„Esu bazinėje stovykloje. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau čia atsidūriau ir esu gyvas“, – sakė 37-erių Italijos alpinistas Marco Confortola, kurio pokalbis palydoviniu telefonu buvo cituojamas Italijos alpinistų interneto svetainėje www.montagna.tv.
„Dabar suvokiu, kad jie visi žuvo, visi negyvi“, – sakė jis.
Nuo kalno šlaito atitrūkus ledo gabalui žuvo vienuolika alpinistų iš Europos, Pietų Korėjos ir Pakistano, kurie penktadienio vakarą leidosi nuo 8611 m aukščio viršūnės.
Vieni iš jų užsimušė nukritę, kiti sušalo, o kai kurie dingo be žinios speiguotoje kalnų zonoje su išretėjusia atmosfera, plytinčioje aukščiau 8000 m ribos. Į alpinistų vadinamą „Mirties zoną“ pakliuvusio žmogaus kūno ir smegenų veikla sutrinka dėl deguonies stygiaus.
Tačiau M.Confortola nepasidavė, o gelbėtojų komanda, kurią sudarė vienas JAV alpinistas ir pakistaniečiai aukštikalnių nešikai, pirmadienį skubiai kopė jam į pagalbą stačiais uolėtais ir ledu padengtais piramidės pavidalo kalno šlaitais.
Gelbėtojai italą surado pirmadienį. O po nakvynės kartu su gelbėtojais nusileido į 6 tūkst. metrų aukštyje esančią stovyklą.
Pakistano turizmo ministerijos sekretorius Shahzadas Qaiseras naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad M.Confortola rūpinasi gydytojas.
„Dabar man labiausiai norisi nusiauti batus, nes man siaubingai skauda kojas“, – sakė italų alpinistas.
Gelbėtojai tikėjosi, kad Pakistano armijos sraigtasparnis sugebės išskraidinti nukentėjusįjį iš bazinės stovyklos į karinę ligoninę Skardu mieste, tačiau matomumas buvo pernelyg prastas.
Alpinistai nusprendė, kad geriausiai bus pėsčiomis nusileisti į pagrindinę bazinę stovyklą, esančią 5,3 tūkst. metrų aukštyje.
Pakistano alpinizmo draugijos „Adventure Foundation Pakistan“ viceprezidentas Mohammadas Akramas, kuris palaikė ryšį su bazine stovykla ir Italijos ambasada Islamabade, pasakojo apie M.Confortolos ištvermę.
„Jis kovoja ir yra nusilpęs, tačiau gerai nusiteikęs“, – alpinistui lipant žemyn sakė atsargos brigados generolas M.Akramas.
Pražūtinga panika
Vienas Serbijos alpinistas ir pakistanietis žuvo penktadienį kopiant aukštyn, tačiau didžiausia katastrofa ištiko kitus alpinistus, kurie leidosi žemyn nuo kalno viršūnės.
Atitrūkusi ledo siena nuplėšė pritvirtintus lynus, kurie buvo reikalingi keliantis per gilų tarpeklį, vadinamą „Butelio kakleliu“.
Vienos alpinistų grupės vadovas Wilco van Rooijenas pirmadienį buvo nugabentas į Skardu ligoninę kartu su kitu olandu Casu van de Gevelu.
Ligoninėje kalbėdamasis su „Reuters“ žurnalistais W.van Rooijenas prisiminė padarytas skaudžias klaidas ir didžiulę paniką, kuri apėmė kai kuriuos nelaimę patyrusius alpinistus.
„Žmonės bėgo žemyn, tačiau nežinojo kelio, todėl daugelis jų pasiklydo ant kalno, atsidūrė ant netinkamo šlaito ir netinkamame kelyje – štai tada kilo didžiausia problema“, – sakė W.van Rooijenas. Jis pasakojo šaukęs alpinistams sutelkti jėgas, tačiau daugelis nereagavo ir tikriausiai beviltiškai stengėsi išsigelbėti patys.
Ant K2 šlaitų žuvo trys Pietų Korėjos, du Nepalo, du Pakistano, ir po vieną Serbijos, Airijos, Norvegijos ir Prancūzijos alpinistą.
Techniškai į šio kalno viršūnę įkopti sunkiau negu į Everesto, o nusileidimo maršrutas dar sudėtingesnis.
Alpinistai veteranai išreiškė abejones, ar buvo protinga šturmuoti viršūnę tokiu vėliu paros metu, mat, kai kurie žygio dalyviai penktadienį į ją įkopė jau sutemus.
Ant K2 šlaitų iš viso žuvo per 70 žmonių. Dauguma žuvo leisdamiesi nuo kalno viršūnės ir nemažai užsimušė mėgindami įveikti „Butelio kaklelį“.
