apkaltintas netiesioginiu IS finansavimu. Šalies užsienio reikalų ministras Khaledas Al Attiyahas šiuos kaltinimus atmetė.

„Mes esame pasibjaurėję jų (IS) požiūriu, smurtiniais veiksmais ir tikslais“, – tikino Kataro ministras. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min