A.Herz-Sommer, kuri yra kilusi iš Prahos, dvejus Antrojo pasaulinio karo metus praleido tuometinės Čekoslovakijos Terezyno koncentracijos stovykloje, kur kitus kalinius prablaškydavo grodama pianinu.
Jos vaikaitis Arielis Sommeris sakė: „Alice Sommer šį rytą ramiai mirė su šeima šalia jos patalo. Apie ją daug prirašyta, bet tiems iš mūsų, kurie geriausiai ją pažinojo, ji yra mūsų brangi „Gigi“.
„Ji mylėjo mus, juokėsi su mumis ir su mumis mylėjo muziką. Ji įkvėpdavo ir mūsų pasaulis bus reikšmingai skurdesnis be jos šalia mūsų. Gedime dėl jos netekties ir prašome privatumo šiuo sunkiu momentu“, – pridūrė jis.
Naujame įraše minėto dokumentinio filmo „Muzika išgelbėjo man gyvybę“ (The Lady In Number 6: Music Saved My Life) „Facebook“ puslapyje nurodoma, kad ji mirė sekmadienį, po trumpos ligos.
„Esu žydė, bet Beethovenas yra mano religija, – sako ji vaizdo klipe. – Aš jau nebesu aš. Kūnas nebegali priešintis kaip priešindavosi anksčiau. Galvoju, kad gyvenu paskutines savo dienas, bet tai iš tikrųjų nesvarbu, nes nugyvenau tokį nuostabų gyvenimą“.
„Ji vis dar gyveno savo bute, kai ketvirtadienį susirgo. Dvi naktis ji praleido ligoninėje ir mirė šį rytą (sekmadienį)“, – sakoma pranešime.
Vėlesniame įraše sakoma: „Dangus ką tik tapo šiek tiek geresnis“.
38 minučių trukmės juosta „Muzika išgelbėjo man gyvybę“, kuriame ji pasakoja savo gyvenimo istoriją ir kalba apie muzikos ir juoko svarbą laimingam gyvenimui, yra nominuotas „Oskarui“ trumpo dokumentinio filmo kategorijoje. „Oskarai“ bus išdalyti jau šį sekmadienį.
Filmo interneto svetainėje A.Herz-Sommer, kuri buvo rašytojo egzistencialisto Franzo Kafkos šeimos draugė, taip pat pasakoja, kaip „muzika išgelbėjo jai gyvybę“.
„Esu žydė, bet Beethovenas yra mano religija, – sako ji vaizdo klipe. – Aš jau nebesu aš. Kūnas nebegali priešintis kaip priešindavosi anksčiau. Galvoju, kad gyvenu paskutines savo dienas, bet tai iš tikrųjų nesvarbu, nes nugyvenau tokį nuostabų gyvenimą“.
„Ir gyvenimas yra nuostabus, meilė nuostabi, gamta ir muzika nuostabios. Viskas, ką patiriame, yra dovana, dovana, kurią turėtume branginti ir perduoti tiems, kuriuos mylime“, – pasakoja ji.
Kitame vaizdo klipe ji sako: „Niekada nejaučiu neapykantos. Neapykanta gimdo tik neapykantą“.
„Jos istorija prasidėjo Prahoje 1903 metais, kai ji buvo privilegijuotas vaikas, ji puikiai prisimena Franzo Kafkos ir kompozitoriaus Gustavo Mahlerio apsilankymus jos namuose“, – rašė laikraščio „The Los Angeles Times“ kino kritikė Betsy Sharkey.
„Tada Antrasis pasaulinis karas ir Hitlerio mirties stovyklos sugriovė tą gyvenimą; ją išgelbėjo jos įgūdžiai prie klavišų, – rašė ji. – Nepaprasta ne tik muzika, taip nuostabiai grota jai sėdint prie to pianino 6-ajame numeryje, bet (ir tai), kad į praeitį ji žvelgia be pykčio“.
Į Terezyno stovyklą buvo nusiųsta maždaug 140 tūkst. žydų, kurių 33 430 mirė.
