Kubilius: ar Lietuva užsienio politikoje aukoja vertybes?

Vyriausybės vadovas ketvirtadienį sakė, kad Lietuva kaip tik aiškiau įgyvendina vieną iš svarbiausių užsienio politikos principinių nuostatų – geopolitinio saugumo erdvės plėtimą aplink Lietuvą ir į Rytų kaimynystę.

„Darome ir darysime viską, kad šita erdvė pamažu, kartais gal ir pasivingiuodama, kartais ir sunkiai pastebimai, bet artėtų prie artesnio bendradarbiavimo su Europa, arčiau europinių vertybių, ir tam iš tikrųjų skirtume ypač didelį dėmesį tiek bendraudami su artimiausiais kaimynais, turiu omenyje ir Baltarusiją, ir Ukrainą, ir Moldovą, ir tą pačią Gruziją, lygiai taip pat intensyviai dirbdami Europos Sąjungos stambiausiose sostinėse, kur turime iš tikrųjų rasti draugų šitokiai politikai“, – interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, ieškant draugų ne visada naudinga ankstesnė užsienio politikos taktika, kur daugiau dėmesio esą buvo skiriama retorikai, įvairiems vetavimams, „įvairiems tariamai savo principinių nuostatų deklaravimams, neįsiklausant į kitų šalių racionalius argumentus“.

„Mano įsitikinimu, išlikdama lygiai tokia pat vertybinė šalies saugumo – strateginio prioriteto – požiūriu, (užsienio politika – BNS) taps tiktai efektyvesnė ir racionalesnė. (...) Aš nesakau, kad ji buvo labiau vertybinė, manau, kad ji buvo labiau deklaratyvi“, – sakė premjeras, kitą savaitę ketinantis Maskvoje susitikti su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu.

Anot Vyriausybės vadovo, Lietuvos strateginiai tikslai lieka tie patys, tik „galbūt atsisakoma kokių nors anksčiau labai skambiai deklaruotų iniciatyvų, kad būsime regiono centras“. Strateginiu keliamo saugios erdvės plėtimo esą galima pasiekti tik darbu.Matome permainas ir Rusijos politikoje, ir požiūryje į praeitį, ir į stalinizmo nusikaltimus, matome kai kurias pastangas iš tikrųjų intensyviau bendrauti su artimiausiais kaimynais.

„Tai gali ateiti per kruopštų ir ilgalaikį darbą, tikėtis greitų pergalių arba tikėtis, kad vien tiktai sureikšmindami save kokiuose nors Europos posėdžiuose, kur pareikštume kokius nors veto, kad tiktai atkreiptų dėmesį kokie nors tarptautiniai žurnalistai, mes tikrai tokių dalykų turime racionaliai atsisakyti, jeigu tai nėra būtina mūsų tikslų siekimui. Vien tik dėl retorikos mes neturime aukoti savo ilgalaikių strateginių tikslų, o tuos tikslus, kurie yra numatyti labai aiškiai, racionaliai įgyvendinti“, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat sakė įžvelgiantis pokyčių Rusijos užsienio politikoje.

„Matome ir Rusijos politikos, ir požiūrio į praeitį, ir į stalinizmo nusikaltimus permainų, matome kai kurias pastangas iš tikrųjų intensyviau bendrauti su artimiausiais kaimynais. Tokios galimybės susitikti su didelės valstybės vadovu yra reikšmingos, temų, kurias verta aptarti, taip pat yra nemažai, pradedant nuo ekonomikos nuo energetikos iki kitų klausimų, kurie iš tikrųjų mūsų tarpusavio santykiuose yra svarbūs“, – sakė A.Kubilius.

Britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas praėjusią savaitę interviu BNS sakė nerimaująs, kad Lietuva „aukoja kai kurias svarbias vertybes ir principingą paramą demokratijai Rusijos kaimynystėje“.

„Iš esmės tai tam tikra Lietuvos užsienio politikos „šrioderizacija“ ir aš įžvelgiu pavojų“, – sakė žinomas žurnalistas.

A.Kubilius kovo 26–27 dienomis per neoficialų vizitą Maskvoje ketina susitikti su Rusijos premjeru V.Putinu. Vasario mėnesį Suomijoje su V.Putinu buvo susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.